Grėsmingas, kaltinantis ir nusiteikęs tik bausti – toks daugumai yra prokuroro įvaizdis. Ar tikrai taip yra? Kokia tikroji jo misija? Apie tai "Kauno dienos" žurnalistė su prokurorais kalbėjosi ne kabinete, o mindama dviračio pedalus. Mat prokurorai išvažiavo pabendrauti su kauniečiais.

Vietoj pietų – ant dviračių

Vidudienis. Laisvės al. užplūsta pietauti skubančių centre esančių įstaigų darbuotojai. Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius ir Apylinkės vyriausioji prokurorė Nomeda Urbonavičienė pietus iškeitė į pasivažinėjimą dviračiais Laisvės al. dviračių taku.

"Prašom, – prokuroras D.Valkavičius ištiesia žalią skrajutę. – Čia informacija apie prokuratūros veiklą, darbo laiką ir priėmimo valandas." Taip prokuroras pasirengė pokalbiams su kauniečiais.

Vyriausieji dviejų Kauno prokuratūrų prokurorai tądien visiškai neatitiko tradicinio savo įvaizdžio. D.Valkavičius ant dviračio sėdo dėvėdamas ne kostiumą, o šviesą atspindinčiais marškinėliais. Prokurorė N.Urbonavičienė Laisvės al. žibėjo ryškia ciklameninės spalvos striuke.

Kvietė susipažinti

Pirmas prokurorų stabtelėjimas prie fontano. "Ne, ačiū, nieko neketinu pirkti", – sprukdama nuo prokurorų pasisveikinimo ir pasiūlytos skrajutės mestelėjo studentiško amžiaus mergina. "Mus palaikė prekybos agentais", – šyptelėjo N.Urbonavičienė.

"Neturime laiko. Kas? Prokurorai? Mes nieko blogo nepadarėme", – nuo pokalbio mėgino išsisukti ir kaunietis Saulius. Vis dėlto stabtelėjo, paėmė informaciją apie prokuratūros veiklą ir, neslėpdamas nuostabos, kad su prokurorais štai taip paprastai pavyko pasikalbėti Laisvės al., nupėdino toliau.

"Skubame pietauti. Laikas ribotas", – nuo pašnekesio taip pat mėgino išsisukti bendradarbės Olga ir Zofija. Kelias į priekį joms buvo užtvertas dviračiais, iš šono stūksojo gėlynas, tad moterys neturėjo kur dėtis.

Išsiskyrė susidraugavę

"Kokios asociacijos kyla išgirdus žodį "prokuroras"?" – pokalbį su kaunietėmis pradėjo D.Valkavičius.

Stebėjau besikeičiančius moterų veidus. Iš atsipalaidavusių, pietauti lekiančių darbuotojų jos per kelias sekundes tapo susikaupusios ir pasitempusios. Dar kartą pasitikslino, ar tikrai kalba su prokurorais.

"Na, pirma mintis, kad prokuroras kaltina, teismuose palaiko valstybės kaltinimą, siūlo bausmes. Grėsmingi baudėjai tie prokurorai", – viena kitą papildydamos savo nuomonę apie prokurorus dėstė pašnekovės. Prokurorų pastaba, kad bausmės ir kaltinimai bylose būna skiriami blogiukams, privertė moteris susimąstyti.

"Išteisintų nuosprendžių santykis su apkaltinamaisiais nuosprendžiais yra labai mažas. Kai teismas atmeta prokuroro kaltinimą, tėra 2 proc. bylų. Vadinasi, 98 proc. teisiamųjų kaltinimai būna pagrįsti ir teismas skiria bausmę pagal prokuroro surašytą kaltinimą", – aiškino D.Valkavičius.

Užvirė diskusija apie tai, ką reiškia apkaltinamasis nuosprendis. N.Urbonavičienė paaiškino, kad per metus tokių apkaltinamųjų nuosprendžių priimama tūkstančiai. Vadinasi, tiek pat yra apgintų nukentėjusiųjų. Moterys neslėpė nuostabos.

"Jums reikia daugiau viešai reikštis, prokurore, – išvadą padarė ponia Zofija ir tęsė toliau: – Turėtumėte išaiškinti, kad esate ne tik kaltintojai, bet ir nukentėjusiųjų gynėjai."

Pokalbio tonas keitėsi

Prokurorai nebūtų prokurorais. Pokalbio pradžioje vienos užkalbintų moterų frazė, kad turi sąsajų su prokuratūra, profesionalams neprasprūdo pro ausis. Prukororai per pokalbį išsiaiškino, kad archyve dirbanti moteris rūpinasi ten perduotais prokuratūros dokumentais.

