Prieš kelias dienas ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius džiaugėsi, kad namų modernizavimo tempai, palyginti su 2013 m., išaugo kone dvigubai. Per 2014-uosius pavyko modernizuoti kone dvigubai daugiau būstų.

Poreikis didėja

Renovacijos tempai auga, tačiau gyventojams kylančių klausimų nemažėja. Per ne vienus metus trunkančią renovacijos revoliuciją sutarta tik dėl vieno dalyko –
kad sovietmečiu miestus ir gyvenamuosius rajonus projektavusiems architektams nelabai rūpėjo, kaip jų kūriniai atrodys po kelių dešimtmečių.

Gal tiksliau būtų, ne nerūpėjo, o nebuvo keliami estetikos reikalavimai ir nereikalauta galvoti apie tai, kaip tie pastatai atrodys, kokios kokybės jų funkcijos bus. Gyvenimas labai aiškiai parodė, kaip pasikeitė fasadų ir interjero mados, kiemų, viešųjų erdvių ir susisiekimo poreikiai padaugėjus automobilių.

Pirmiesiems renovacijos revoliucionieriams dabar jau skaičiuojant gerokai mažesnes išlaidas už šildymą, grįžtant į estetiškus, švarius daugiabučius, norinčiųjų gyvenimo kokybės kartelę kelti aukštyn vis daugiau. Kauno komunalinio ir butų ūkio duomenimis, jo sąrašuose – 50 renovacijai pasiryžusių daugiabučių. Kol kas dar tik 35 priėjo tą pasirengimo tašką, nuo kurio laukia ilgas ir kantrybės reikalausiantis periodas.

„Gyventojams kartais atrodo, kad po to, kai jie patvirtina investicinį projektą, jau kitą dieną prie namo turi atvykti statybininkai ir prasidėti reali renovacija. Yra kitaip. Net įstatymu numatyta, kad renovacija turi būti baigta per dvejus metus nuo projekto pasirašymo“, – priminė Kauno komunalinio ir būtų ūkio direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir pirkimams Marijus Zaborskas.

Gyventojų namų darbai

Specialistai įsitikinę, kad renovuoti namą yra tas pats, kas statyti naują. Todėl tam ir numatytas laikotarpis iki dvejų metų. Kodėl taip ilgai? „Yra begalė biurokratinių procedūrų, kurias reikia atlikti tam, kad statybininkai atvažiuotų prie namo“, – šyptelėjo pirmuosius dešimt žingsnių renovacijos link pasirengęs paaiškinti M.Zaborskas.
Gyventojų susirinkimui dėl investicinio plano pritarimo skiriama keturiolika dienų. Tai ir investicinio plano parengimas, ir derinimas bei tvirtinimas gyventojų susirinkime. Tik gyventojams sutikus ir pritarus investiciniam namo renovavimo planui, pradedamas visų būtinų procedūrų iki statybininkų atvykimo maratonas. Ši dalis – išimtinai gyventojų rūpestis ir pareiga.

„Gyventojams sutarus, pateikiama paraiška bankui dėl kredito. Šiandien pinigus skolina Lietuvos bankai, nors pinigai yra Europos investicijų banko. Yra sukurta viešųjų investicijų plėtros agentūra, kuri teikia paskolas daugiabučių namų renovacijai. Išeina taip, kad paskolas ima ne gyventojai, o administratorius skolinasi gyventojų naudai“, – dėstė M.Zaborskas.

Mokėjimų analizė

Maždaug tris mėnesius užtrunkama, kol bankas palaimina kreditavimą. Per tą laiką bankas vertina gyventojų įsiskolinimus komunalinių paslaugų teikėjams. Laukiama pažymų iš „Kauno energijos“ apie atsiskaitymus už šildymą, „Kauno vandenys“ informuoja apie kiekvieno gyventojo atsiskaitymus už suteiktas paslaugas – ir taip visi vienokias ar kitokias paslaugas teikiantys subjektai.

Liūdnoji dalis ta, kad jei name yra bent 10 proc. skolininkų, kurių skola didesnė nei 600 litų, tai kreditavimas tokiam namui nesuteikiamas, stabdomas namo renovacijos procesas. „Yra pasitaikęs ne vienas atvejis, kai dėl kaimynų aplaidumo nukentėjo visi namo gyventojai ir dėl skolų nebuvo skirtas kreditas“, – priminė M.Zaborskas.
Pažymoms apie įsiskolinimus surinkti, informacijai apie ūkinę-ekonominę veiklą skiriama beveik du mėnesiai.

Renovacijos reikalus mieste kontroliuojantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus Būsto renovacijos poskyrio vedėjas Kęstutis Miškinis kreditavimą išskyrė kaip vieną pagrindinių klausimų, kuriuos užduoda gyventojai, spręsdami, imtis renovacijos ar ne.

„Bankinės sutartys yra daugmaž panašios. Iš karto atsakyti, kiek žmogui teks mokėti, neįmanoma. Tik baigus renovaciją ir turint darbų užbaigimo aktą, apskaičiuojama, kiek teks mokėti kiekvienam gyventojui. Žinoma, prieš tai atskaičiuojama valstybės skiriama kompensacija, o tada likusi suma dalijama visiems butams pagal plotą“, – paaiškino K.Miškinis.

Rangovo paieškos

Susitvarkius būsto renovacijos kreditavimą, laukia kitas ne trumpiau trunkantis etapas. „Mes esame perkančioji organizacija ir vadovaujamės Viešųjų pirkimų įstatymu. Pirkimai taip pat užtrunka. Tam skiriama dar apie du mėnesius“, – laiko sąnaudas skaičiavo M.Zaborskas.

