Ištrupėjęs asfaltas, aplūžęs inventorius, balos aikštės viduryje. Toks vaizdas yra dažnas Lietuvos sporto aikštelėse, tačiau Kauno rajono pavyzdys įrodo, kad aikštynai gali tapti bendruomenių traukos centru.

Gaivina tradicijas

Šiemet, o ypač pastaraisiais mėnesiais, Akademijoje, Neveronyse, Raudondvaryje, Kulautuvoje, Padauguvoje ir kitose pakaunės vietose lyg grybai po lietais ėmė dygti šiuolaikiniai sporto aikštynai, tarnaujantys ne tik mokiniams, bet ir seniūnijų bendruomenėms. Iš viso atnaujinti ar naujai įrengti 24 sporto aikštynai.

Kauno rajonas sporto pasiekimais garsėja jau seniai. Tiesa, sovietiniais laikais neretai sporto žvaigždės rajonui atstovavo iš išskaičiavimo, pavyzdžiui, Arvydas Sabonis ar kiti garsūs krepšininkai, kad išvengtų tarnybos sovietinėje kariuomenėje, buvo priglausti ir formaliai studijavo tuometėje Žemės ūkio akademijoje. Pastaraisiais metais sporto daigai rajone dygsta natūraliai. Čia išaugo buvę ir esami "Žalgirio" krepšininkai Jonas Mačiulius, Tadas Klimavičius, Adas Juškevičius, Vytenis Lipkevičius, Darius Sirtautas, Kęstutis Šeštokas. Rajoną garsina ir pasaulio jaunimo disko metimo čempionas Andrius Gudžius, Europos kiokušin karatė čempionė Inga Mikštaitė ir kiti.

Regionas turi senas rankinio, irklavimo, dziudo tradicijas. Pergales skina šaudymo, žirginio sporto meistrai, jaunieji futbolininkai.

Rajono savivaldybė remia vieną pajėgiausių šalies moterų krepšinio ekipų "Hoptrans-Sirenos", Lietuvos rankinio pirmenybių prizininkes Garliavos rankininkes.

Gręžiasi į žmones

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno teigimu, sportinių aikštelių, aikštynų ir salių plėtros bumas rajone nėra atsitiktinis.

"Jau keletą metų siekiame, kad prie moksleivių ugdymo įstaigų, gyvenvietėse ir net kaimuose atsirastų kokybiškos lauko žaidimų aikštelės. Nors programa jau gerokai pasistūmėjo, sustoti nežadame", – sakė pašnekovas.

Jis pabrėžė didelį postūmį, kurį savivaldybė gauna vykdydama bendrus projektus su Lietuvos sporto universitetu (LSU) ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF).

"Bendraujame su daugeliu savivaldos organizacijų ir institucijų Lietuvoje, todėl turiu su kuo lyginti. Galiu vienareikšmiškai pasakyti: Kauno rajonas tvarkosi pavyzdingiausiai. Dirbama verslo standartų lygiu", – komplimentų partneriams iš Kauno rajono negailėjo LSU kancleris, buvęs LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriose savivaldybėse aikštynai renovuojami ar statomi panašiu tempu, tačiau nėra tinkamai panaudojami.

"Iš pradžių statoma salė ar aikštelė, paskui sukama galva, kur rasti sportuoti norinčių žmonių. Kauno rajone – visiškai kitaip: pats domėjausi galimybėmis išsinuomoti salę Garliavos sporto centre, bet ten įsiterpti tarp sportuojančiųjų beveik nėra galimybės – tiek daug čia norinčiųjų", – pastebėjo M.Balčiūnas.

"Garliavos sporto centras – mūsų pasididžiavimas. Galėjome jį pastatyti dar gerokai didesnį, bet racionaliai įvertinome poreikius, galimybes ir pasirinkome optimalų dydį, tad vietos jame atsirado visiems: nuo Jonučių gimnazijos moksleivių iki profesionalių rankinio ir krepšinio klubų", – aiškino V.Makūnas.

Prie centro populiarumo prisideda tai, kad salių nuoma neatiduota į privačias rankas, todėl, pavyzdžiui, moksleiviams ar sporto centro atstovams netenka spėlioti, bus jie įleisti į areną ar ne.

Investicijos – į sveikatą

Pats V.Makūnas neslėpė esąs neabejingas sportui, kūno kultūrai ir sveikam gyvenimo būdui. Politikas, kadaise baigęs LSU, iki šiol dalyvauja šios aukštosios mokyklos Alumni draugijos veikloje.

Sveikas gyvenimo būdas rajono vadovui padeda išlikti žvaliam visą dieną ir atlaikyti nemenką darbo krūvį. Į sveikatinimo veiklą įtraukiami ir savivaldybės darbuotojai, dalyvaujantys bendruose žygiuose baidarėmis ir dviračiais.

Juolab kad Kauno rajonas gali pasigirti išvystytais vandens ir dviračių takais. Pirmuosius dovanojo gamta, o dviračių takams tiesti teko pasitelkti tiek savivaldybės, tiek europines lėšas.

Tiesa, dėl pastarojo projekto savivaldybės vadovams teko parodyti atkaklumą.

