Nuo žmonių rankos nukentėjusiais, kaip paaiškėjo, lygiažvyniais žalčiais (lot. Coronella austriaca) šiuo metu rūpinasi biologas, egzotinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius. Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti išniekinti trys minėtos rūšies ropliai buvo aptikti Jonavos rajone.

„Viduje sproginėjau iš pykčio. Apžiūrėjus vietą, kur slepiasi žalčiai, buvo 100 proc. aišku, kad jie buvo apipurkšti dažais tyčia! Tai įrodo po jų slėptuvėmis raudonai nudažytas smėlis. Vadinasi, piktavaliai pastebėjo žalčius ir specialiai juos išpurškė dažais. Jei įsižiūrėsite į vieną nuotrauką, pamatysite, jog net žalčiuko akys užpurkštos dažais...“, –socialiniame tinkle pasidalijęs lygiažvynių žalčių vaizdais piktinosi G.Paškevičius.

Pasiteiravus apie dabartinę retųjų roplių būklę, egzotinių gyvūnų specialistas neslėpė – gyvūnai vis dar raudonos spalvos, reikia sulaukti, kol prasidės odos nėrimosi procesas.

Gerardas Paškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

„Pastebiu, jog žalčiai jaučiasi ir elgiasi kitaip nei įprasta šiai rūšiai. Dabar gyvūnai netrikdomi. Jiems sudarytos visos sąlygos, paskatinsiančios odos nėrimąsi“, – portalui kauno.diena.lt sakė pašnekovas.

Neeilinis žiauraus žmogaus elgesio su nykstančiais ropliais atvejis pro akis nepraslydo ir Lietuvos zoologijos sodo specialistams. Pasak jų, lygiažvyniai žalčiai – Lietuvoje retenybė. Realiausia juos sutikti Dzūkijos miškuose. Taip pat kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje bei Suomijoje. Šios rūšies gyvūnai kaip ir dauguma roplių labiausiai mėgsta gerai saulės įšildomas vietas, pamiškes.

„Kiek pavyko įžiūrėti vaizdo įraše ir nuotraukose, žalčiai galėjo būti apipurkšti dažais, naudojamais medžių ženklinimui ruošiantis juos kirsti. Sunku nuspėti, kokia dažų sudėtis, tačiau bet kuriuo atveju, nupurškus tokį didelį plotą roplio kūno, pakenkimai gali būti labai rimti“, – pabrėžė Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė.

Sunku nuspėti, kokia dažų sudėtis, tačiau bet kuriuo atveju, nupurškus tokį didelį plotą roplio kūno, pakenkimai gali būti labai rimti.

Kalbėdama apie galimas pasekmes, pašnekovė akcentavo, jog dėl to, kaip pasielgta, lygiažvyniai žalčiai gali taip ir nepakeisti senosios odos, arba nertis iš jos patologiškai – dalimis. „Jei tam tikri roplio odos ploteliai nenusiners, ant jų dėsis vis nauji, o po senaisiais ims formuotis puviniai. Gali atsirasti žaizdelės ir prasidėti kraujo užkrėtimas. Dėl to gyvūnas gali mirti“, – apie galimas liūdnas pasekmes užsiminė specialistė.

Kadangi šiuo atveju piktavaliai dažais išniekino ne tik retų roplių odą, bet ir akis, jie gali apakti, jei kartu su oda nenusiners dažų sluoksnis, esantis ant akių. „Laimei, jog nudažyti lygiažvyniai žalčiai po įvykio pateko į geras rankas. Žinant, jog apie raudonos spalvos gyvates kalbama kaip apie pavojingas, išsigandę prašalaičiai galėjo žalčius tiesiog užmušti“, – spėjo A. Pikūnienė.

Jos teigimu, lygiažvyniai žalčiai žmogui įkąsti gali kaip ir bet kuris kitas gyvūnas, tačiau nėra pavojingi. Kaip jau minėta, jie yra retesni nei paprastieji žalčiai ar lietuviškoji angis, todėl mažiau aprašomi knygose ir sunkiau atpažįstami. Tačiau net ir atsižvelgiant į pastarąjį faktą, sako Lietuvos zoologijos sodo atstovė, toks žiaurus žmogaus elgesys – nepateisinamas.