Kilus skandalui dėl autorinių teisių pažeidimo Kauno nacionaliniame dramos teatre (KNDT), jo direktorius Egidijus Stancikas tai vadina apmaudžia klaida, tačiau rašytojo Antano Škėmos dukters Karolinos Snyder pretenzijas vadina pagrįstomis.

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Juridinio skyriaus vedėja Laura Baškevičienė teigė, jog pagal šalies įstatymus autorinių teisių turėtojai iš kūrinių naudotojų per teismą gali reikalauti atlyginimo, kompensacijų ir net nutraukti spektaklio rodymą.

Vis dėlto teatro vadovas tikisi, kad pavyks susitarti taikiai. K.Snyde kol kas nereikalavo šio spektaklio nutraukti, jai, pasak E. Stanciko, siūlomas finansinis atlygis. Tačiau kol kas jokio atsakymo iš rašytojo dukters teatras nesulaukė.

„Kas priklauso, tas priklauso. Visiems mokame. Keista, kad į mūsų užklausimus, laiškus K. Snyder neatsako. Pirmą kartą su ja mėginome susisiekti dar prieš du mėnesius. Jaučiasi keistas ambicijų kvapas, tačiau ir toliau mėginame su ja užmegzti dialogą“, – portalui 1kaunodiena.lt antradienį teigė E. Stancikas.

Paklaustas, kiek iš spektaklio teatras gavo pajamų, E. Stancikas pridūrė, kad brangiai kainavęs spektaklio pastatymas teatrui kol kas nėra atsipirkęs, nes rodomas dar vos tris mėnesius – nuo praėjusių metų spalio 12 d.

K. Snyder piktinasi tėvo romano „Balta drobulė“ autorinių teisių pažeidimu – šio romano spektaklio pastatymui Kauno teatre ji neleido, esą niekas su tokiu prašymu į ją nesikeipė.

„Ypatingai apmaudu, jog K. Snyder teigia nežinojusi apie knygos „Balta drobulė" inscenizacijos kūrimą. Spektaklio režisierius Jonas Jurašas ir sceninės adaptacijos autorė Aušra Marija Sluckaitė dar romano inscenizacijos kūrimo pradžioje nesėkmingai bandė susisiekti su K. Snyder, tikėdamiesi naudingų patarimų ir pagalbos, rengiant kuo tikslesnę knygos adaptaciją scenai", – savo ruožtu išplatintame pranešime teigė teatro atstovai.

Teatras teigia, kad pradėjęs statyti spektaklį, iš LATGA-A gavo atsakymą, jog šiuo metu Lietuvos autorių turtinių teisių galiojimas 70 metų po autoriaus mirties įgyvendinamas tik autoriams, kurie mirę 1968 metais ir vėliau. Lietuvių autoriams, kurie mirė anksčiau nei 1968 metais, autorinės turtinės teisės galioja 50 metų po jų mirties. A.Škėma žuvo 1961 metais.

Anot teatro, po spektaklio „Balta drobulė“ premjeros A.Škėmos dukrai kreipusis į režisierių J.Jurašą, paaiškėjo, kad A.Škėma buvo ne Lietuvos, o JAV pilietis. Šiuo atveju galioja kitas autorių turtinių teisių gynimo įstatymas, kuris užsienio autoriams yra įgyvendinamas 70 metų po autoriaus mirties.

LATGA-A tinklapyje infomuojama, jog norint inscenizuoti, adaptuoti kūrinį, kurio autorių teisės saugomos, kūrinio autoriui privaloma sumokėti 6 proc. nuo teatro pajamų, gautų pardavus bilietus.

Pernai rudenį A.Škėmos spektakliu „Balta drobulė“ po rekonstrukcijos buvo atidaryta Kauno dramos teatro didžioji scena. Spektaklis yra itin populiarus.

Pasak E. Stanciko, spektaklis kol kas bus rodomas ir toliau. „Nebent nepavyktų susitarti su K. Snyder“, – sakė teatro vadovas.

Teatras taip pat akcentuoja, kad spektaklio „recenzijose dažnai buvo pabrėžtas originalios knygos dvasios išlaikymas, pagarba autoriaus A. Škėmos minčiai ir ypatinga inscenizacijos autorės A. M. Sluckaitės bei režisieriaus J. Jurašo kūrybinė etika, pritaikant teatro scenai šį sudėtingos struktūros kūrinį”.

L. Baškevičienė prisiminė kelis skandalus dėl autoriaus teisų pažeidimo. 2010 metais miuziklą „Tadas Blinda“ statę VšĮ “Kultūros vadybos projektai“ be leidimo panaudojo A. Mamontovo kūrinį. Dėl susiklosčiusios situacijos šalys susitarė taikiai.

Tačiau tai nepavyko roko operą „Jėzus Kristus Superžvaigždė“ stačiusioms įstaigoms „Kultūros vadybos projektai“ bei „Centrinė kūrybos studija'“. Teismas šiuo atveju pripažino, jog lietuviai neturėjo leidimo Andrew Lloydo Webberio ir sero Timo Rice'o roko operą versti į lietuvių kalbą ir ją atlikti viešai, pasirodymai buvo uždrausti.