Šis prizas Europos kultūros sostinėms skiriamas, jeigu sėkmingai įgyvendinami projekto paraiškoje surašyti planai ir užtikrinama projekto valdymo kokybė, įgyvendinti finansuotojų įsipareigojimai, trečiadienį pranešė KEKS.

Prizas skiriamas kultūros pokyčiams užtvirtinti.

„Melinos Mercouri prizą gauna beveik visi Europos kultūros sostinių miestai. Jis sudaro santykinai nedidelę šio ilgamečio, pokyčius per kultūrą kuriančio, projekto biudžeto dalį. Svarbu, kad projekto dalininkai, skyrę tiek daug energijos ir resursų šiam olimpiados lygio renginiui, panaudotų šį įvertinimo ženklą, užtikrindami naujai atsiradusių meno ir kultūros reiškinių tęstinumą“, – teigė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Ji pabrėžė, kad tokio įvertinimo projektas sulaukė esant pandemijos situacijai.

„Man dar reikšmingesnis šioje ataskaitoje atrodo išreikštas kokybinis įvertinimas ir padėka, jog sugebėjome net COVID-19 aplinkybėmis pasiekti ir įtraukti tiek žmonių, mobilizuoti partnerius, laimėti tarptautinius įvertinimus už integruotos komunikacijos ir rinkodaros kampanijas“, – sakė V. Vitkienė.

Kitais metais Europos kultūros sostine tapsiantis Kaunas žada pasiūlyti per tūkstantį renginių, pritraukti pasaulyje garsių menininkų.

Organizatorių teigimu, per Europos kultūros sostinės metus įvyks daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, 50 iš kurių – premjeros, daugiau kaip 250 koncertų. Programoje dalyvaus per 4 tūkst. atlikėjų.

Kitų metų KEKS programai Kauno miesto savivaldybė skiria 4,7 mln. eurų, Kauno rajono savivaldybė – 1,3 mln. eurų, Vyriausybė – 7,7 mln. eurų.

Bendroje sumoje 2019–2022 metais Vyriausybė projektui yra skyrusi 10 mln. eurų, Kauno miesto savivaldybė – 12 mln. eurų, Kauno rajono savivaldybė – 4 mln. eurų.

Kaunas Europos kultūros sostine bus drauge su Liuksemburgo miestu Ešu prie Alzeto bei Serbijos miestu Novi Sadu.