Vasario 16-ąją kauniečiai pasitinka įvairiomis nuotaikomis. Vieniems ji primena jaudinančias akimirkas, kai pamatė laisvai plevėsuojančią Lietuvos vėliavą, kiti džiaugiasi galimybe pailsėti nuo darbų, o treti gailisi, kad dėl sveikatos ir senyvo amžiaus nebegali emigruoti iš savo šalies.

Prilygina stebuklui

„Man tai tikra šventė. Mano tėvų kartai ji dar didesnė – jiems tai tikras stebuklas. Labai netikėta buvo, kad vėl atgavome nepriklausomybę. Ją reikia vertinti, branginti“, – kalbėjo Ona.

Jai pritarė 40-metis kaunietis Šarūnas. Pasak jo, Vasario 16-oji – daug prasmingesnė ir geresnė šventė už ką tik paminėtą Šv.Valentino dieną.

„Be abejo, švęsiu. Eisiu į renginius mieste, jei tik nebus labai šalta, – sakė Laisvės alėjoje kalbintas vyras. – Tačiau mitingų nemėgstu. Kalbos, ritualai – jie kažkam nereikalingi, bet man visiškai nesvarbūs. Ir sąžinė dėl to visai negraužia. Lietuvoje gyventi bus gerai, tik reikia to norėti. Patriotu reikia būti kiekvieną dieną“.

Kitas praeivis – Vladislavas – tvirtino esantis daugiau Kauno nei Lietuvos patriotas.

„Vasario 16-oji man – atmintina diena. Esu patriotas, bet ne tarybinis. Tarybinis patriotas mąsto taip: gerai valstybei – gerai man. O aš toks patriotas, kuris mąsto: gerai man, mano gatvei, mano miestui – gerai ir mano valstybei. Tad aš esu Kauno patriotas“, – aiškino inteligentiškai atrodantis pašnekovas.

Šventė, nes nereikia į darbą

Vis dėlto nemažai daliai kauniečių Vasario 16-oji asocijuojasi pirmiausia su laisvadieniu, kai gali atsipalaiduoti po varginančių darbų ar mokslų.

„Taip, man tai šventė. Kodėl? Į darbą eiti nereikia... – atviravo Virginija. – Giminėje, aišku, yra žmonių, kurie būtinai eis į Vasario 16-osios minėjimą Karo muziejaus sodelyje. Ir mus tikriausiai įkalbės, todėl eisime“.

Jaunimas pageidautų, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną mieste tvyrotų ne tokia oficiali šventinė nuotaika.

„Paskaitų nebus, ir tiek. Norisi, kad Vasario 16-ąją vyktų linksmų renginių universitete. Štai kokios šventės reikia“, – savo nuomonę dėstė studentė Gabrielė.

Ji pripažino esanti laiminga, kad gimė Lietuvoje, o ne kur nors kitur. „Mažoje šalyje įdomiau gyventi. Esame unikalūs savo papročiais, istorija“, – įsitikinusi mergina.

Žilvinas šiandien švęs žiūrėdamas televiziją. „Įsijungsiu televizorių, pažiūrėsiu laidas šia tema. Studijuoju politikos mokslus, todėl ne tik iš patriotiškumo domiuosi Lietuvos istorija ir šių dienų įvykiais”, – pasakojo vaikinas.

Vadina šiukšlynu

Kai kurie pašnekovai neslėpė esantys nusivylę gyvenimu šiandieninėje Lietuvoje ir pripažino, kad norėtų emigruoti.

„Vasario 16-oji man – eilinė diena. Kaip kodėl? O koks čia gyvenimas toj laisvoj Lietuvoj? Jei jaunesnė būčiau, važiuočiau iš čia. Bėkit ir jūs, kol galit, iš šito šiukšlyno“, – patarimus dalijo pusamžį nugyvenusi Janina.

Benamė Lina nebuvo tokia kategoriška, tačiau iš karto negalėjo pasakyti, kuo ypatinga ši diena.

„Nesidomiu aktualijomis. Nežinau, kokia čia šventė. Ai, Vasario 16-oji? Man kiekviena diena vienoda. Skubu, šalta“, – nedrąsiai atsiprašė suvargusi, dar jauna moteris ir nuskubėjo savo keliais.