Nepaiso draudimo
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vėl apsilankė gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“. Dar prieš dvejus metus, o vėliau pakartotinai buvo nurodyta, kad gyvūnų laikymo sąlygos – netinkamos. Buvo uždrausta priimti naujus augintinius, kol jos nebus pagerintos.
Šie reikalavimai ignoruoti. Nustatyta, kad organizacija nesilaiko draudimo priimti naujus gyvūnus, kad didelė dalis jų laikoma per ankštuose transportavimo boksuose, kuriuose jie negali laisvai judėti.
VMVT apsilankę rado 318 šunų ir devynias kates. Keturiolika keturkojų buvo laikomi, kaip įvardyta, ypač prastomis sąlygomis. Praėjusį antradienį jie buvo paimti ir perduoti kitai gyvūnų globos organizacijai.
VMVT pabrėžė, kad prieglaudos „Penkta koja“ infrastruktūra leidžia tinkamai prižiūrėti tik apie 100 gyvūnų.
Ieško pasiteisinimų
Patikrinimai ir baudos – nuolatiniai šios prieglaudos palydovai. „Penkta koja“ ir ją palaikantys žmonės žeria savų argumentų: esą geriau prastesnės sąlygos, bet gyvūnas bent gauna paėsti, nešąla, turi stogą virš galvos.
„Ką jūs laikote žiauriu elgesiu – gyvenimą narvelyje mėnesį ar mirtį iš bado prie būdos? Galime daug diskutuoti. Taip, mes galime jų neimti, galime juos apleisti. Tačiau koks jų laukia likimas?“ – yra klaususi „Penktos kojos“ vadovė Agnė Volockytė.
Ji niekad neslėpė, kad gyvūnų prieglaudoje tikrai yra per daug. „Mes patys tai suprantame. Mums sunku. Tačiau akcentuotume, kad tai nėra „Penktos kojos“ problema. Tai, ką čia matote, yra viso labo visuomenės atspindys“, – teigė A. Volockytė.
Kenčia gyventojai
„Penktos kojos“ darbuotojai ir savanoriai nuolat dėsto, kad aukojasi dėl kilnaus tikslo pasirūpinti vargstančiais, apleistais, kankinamais keturkojais. Tarnybų deklaruojamas tikslas irgi toks pat – gyvūnų gerovė.
Šioje istorijoje tarsi nematoma lieka trečioji pusė – Linksmakalnio gyventojai. Jie siekia, kad būtų atsižvelgta ir į žmonių, kurių kaimynystėje įsikūrė prieglauda, gerovę. Savo nepasitenkinimą išreiškę gyventojai pabrėžia, kad yra nusiteikę ne prieš prieglaudą, o prieš netvarką joje.
„Čia gyvenu daugiau nei 20 metų. Ne mes atsikraustėme prie „Penktos kojos“, o ji atsikraustė prie mūsų. Nuo pat pradžių matėme, kaip viskas vyko, vystėsi. Matėme pačią pradžią, žinome ir jų tarpusavio konfliktus, kaip pyko, skyrėsi“, – „Kauno dienai“ pasakojo Linksmakalnio gyventoja ir pridūrė, kad šiandien kaimynystėje turi įstaigą, kuri „spjauna ant visų institucijų, nuobaudų, įspėjimų, perspėjimų, draudimų“, turi pavyzdį, kad „Lietuvoje galima veikti nesilaikant jokių normų“.
„Klaikus triukšmas. Įsivaizduokite, kai vienu metu pasivaikščioti išvedami šimtai šunų. Vasarą jie vedami vedžioti ir septintą valandą ryto, nes dieną šunims karšta. Policija į mūsų skambučius jau net nebereaguoja. Pasako, kad taip, žinome situaciją. Šeštadienį, kai turi būti ramybės laikas, šunys irgi vedami ir skalija. Klaiki ir smarvė, kai vėjas nuo prieglaudos atsisuka į miestelio pusę. Pro šalį praeiti neįmanoma, kaip dvokia“, – piktinosi gyventoja.
Tiesa, prieš mėnesį, reaguodamos į skundus, tarnybos buvo atvykusios matuoti oro rodiklių. Tąkart jie neviršijo normos ribų.