„Problema ta, kad mažai rangovų, norinčių dalyvauti renovacijoje. Rangovai priima kvietimus dalyvauti, tačiau pasiūlymų nepateikia. Gal statybininkai labai daug darbų turi?“ – stebėjosi administratorius ir įvertino, kad iki rangos darbų sutarties sudarymo praeina dar keturi mėnesiai.

Tai dar nereiškia, kad jau viskas. Taip savaime sutartis nepasirašoma. Ji ir vėl derinama su bankais ir Būsto energetinio taupymo agentūra. „Tik po jų pritarimo galima pasirašyti sutartį. Taigi – jau septyni mėnesiai. Toks terminas tuo atveju, jeigu viskas gerai, gyventojai neturi jokių skolų, procesas neužtruko“, – tempus aiškino M.Zaborskas.

Rangovo namų darbai

Visame šiame procese yra ir gerų žinių, kurios turėtų raminti gyventojus. Pagal naują tvarką konkursą laimėjęs rangovas rengia ir techninį projektą, t. y. sprendinius, kaip atnaujinti tą namą.

„Anksčiau rangovai kaltindavo projektuotojus, kad jie ne taip suprojektavo, nenumatė kokių nors reikalingų dalykų, medžiagų. Dėl šių dalykų kildavo nemažai konfliktų. Aplinkos ministerija, siekdama išvengti šių nesusipratimų, nusprendė, kad pats rangovas susiprojektuoja ir atsako už tų sprendinių įgyvendinimą“, – toliau dėstė M.Zaborskas. Techniniam projektui parengti numatytas minimalus terminas – ir vėl du mėnesiai.

„Dabar būstų renovacija daug skaidresnė, nei buvo prieš trejus ar ketverius metus. Daugiau renovacijos eigą kontroliuojančių organizacijų, įpareigojimų. Numatyta projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė, todėl taip nebepasitaiko, kad darbus pradėjusi bendrovė dingsta, nes bankrutavo“, – pastebėjo renovacijos procesus Kaune kontroliuojantis K.Miškinis.

Dar apie mėnesį užtrunka jau parengto techninio projekto derinimas. Gaunamas statybos leidimas ir tada prasideda darbai. Beje, statybos leidimas taip pat negaunamas akimirksniu – vieno vizito į Kauno savivaldybę neužtenka. Statybos leidimas išduodamas ne anksčiau kaip per penkias dienas, pateikus visus būtinus dokumentus.

Taigi, viską sudėjus, – jau dešimt mėnesių laukimo. Apie du mėnesius leidžiama pasiruošti, ir renovacija prasideda. Susumavus visiems procesams skirtą laiką – renovacija fizine prasme prasideda maždaug po metų nuo to, kai gyventojai pasirašė investicinį susitarimą.

Gyventojai nebesismulkina

Labiausiai gyventojus džiugina renovacijos pabaigos momentas. Jo galima tikėtis praėjus dvejiems metams nuo pirmojo taško. „Renovacijos įstatyme numatytas terminas yra dveji metai. Mes jį mėginame trumpinti. Rangos darbų pirkimą organizuoti nelaukiant banko sprendimo dėl paskolos. Aišku, jei bankas nepritaria, išeina, kad nukenčia rangovas. Tačiau sutaupome apie pusmetį“, – aiškino M.Zaborskas.

Kauno savivaldybės atstovas K.Miškinis atkreipė dėmesį, kad gyventojų susidomėjimas renovacija kasdien didėja. Apsisprendę renovuoti namą, gyventojai jau nebesismulkina. Jeigu jau daro, tai daro rimtai. Maksimaliai investuoja, kad kuo mažiau rūpesčių ir investicijų liktų ateityje.

Gyventojai renkasi visus pagrindinius darbus: ir stogą šiltina, ir sienas, keičia langus, renovuoja šildymo sistemą, apskaitos sistemą, vandentiekio vamzdynus, naujina ir elektros instaliaciją bendrojo naudojimo patalpose. „Dažniausiai renovuoti būstą apsisprendę gyventojai renkasi maksimalų paslaugų paketą“, – pabrėžė M.Zaborskas.

Valstybė kompensuoja 40 proc. išlaidų energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Taip pat 100 proc. kompensuojamas investicinis projektas, techninė priežiūra, administravimas. Tai gyventojams nekainuoja. K.Miškinis priminė, kad 100 proc. kompensuojama nepasiturintiems gyventojams, kuriems yra skiriamos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį.

„Mes visuose susirinkimuose išsirenkame gyventojų atstovą. Žmonėms visada kyla daug klausimų – kaip bus daroma, kur išleisti pinigai. Renkame mažiausiai vieną gyventoją, tačiau jei tik yra galimybė, siūlome, kad būtų ir du, ir trys gyventojų atstovai. Jie dalyvauja visuose parengiamuosiuose renovacijos etapuose“, – tvarką aiškino M.Zaborskas.
Specialistai pastebi, kad patys gyventojai darosi labai sąmoningi. Stebi statybininkus, aiškinasi, ar tikrai taip atliekami darbai. „Kartais net fotografuoja ir reikalauja paaiškinimų apie statybos procesų kokybę“, – pasitaikančius atvejus minėjo K.Miškinis.

Eiga: pasak M.Zaborsko, tik atlikus namų darbus t. y. parengus reikiamus dokumentus, galima tikėtis štai tokio vaizdo.