Kauno miesto apylinkės teismas ketvirtadienį susirinko į pirmąjį baudžiamosios bylos, kurioje 22 asmenų grupė apkaltinta sukčiavusi motinystės pašalpomis ir apgaule gavusi daugiau nei 930 tūkstančių litų, posėdį.

Teismo atstovė spaudai Rima Juciutė sakė, kad pirmajame posėdyje bus sprendžiami tolesnių teismo posėdžių organizaciniai reikalai, be to, yra gautas vieno iš kaltinamųjų advokatų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Pasak atstovės, iš 22 kaltinamųjų teismo posėdyje dalyvavo tik 12. Keturiems teismo posėdyje nedalyvavusiems kaltinamiesiems skirtos 3 MGL dydžio baudos (po 390 litų) bei priverstinis atvesdinimas į kitą posėdį, kuris vyks lapkričio 3 dieną. Tokios pat baudos skirtos dar keturiems teismo posėdyje nedalyvavusiems asmenims, nes jie nepateikė jų nedalyvavimą pateisinančių dokumentų.

Pagrindinis nusikalstamos veikos organizatorius - kaunietis L.K. Kartu su juo bus teisiami jokios veiklos nevykdančių bendrovių vadovai ir valstybės mokamas pašalpas neteisėtai gavę asmenys.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno miesto apylinkės prokuratūra atliko tyrimą, kurio metu išaiškino, kad 59-erių L.K., kuriam keliskart jau buvo taikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyti apribojimai, subūrė žmonių grupę ir jai vadovaudamas įsteigė ar įsigijo 10 individualiųjų įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kad galėtų jose fiktyviai įdarbinti darbuotojus ir apgaule gauti pašalpas.

Pasak FNTT, tyrimo metu atskleista, kad L.K. įsteigtų ar įsigytų įmonių vadovais paskirdavo asmenis, su kuriais buvo susipažinęs įkalinimo įstaigose, ar asmenis, žinomus nusikalstamame pasaulyje ir siejamus su Kaune veikiančia nusikalstama grupuote, kita dalis vadovų buvo asocialūs asmenys.

Faktiškai įmonėms vadovavo pats L.K., jos jokios veiklos nevykdė ir fiktyviai įformindavo statybų rangos, telekomunikacijų ir reklamos paslaugų darbus. Šių įmonių kasose buvo įrašomi vadinamieji "popieriniai" pinigai, kurių realiai bendrovės negaudavo.

Tokius pačius "popierinius" atlyginimus gaudavo ir 10 įmonių ir bendrovių į darbą priimtos kūdikių besilaukiančios moterys ar jų vyrai, kuriems buvo nustatytas mėnesinis atlyginimas, siekiantis 7 tūkst. litų. Po kelių mėnesių šie asmenys gaudavo nedarbingumo lapelius, būdavo atleidžiami iš darbo arba jiems suteikiamos motinystės (tėvystės) atostogos. Tyrimo metu nustatyta, kad moterys iš mokamų tūkstantinių pašalpų tegaudavo iki 400 litų, o likusius pinigus atiduodavo sukčiams.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Kėdainių ir Jurbarko skyriai sukčiautojams išmokėjo 931 tūkst. 880 litų, o dar 1,3 mln. litų organizuota grupė siekė gauti, tačiau atskleidus nusikaltimą šioms lėšoms pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Tyrimo metu šešios moterys, padėjusios atskleisti organizuotą grupuotę, buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo metu FNTT Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra tęsia suburtos nusikalstamos grupuotės sukčiavimo motinystės pašalpomis tyrimą, kuriame įtariami dar 25 tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Už įvykdytas nusikalstamas veikas organizuotos grupės nariams gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.