„Prašome nevedžioti šunų po miestelį. Atsako, kad tiesiog daro gerą darbą. Sakau, prasiveskite 300 šunų kiekvieną dieną pro savo langus ir tada pakalbėkime apie gerus darbus, – kalbėjo senbuvė. – Nesuprantu, kodėl savanoriai vedžiotojai nenukreipiami į „Penktos kojos“ sklypą, kuriame planuoja plėstis, kodėl šunys pasklinda po miestelį, eina ir teršia parkus, žaidimų aikšteles. Atveža autobusą vaikų. Jie – antraklasiai, trečiaklasiai. Viena mokytoja. Kiekvienam po šunį su pavadėliu ir visi eina. Šunys – nuo mažų iki didelių. Esame filmavę, kaip šunys ištrūksta, kaip jie yra gaudomi. Yra buvę atvejų, kai buvo užpultas vietinis gyventojas su savo augintiniu.“
Ilgai tęsiasi
Moters teigimu, miestelyje dėl prieglaudos padėtis smarkiai pablogėjo prieš aštuonerius metus. „Tuomet pradėjo didėti laikomų šunų skaičius, situacija tapo nevaldoma. Pirmosios baudos jiems tuomet skirtos dėl to, kad valstybei neteikė jokių finansinių ataskaitų“, – konstatavo moteris, įsitikinusi, kad skandalai, baudos ir skundai prieglaudai neša tik naudą, nes taip žmonės suaukoja daugiau pinigų.
Pašnekovė svarstė, kad padėtis gali dar labiau pablogėti, jei bus įgyvendinti prieglaudos plėtros planai. „Pagal numatytą projektą lauko voljerai kažkodėl suprojektuoti prie pat stadiono tvoros, o ne atokesnėje vietoje. Dabar priimtų šunų skaičius triskart viršija normas, o kas bus, kai išsiplės? Bus 500 šunų? Jie visi bus vedžiojami po miestelį ir terš?“ – svarstė pašnekovė.
Ji viliasi, kad atsiras drąsesnių Seimo narių, kurie imsis kurti įstatyminę bazę, kokiais atstumais nuo gyvenamųjų namų tokioms įstaigoms galima kurtis ir vykdyti veiklą. Šiuo metu nėra jokių reglamentų.
Kreipėsi į ministrą
Tai nėra vien tik šios moters nuomonė. Skundai išsakomi gyventojų susitikimuose su politikais. Vasarą Kauno rajono savivaldybei ir aplinkos ministrui išsiųstas kreipimasis, kurį pasirašė 61 Linksmakalnio gyventojas.
„Esame labai susirūpinę ir nusivylę dėl šalia mūsų namų veikiančios viešosios įstaigos „Penkta koja“. Šios įstaigos sukeliamas triukšmas ir smarvė neleidžia normaliai gyventi, kelia rimtų sveikatos ir psichinės gerovės problemų. Gyvename nuolatiniame triukšme ir smarvėje. Namuose neįmanoma atidaryti langų. Šunys staugia nuo ankstaus ryto iki vakaro. Negalime nei produktyviai dirbti, nei kokybiškai ilsėtis“, – teigiama rašte.
Problema ta, kad, pasak vietinių, kasdien vienu metu išvedami arba paleidžiami apie 60 ar daugiau šunų, kurie pririšami prie tvorų, kita dalis nuvedami į voljerus, esančius arčiausiai autobusų stotelės.
Klaikus triukšmas. Įsivaizduokite, kai vienu metu pasivaikščioti išvedami šimtai šunų. Vasarą jie vedami vedžioti ir septintą valandą ryto, nes dieną šunims karšta.
Anot kreipimosi autorių, kyla toks triukšmas, kuris yra „nepriimtinas gyvenamojoje zonoje, kuris trikdo kasdienybę, veikia nervų sistemą, verčia jaustis bejėgiškai“. Įvardijama, kad kankina ir stiprus aitrus, nemalonus kvapas, sklindantis iš prieglaudos patalpų.
Toliau dėstoma: „Išmatų krūvos prie pat tvoros, kur pėsčiųjų takeliu iš Liepų gatvės pusės visi gyventojai eina į seniūniją, autobuso stotelę, sporto salę. Vėjo krypčiai pasisukus link miestelio, tvaikas jaučiamas namuose.“ Vaizdžiai apibūdinama, kad nuo šio kvapo įsiskausta galva, sunku kvėpuoti, pykina, ima šleikštulys. Pastebima, kad „Penktai kojai“ priklausantys konteineriai, stovintys prie pat gatvės, yra „nuolat perpildyti šunų šlapimu ir išmatomis permirkusių skudurų ir dvokia“.