"Šiandien mes matome, kad tai tapo gyvenimo norma visai rajono bendruomenei. Iš pradžių daugeliui atrodė, kad dviračių takai nėra būtini, o dabar tokių klausimų net nekyla. Žmonės be jų jau nebeįsivaizduoja savo laisvalaikio. Kaip ir be takų šiaurietiškam ėjimui, vandens pramogų. O į gera besikeičiantys įpročiai pozityviai veikia darbingumą, nuotaiką", – pasakojo V.Makūnas.

Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovai yra apskaičiavę, kad vienas į sveikatingumą ir aktyvų laisvalaikį investuotas euras sutaupo net trigubai daugiau lėšų, kurios būtų išleistos gydymui.

Gimnazijos pasididžiavimas

Vienas didžiausių projektų įgyvendinamas Akademijoje esančioje Ugnės Karvelis gimnazijoje. Ši ugdymo įstaiga yra pelniusi sportiškiausios Lietuvos mokyklos vardą.
Nors gimnazijos sporto aikštynas su dirbtinės žolės danga dar ne visai užbaigta, tačiau mokykla jau surengė jo pristatymą bendruomenei. Didžiausiam dirbtinės dangos sporto aikštynui 800 tūkst. litų skyrė Švietimo ir mokslo ministerija, 200 tūkst. – rajono savivaldybė. Už šias lėšas įrengta daugiafunkcė ir paplūdimio tinklinio aikštelės.
Granulinės dangos aikštelėje galima žaisti krepšinį, rankinį, tinklinį, o daugiafunkcėje – futbolą ir kitus žaidimus. Baigiami įrengti bėgimo takai, šuolių į aukštį, tolį, rutulio stūmimo ir kiti lengvosios atletikos rungčių sektoriai.

Gavus finansavimą, darbus planuojama tęsti ir kitąmet. Viso projekto vertė sieks maždaug 2,5 mln. litų.

"Savivaldybė, be abejo, buvo suinteresuota pagelbėti tokiai sportiškai gimnazijai, tačiau labai daug priklauso ir nuo pačios mokymo įstaigos vadovų. Tiek gimnazijos direktorius, tiek kūno kultūros mokytojai rodė iniciatyvą, yra tikri savo darbo fanatikai", – pasakojo rajono savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Gintautas Meška.

Pritraukė ES lėšų

Kulautuvos bendruomenė taip pat džiaugiasi daugiafunkce sporto aikštelė. Joje paklota dirbtinė danga, pastatyti teniso, tinklinio ir krepšinio stovai. Kulautuvos viešąsias erdves pavyko atnaujinti pritraukus europinių investicijų pagal priemonę "Kaimo atnaujinimas ir plėtra".

Iš pradžių buvo įrengtos žaidimų zonos Kulautuvos vaikų lopšelyje-darželyje ir vaikų sanatorinėje mokykloje. Šiemet investicijos atkeliavo ir į Kulautuvos mokyklą. Bendra šio projekto vertė – daugiau kaip 157 tūkst. litų.

Neveronių gimnazijos moksleiviai taip pat sportuoja šiuolaikiškame aikštyne. Jame paklota granulinė danga, pastatyti krepšinio stovai, įrengtos apsauginės tvoros. Ryškiaspalvė danga yra saugi, minkšta, pritaikyta drėgno klimato sąlygoms, todėl tinkama naudoti ir drėgnesniais rudens bei pavasario mėnesiais.

Jaučiasi lyg bažnyčioje

Dėmesio nestokoja ir atokesnės rajono vietovės. Investicijų sulaukė mokyklėlė Girininkų kaime. Oriai gali jaustis ir nuo miesto bene labiausiai nutolusio Padauguvos kaimo bendruomenė – rugsėjį čia įrengta šiuolaikinė sporto aikštelė.

Jos darbus finansavo savivaldybė, o vieną krepšinio stovą ir aprangą vietos komandai padovanojo Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas.

G.Meška, paklaustas, kodėl investicijoms buvo pasirinkta tokia atoki gyvenvietė, teigė, kad prieš realius darbus vykdoma gyventojų apklausa, vertinama, ar tos bendruomenės atstovai turi kur aktyviai praleisti laisvalaikį.

"Nebūtina pulti to daryti vietovėje, kur gyventojų koncentracija didžiausia, nes ten galbūt ir aikštynų jau yra ne vienas. O kaime nėra jokios infrastruktūros. Ten pastatyta sporto aikštelė tampa kone antra bažnyčia. Žmonės čia ir sportuoja, ir šventes rengia. Smagu matyti, kad vaikai ne kur nors pakrūmėse traukia dūmelį, o energiją lieja sporto aikštelėje", – dėstė G.Meška.

Neretai iš tokių kaimelių išauga didžiosios sporto žvaigždės. Iškalbingas pavyzdys – iš Padauguvos kaimo kilusi viena didžiausių Lietuvos sporto vilčių – A.Gudžius.
Įdomu, kad Padauguvoje pritaikytos ir tam tikros sporto inovacijos. Vietos gyventojai mankštą gali daryti pasitelkę naujausias metodikas ir profesionaliausius trenerius. LSU specialistų vedamas mankštas transliuoja kaimo kultūros namuose sumontuotas modernus televizorius. Bendruomenė drauge gali stebėti ir įdomiausias sporto varžybas.