Siekiant atsikratyti vis dar nuo sovietmečio puoselėjamų vaikų globos namų, Prezidentės iniciatyva nuo sausio įsigaliojo įstatymas, užtikrinantis, kad patys mažiausi vaikai net ir netekę tėvų globos gyventų šeimose, o ne įstaigose. Tačiau apie du trečdaliai savivaldybių net nesiruošė šio įstatymo įsigaliojimui prisidengdamos teisės aktų ar lėšų stoka. Iš šiuo metu veikiančių 93 globos įstaigų, net 64-ių steigėjas yra savivaldybės.

Visiškai kitokia padėtis yra Kaune - kol kitos savivaldybės laukia formalaus teisinio reguliavimo, Kauno miestas vaikų gerovei skiria ypatingą dėmesį. Kaune socialinės rizikose šeimose auga 575 vaikai - tik 1,1 proc. visų miesto vaikų, kai, pavyzdžiui, Zarasuose - net 10 procentų. Visos Lietuvos mastu socialinės rizikos šeimose auga vidutiniškai 5,6 proc. vaikų. Iš viso Kaune yra 5 vaikų globos namai, kuriuose gyvena 168 vaikai.

Prezidentė domėsis, kaip Kaunui pavyko rasti alternatyvias globos formas vaikų namams, galimybes efektyviai padėti probleminėse šeimose augantiems vaikams, kurti socialiai saugią aplinką vaikams. Prezidentė Kaune lankysis vaikų gerovės centre „Pastogė", kur dirba savivaldybės paruošti budintys globėjai - šie asmenys bet kuriuo paros metu yra pasirengę savo namuose priimti vaikus, kurie netenka tėvų globos ir jiems reikia užtikrinti saugią aplinką. Tokie globėjai Kaune dirba jau nuo 2016 metų, iš viso jų yra 10 - tai vienas didžiausių skaičių šalyje.  

Prezidentė pati prieš keletą savaičių inicijavo papildomus įstatymus dėl budinčių globėjų statuso įteisinimo, kad taip paskatintų visas savivaldybes aktyviai spręsti vaikų globos pertvarką. Lietuva be vaikų globos namų yra vienas Prezidentės antrosios kadencijos prioritetų.

Susitikime dalyvaus įstaigos „Pastogė" įkūrėjas ir direktorius Ričardas Kulikauskas, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, „SOS vaikų kaimų" direktorė Liudovika Pakalkaitė, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei vaikų globėjai.