Šiuo metu šimtai skirtingose įstaigose dirbančių buhalterių naudoja net septynias skirtingas programas. Jų išlaikymo kaštai skiriasi, bet bendra per metus susidaranti suma, anot savivaldybės, yra žvėriškai didelė.

„Galima sakyti, kad šiandien savivaldybės apskaitos specialistai dirba tą patį dviejose programose. Norime, kad tokio dubliavimo nebeliktų. Visose savivaldybei pavaldžiose biudžetinėse įstaigose galima suskaičiuoti septynias skirtingas buhalterines programas. Vien jų palaikymui išleidžiame bemaž dešimteriopai daugiau nei ateityje mums kainuos viena bendra programinė įranga“, – suskaičiavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Planuojama, kad per 2017 metus perėjus prie darbo su viena buhalterine apskaitos programa, bus sutaupyta maždaug pusė milijono eurų. Per sekančius kelerius metus įvedus ir daugiau naujovių, ekonomijos rodiklis gali pasiekti ir pusantro milijono eurų per metus.

Iki šiol iš skirtingų buhalterinės apskaitos programų gaunami duomenys tarpusavyje „nesusikalbėdavo“, todėl nuolat prireikdavo atlikti daug vadinamojo „rankinio“ darbo. Pastarąjį siekiama visiškai eliminuoti. Tuo pačiu tai padės optimizuoti ir žmogiškuosius išteklius.

„Žinoma, pirmasis etapas buhalteriams nebus lengvas, nes teks mokytis ir pritaikyti ligšiolines žinias bei patirtį naujoje darbo aplinkoje, bet ilgainiui situacija normalizuosis. Viena aišku, kad įdiegus normalų ir vieningą buhalterinės apskaitos instrumentą, nurėšime žymią dalį šiai funkcijai skirtų lėšų“, – pabrėžė G. Petrauskas.

Lapkričio-gruodžio mėnesiais Kauno biudžetinių įstaigų buhalteriai ir savivaldybės apskaitininkai dalyvauja intensyviuose mokymuose. Ateityje jiems numatytos papildomos konsultacijos, kad kitąmet laukiantis perėjimas prie bendros buhalterinės apskaitos programos būtų kuo efektyvesnis.

G. Petrauskas tai prilygina savivaldybės investicijai į žmogiškuosius išteklius, siekiant biudžetinių įstaigų buhalterius parengti visavertiškam darbui su šiuolaikinėmis priemonėmis.