"O dabar susipažinau ir su pačiais prokurorais", – atsisveikindama šypsojosi Zofija. "Manėme, kad raginsite važinėti dviračiais, todėl ir nenorėjome sustoti kalbėtis", – pagaliau prisipažino Olga. Tada pašnekovės nužingsniavo pietų, per kuriuos, be abejo, aptars netikėtą pažintį.

O prokurorai Laisvės al. mynė dviračius toliau. "Oi ne, tik ne prokurorai. Aš nieko blogo nepadariau", – bėrė pro šalį ėjusi moteris, kurios vyras gūžčiodamas mėgino padaryti kuo didesnį lankstą nuo dviračiais ginkluotų pareigūnų.

Vis dėlto pamažu pokalbis ir su šiais kauniečiais užsimezgė. Netrukus nuskambėjo ir juokas, o su prokurorais kauniečių pora išsiskyrė maloniai atsisveikindami. Dabar jau D.Valkavičius ir N.Urbonavičienė neslėpė nuostabos: pasirodo, vos išgirdę žodį "prokuroras", žmonės deda į kojas.

Baiminasi nesusidūrę

"Suprantu, kodėl toks neigiamas žmonių požiūris. Jie neatsieja teismo funkcijų nuo prokuratūros ar policijos ir labai painioja", – problemą įžvelgė D.Valkavičius.

Prokurorus pradžiugino pietauti alėja žingsniavęs Sigitas. "Tikiu teisėsauga ir prokurorai manęs nebaugina. Žinau, kad jie dirba su policijos surinkta medžiaga ir teismuose atstovauja nukentėjusiesiems", – teisinių žinių pažėrė Sigitas.

"Tie, kas susidūrę, prokuratūros neigiamai nevertina, baiminasi tik tie, kurie su ja neturėję reikalų. Tūkstančiai baigtų bylų, vadinasi, yra tūkstančiai apgintų nukentėjusiųjų. Tai ne tik parengtos, bet ir teisme argumentuotos bylos. Dažniausiai kalbame apie kokią nors vieną neigiamą bylą ir neakcentuojame tų kasdienių darbų", – pastebėjo N.Urbonavičienė.

Gina mūsų kaimynus

Prokurorai pripažino, kad suformuota nuomonė apie juos – sunkiai įveikiama. "Lūžis įvyks tada, kai teisinė žmonių sąmonė bus kitokia. Kai žmonės ims vertinti, kad yra institucija, kasdien ginanti žmogų", – įsitikinęs D.Valkavičius. Visuomenei nušviečiamos didelį rezonansą sukėlusios bylos. Prokurorai tikino, kad kasdienis jų darbas yra gerokai arčiau žmogaus.

Remiantis policijos statistika, kone pusė įvykdomų nusikaltimų yra vagystės. Ką tokiose bylose veikia prokuroras? "Kontroliuoja tyrimą. Čia įeina viskas: tyrėjų veiksmų kontrolė, įkalčių vertinimas, surašymas, kaltinimo perdavimas teismui ir galutinis taškas – pozicijos apgynimas teisme", – lakoniškai stengėsi dėstyti N.Urbonavičienė.

Apylinkės prokuratūra kasdien perima maždaug tris telefoninių sukčių bylas. Nukentėjusieji – paprasti, patiklūs ir jautrūs mūsų kaimynai. Smulkiose bylose ne taip garsiai nuskamba ir prokuroro darbas. Neatmestina, kad žmonės, galvodami apie smulkius nusikaltimus, net nesieja tyrimo su prokuroru.

Užgožta misija

Diskusija su pareigūnais apie suformuotą išankstinę nuomonę pasisuko kita linkme. Visuomenė nesieja prokuroro su tuo, kad būtent jis, vadovaudamasis mūsų valstybės įstatymais, gina ir saugo žmogų. Prokuroro reiškiamas kaltinimas užgožia jo misiją – piliečio gynimą įstatymu.

"Visuomenė keičiasi ir pamažu žmonės darosi nepakantūs nusikaltėliams. Gal skamba patosiškai, bet kai suvoksime, kad esame valstybė, tada ir įstatymas neatrodys kaip laisvės suvaržymas, o bus visuotinai priimtina norma", – vienas kitą papildė Kauno prokurorai.

Ir D.Valkavičius, ir N.Urbonavičienė – ne kauniečiai, abu juos į Kauną atviliojo darbas. Pareigūnai neigė kriminalinį mūsų miesto įvaizdį. "Na, "šlovingos" Kauno praeities nepaslėpsi, bet dabar kriminaliniame kontekste Kaunas tikrai neišsiskiria iš kitų miestų", – pastebėjo D.Valkavičius.