Beveik šešis dešimtmečius Kaunui tarnavęs Panemunės tiltas šiandien buvo padalytas į dvi dalis. Galingas sprogimas nugriaudėjo apie 15.35 val., miesto merui Andriui Kupčinskui paspaudus detonatoriaus mygtuką. Tą akimirką pažiro betono atplaišos ir dulkės, o vidurinė tilto sija nugarmėjo į Nemuną.
Panaudojo 30 kg sprogmenų
„Viskas pavyko, kaip planavome. Iki metų pabaigos tiltą sprogdinsime dar penkis kartus“, – portalui 1kaunodiena.lt sakė operacijos vadovas Fiodoras Konstantinovas.
Jo teigimu, sprogdinimui panaudota apie 30 kg semtekso. Semteksas – bendros paskirties sprogstamoji medžiaga, naudojama griovimo darbams, taip pat karybos srityje.
„Prieš sprogdinimą tilto sijoje pragręžėme daugiau nei 100 dviejų metrų ilgio išgrąžų, į kurias sudėliojome sprogmenis. Bandomajam sprogdinimui buvome pragręžę 20 ertmių“, – atskleidė F. Konstantinovas.
Portalas 1kaunodiena.lt jau rašė, kad bandomasis tilto sprogdinimas įvykdytas daugiau nei prieš savaitę. Bandymą teko atlikti todėl, kad nėra išlikusių šio tilto sijų brėžinių ir rangovai negalėjo tiksliai apskaičiuoti, kiek sprogstamosios medžiagos reikia.
„Sprogmenų naudosime nedaug, tik tiek, kad susprogdintume tarp pirmos ir antros kolonos esančią tilto dalį“, – ruošiantis operacijai portalui 1kaunodiena.lt pasakojo bendrovės „Detonas“ direktorius Jonas Trukšys.
Jo teigimu, tai ne pirmas tiltas, kurį bendrovei patikėta susprogdinti. „Detonui“ teko griauti ir nenaudojamus vandens bokštus, net ledų sangrūdas užšalusiose upėse.
Betoną iš upės žada išgriebti
Nuo ketvirtadienio ryto sprogmenis pradėjo montuoti šeši darbininkai. Tilto prieigos buvo užtvertos, žmonėms griežtai uždrausta artintis.
Likus 15 minučių iki tilto sprogdinimo buvo susprogdintas nedidelis, apie 100 gramų sveriantis užtaisas, iš darbų zonos išbaidęs žuvis. Nuaidėjus galingesniam trenksmui, apardžiusiam tiltą, pradėjo kaukti automobilių signalizacijos, tačiau sprogimo bangos susirinkę smalsuoliai nė nepajuto.
Į upę sukritusius betono luitus planuojama iškelti.
„Šiandieninio sprogdinimo metu į vandenį nukrito 56 tonų svorio konstrukcijos. Panaudojus elektrinius detonatorius jos buvo sutrupintos į nuo 5 iki 20 tonų svorio siekiančius gabalus. Artimiausiomis dienomis viskas bus ištraukta iš upės ir išvežta į atliekų saugojimo ir perdirbimo aikštelę. Betono atliekos bus perdirbtos į betono skaldą. Iš upės dugno taip pat bus išvalytos ir smulkios dalelės“, – pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Kaip į orą išlekia miestui strategiškai svarbus Panemunės tiltas, atėjo pasižiūrėti ir žinomas kelių statybos inžinierius Henrikas Kebeikis. Jo įsitikinimu, tiltas galėjo tarnauti ir ilgiau, tačiau buvo netinkamai prižiūrimas.
Rekonstrukciją baigs 2014-aisias
Iš pradžių planuota keliamaisiais kranais nukelti vidurinę, plačiausią, tilto siją. Tačiau šio sumanymo teko atsisakyti, nes paskaičiuota, kad tiltas neatlaikytų kranų svorio. Nuspręsta sijas trupinti sprogdinant.
Iki šių metų pabaigos darbininkai išardys dabartinį tiltą ir paliks tik dalį kolonų. Vėliau bus rekonstruojamos atramos, o ant jų sumontuota nauja iš plieno ir betono pagaminta perdanga.
Tilto uždarymui bendrovės „Kauno tiltai" darbininkai pradėjo ruoštis dar balandžio pabaigoje. Vasarą buvo išmontuoti apšvietimo stulpai, nuimti šviestuvai, nuardoma danga, tilto tvorelės.
Žemuosius Šančius ir Panemunę sujungs naujas keturių eismo juostų tiltas. Jo statybų kaina siekia 102 mln. litų. Kauno miesto savivaldybė tilto statyboms skiria 30 proc. šios sumos. Šiais metais statybų pradžiai 4,7 mln. litų buvo skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos. Vyriausybė yra įpareigojusi Susisiekimo ministeriją iki 2015 metų skirti iki 70 proc. darbams reikalingų lėšų.
Tilto rekonstrukciją planuojama pabaigti 2014 metų birželį.
Naujausi komentarai