Vardijama, kad beglobius gyvenvietėje vedžiojantys savanoriai šunims ne visuomet uždeda antsnukius, gyventojai nesaugiai jaučiasi prasilenkdami, keturkojai yra užpuolę ir vietinių gyventojų, ir jų augintinių. Teigė, kad yra buvę avarinių situacijų, kai nepilnamečiai neišlaiko šunų ir šie staiga išbėga į važiuojamąjį kelio dalį.
Gyventojai pasigenda tikslių nurodymų savanoriams, kad būtina surinkti šunų ekskrementus, kur šunis galima vedžioti, kaip tą saugiai daryti laikantis Kelių eismo taisyklių.
„Įsivaizduokite, kaip atrodo kelkraštis, kuriuo kasdien vedžiojami 50, 100, o gal ir 200 šunų, – atkreipė dėmesį gyventojai ir piktinosi: – Susimoka baudas ir toliau elgiasi, kaip nori.“
Jie prašė išmatuoti triukšmo lygį gyvenamojoje aplinkoje, atlikti oro kokybės ir kvapų tyrimus, nustatyti, ar nėra viršijamos amoniako ir kitų kenksmingų medžiagų gyvenvietėje ir prie autobusų stotelės leistinos ribos.
„Apie pasivaikščiojimą ar pasivažinėjimą dviračiu šiuo keliu jau pamiršome, nes nei praeiti, nei pravažiuoti dėl šunų neįmanoma. Mūsų svajonė – kad „Penkta koja“ rastų sau vietą toliau nuo Linksmakalnio, toliau nuo bet kokių gyventojų ar gyvenamųjų zonų“, – įvardijama rašte.
Kenkia gyvūnams
Į VMVT vizitą „Penkta koja“ sureagavo feisbuke paviešindama kelis emocingus kreipimusis.
„Visada lengviausia apkaltinti prieglaudas“, – feisbuke teigė „Penktos kojos“ atstovai. Jie sutiko, kad gyvūnų laikymo sąlygos tikrai neidealios. „Bet mes laikomės nuostatos, kad laikinai pagyvenęs susispaudęs, bet vėliau iškeliavęs namo, gyvūnas kenčia mažiau“, – teigė atstovai.
Taip, mes galime jų neimti, galime juos apleisti. Tačiau koks jų laukia likimas?
„VMVT niekada nesiekė ir nesiekia pakenkti gyvūnų globos organizacijoms ar jų veiklai. Suprantame, koks atsakingas ir sudėtingas yra šių organizacijų darbas, tačiau kaip kontrolės institucija privalome visoms taikyti vienodus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ne išimtis ir ši įstaiga. Transportavimo narvai ar boksai – tai tik trumpalaikiam gabenimui skirti įrenginiai, kuriuose gyvūnas vos gali apsisukti ar pajudėti. Tokiame narve, kuriame užfiksavome laikomus gyvūnus, šuo net negalėjo visiškai išsitiesti ar pakelti galvos. Tai yra nepriimtina – nesvarbu, ar gyvūnai būtų laikomi pas fizinį asmenį, veisėją ar prieglaudoje. Tokios sąlygos kenkia gyvūnų sveikatai ir socializacijai, neatitinka šunų fiziologijos“, – teigė VMVT Priežiūros departamento patarėja Diana Daina Šutovienė.
Kauno rajono savivaldybė: gyventojai tapo įkaitais
Kauno rajono savivaldybė, atsakydama į „Kauno dienos“ klausimus, apžvelgė esamą situaciją Linksmakalnyje.
„Globoti gyvūnus – kilni misija, tačiau ji turi vykti laikantis įstatymų ir nepažeidžiant šalia gyvenančių žmonių interesų. Gerai jaustis turi visi: ir gyvūnai, ir žmonės. Tokia principinė Kauno rajono savivaldybės pozicija.
Prieš keletą metų „Penktos kojos“ vadovė iš privataus asmens įsigijo buvusio karinio komplekso parduotuvės patalpas ir pristatė bendruomenei čia planuojamos veiklos viziją. Tuomet buvo pateikta daug gražių idėjų apie šiuolaikinį gyvūnų viešbutį su atskirais kambarėliais kiekvienam šuniui, šildomomis grindimis, individualia kanalizacija, veterinarijos klinika, jaunimo edukacijų centru, poilsio kambariais, virtuve, dušu. Deja, šiandien turime antisanitarinėmis sąlygomis veikiančią gyvūnų prieglaudą, kurios įkaitais tapo iki šiol ramiai gyvenę miestelio žmonės. Nosį nemaloniais kvapais riečianti įstaiga įsikūrusi prieš seniūnijos pastatą. Šalia – gyvenamieji namai, vos už kelių dešimčių metrų – stadionas“, – teigė savivaldybės atstovai.
Gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“ problemos tęsiasi ne vienus metus. Kauno rajono savivaldybės atstovų teigimu, jas stengiamasi spręsti, bendradarbiaujant su kitomis atsakingomis institucijomis, kurios jau anksčiau šioje įstaigoje yra užfiksavusios pažeidimų.
Kauno rajono savivaldybė rugpjūčio 1 d. vėl gavo Linksmakalnio gyventojų skundą dėl „Penktos kojos“. Jame skundžiamasi dėl įstaigos keliamos netvarkos, kvapų, triukšmo ir planuojamos plėtros.
„Skundai buvo perduoti nagrinėti ir kitoms atsakingoms institucijoms, įskaitant VMVT, Aplinkos apsaugos departamentą, kurie, mūsų žiniomis, įstaigoje atliko patikrinimų. VMVT specialistai aptiko dalį šunų, laikomų ankštuose gabenti skirtuose narvuose, kuriuose gyvūnai negalėjo nei išsitiesti, nei laisvai pajudėti. Tokios sąlygos laikomos pavojingomis gyvūnų sveikatai ir gerovei.
Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, VMVT priėmė sprendimą paimti dalį šunų ir perduoti juos kitiems gyvūnų globėjams, turintiems tinkamas sąlygas ir galimybių užtikrinti jų priežiūrą.
Kauno rajono savivaldybės administracijai tai nėra naujiena, mes ir anksčiau esame užtikrinę laikiną globą gyvūnams, kurie buvo paimti iš fizinių asmenų dėl galimai žiauraus elgesio su jais“, – teigė savivaldybės atstovai.
„Penkta koja“ yra viešai paskelbusi apie ketinimus plėsti prieglaudą. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai nedraudžia minėtoje teritorijoje keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo. Tačiau pagal įstatymus toks klausimas sprendžiamas tik rengiant detalųjį planą. Šiuo metu rengiamas detalusis planas apima apie 2,3 ha teritoriją Linksmakalnyje. Nuo šių metų rugsėjo jis yra rengimo etape – parengta esamos būklės analizė, tačiau konkretūs sprendiniai dar nepateikti.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, detalusis planas prieš tvirtinimą privalės būti viešinamas, derinamas ir svarstomas su visuomene.
„Viešojo svarstymo metu bendruomenė galės išsakyti savo nuomonę ir pasiūlymus, o savivaldybė užtikrins, kad, sprendžiant plėtros klausimus, būtų suderinti gyvūnų gerovės poreikiai ir vietos gyventojų interesai.
Kartu svarbu užtikrinti ne tik žemės paskirties pakeitimą, bet ir numatyti priemones, skirtas apsaugoti vietos gyventojus nuo galimo neigiamo poveikio – spręsti triukšmo valdymo, želdynų, vizualinės apsaugos, inžinerinės infrastruktūros klausimus“, – teigė savivaldybės atstovai.
Spalio 8 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus atstovai surengė patikrinimą dėl statinių Liepų g. 2, Linksmakalnyje, techninės būklės ir naudojimo paskirties.
Protokole nurodyta, kad nustatyta, jog pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, jis yra nepatenkinamos būklės, nevykdoma nei statinio techninė priežiūra, nei metinės apžiūros.
A. Volockytė įpareigota per mėnesį pakeisti pastato paskirtį pagal faktiškai vykdomą veiklą. Šiuo metu dokumentuose pastatas figūruoja kaip parduotuvė.
Į pastabas reaguoja?
„Penktos kojos“ atstovai atsakė į gyventojų žeriamus priekaištus.
– Ar esate sulaukę gyventojų nepasitenkinimo dėl iš prieglaudos sklindančio kvapo ir triukšmo?
– Taip, esame girdėję tokių pastabų ir to neslepiame. Mūsų prieglaudoje šiuo metu gyvena per 300 gyvūnų, todėl natūralu, kad tam tikru metu gali būti juntamas kvapas ar girdimas lojimas. Tačiau reguliariai atliekame teritorijos valymą, dezinfekciją, o šunis stengiamės vedžioti pagal nustatytą grafiką.
Suprantame kaimynų nepatogumus ir visada kviečiame juos tiesiogiai kreiptis į mus – esame atviri dialogui ir ieškome sprendimų, kad kartu galėtume sugyventi taikiai.
– Rašte minimi priekaištai dėl šunų vedžiojimo – kad nesurenkami ekskrementai, kyla situacijų, kai šunys ištrūksta ar net užpuola gyventojus. Kaip tai vertinate?
– Tokius atvejus vertiname labai rimtai. Visi mūsų savanoriai, prieš pradėdami vedžioti šunis, supažindinami su aiškiomis elgesio ir saugumo taisyklėmis. Kiekvienam savanoriui kartu su šunimi yra išduodami ekskrementams surinkti skirti maišeliai, todėl ši pareiga visada primenama ir kontroliuojama.
Šunys vedžiojami su pavadėliais. Visi vedžiotojai visada informuojami, kad negalima eiti į miestelį, o vaikščioti su šunimis galima prie tvenkinių ir mūsų teritorijoje.
Jei pasitaiko incidentų, jie visada tiriami ir imamasi priemonių, kad tokios situacijos nepasikartotų. Esame pasirengę bendradarbiauti su savivaldybe, kad įrengtume daugiau šiukšliadėžių ir aiškiai pažymėtus šunų vedžiojimo takus.
– Kaip pakomentuotumėte VMVT pranešimą apie apsilankymą „Penktoje kojoje“ ir sprendimą paimti 25 šunis?
– VMVT patikrinimas mums nebuvo staigmena – jų inspektoriai lankosi pas mus ne pirmą kartą. Taip, prieglauda šiuo metu yra perpildyta, tačiau ne dėl neatsakingumo. Tai situacijos padarinys. Mes negalime atmesti sužeistų, partrenktų ar paliktų gyvūnų vien todėl, kad „nėra vietos“.
Dalis šunų buvo laikinai laikomi transportavimo boksuose – tai buvo laikinas sprendimas, siekiant užtikrinti jų saugumą, kol būtų paruošta kita vieta. Visi gyvūnai buvo prižiūrimi, šeriami ir gavę veterinarinę pagalbą.
VMVT viešai paskelbė, kad nusprendė paimti 25 šunis, tačiau iš tiesų išvežė keturiolika, o likusius paliko mums. Mes prašėme, kad paimtų šunų neperduotų kitoms įstaigoms, o suteiktų laikinos globos galimybę namuose, pas mūsų savanorius, tačiau inspektoriai nesutiko.
Dėl šių šunų situacijos buvo išsiųstas oficialus raštas, kuriame dar kartą prašome leisti suteikti jiems laikiną globą. Mes bandysime daryti viską, kad jiems būtų suteikta saugi ir prižiūrima aplinka, kol bus rasta ilgalaikė išeitis.
– Kaip vertinate kaltinimus, kad prieglauda vežė šunis iš Rusijos ir Baltarusijos?
– „Penkta koja“ visada koncentruojasi į pagalbą gyvūnams Lietuvoje, nes turime daugiau nei užtektinai darbo su beglobiais mūsų šalyje. Lengviausia apkaltinti gyvūnų globėjus, kad beglobių šalyje per daug dėl to, kad kažkas juos atsiveža iš kitur, nors reali problema – vis dar nesutvarkyta gyvūnų dauginimo ir atsakomybės sistema Lietuvoje.
Ar esame padėję gyvūnams iš kitų šalių? Taip, esame padėję šunims iš Sakartvelo. Paskutinis toks atvejis buvo dobermanas iš Baltarusijos su karpytomis ausimis – simboliškai visi „užkeikimai“ viename sakinyje. Bet vis tiek padėjome, nes mums šuo yra šuo – nesvarbu, iš kur jis atvyko.
Svarbu pabrėžti, kad „Penkta koja“ nėra vienintelė prieglauda, padėjusi gyvūnams iš trečiųjų šalių – tokią pagalbą Lietuvoje teikia ir kitos organizacijos, kurios rūpinasi beglobiais. Jei gyvūnui reikia pagalbos, mes negalime jo palikti.
Naujausi komentarai