Viešojoje erdvėje daugėja spekuliacijų, susijusių su Kauno šilumos ūkio problemomis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno sueigos pirmininko Andriaus Kupčinsko prie miesto savivaldybės surengtas mitingas patvirtino, kad po tokiomis spekuliacijomis slypi nuogi politiniai interesai – opozicijoje atsidūrusių konservatorių noras bet kokia kaina sugrįžti į valdžią.

Prisidengus Kauno piliečių ir visuomeninių organizacijų vardu visuomenė gąsdinama „oligarchais“, „krabais“, didėsiančiomis šildymo kainomis, „Gazprom“ diktatu ir net „Stalino saule“.

Tačiau ką šie populistiniai konservatorių lozungai turi bendro su realybe? Kas iš tiesų tarnauja monopolininkams?

Primenu, kad Kauno termofikacinė elektrinė (KTE) rusų koncernui „Gazprom“ buvo parduota 2003-iaisiais, o vieni aktyviausių šio proceso dalyvių buvo tuometiniai miesto tarybos nariai konservatoriai. Sutartyje buvo įtvirtinta vergiška sąlyga – Kaunas įsipareigojo iki 2018 m. 80 proc. visos miestui reikalingos šilumos energijos pirkti iš KTE. Dėl šios priežasties kauniečiams tenka nešti didžiulę mokesčių kuprą.

Tačiau 2016 m., pagal ES aplinkosaugos reikalavimus, tokio tipo elektrinę, kokia veikia Kaune, teks uždaryti. Gaivinti seną, aplinką teršiantį laužą, kaip siūlo konservatoriai, būtų absurdiška.

Todėl Taikos prospekte ketinama statyti šiuolaikinę kombinuoto ciklo kogeneracinę elektrinę, į kurią planuojama investuoti beveik milijardą litų. Ši elektrinė, projekto rengėjų teigimu, kauniečiams leistų atpiginti šildymą iki 20 proc.

Dar 2009 m. tuometinis Kauno meras konservatorius A.Kupčinskas aktyviai palaikė naujos elektrinės statybą. Žurnalistai jį užklupo slapta susitikinėjantį su Rusijos koncerno „Gazprom“ vadovais (žr. http://www.komentaras.lt/?p=2804 ir kt.). Tačiau, atsidūręs opozicijoje, politikas greitai „pamiršo“, ką kalbėjo, ir ėmė šaukti, esą naujoji Kauno valdžia „tarnauja oligarchų interesams“.

Gerb. A.Kupčinskai, sumažinti šildymo sąskaitas galima ne mitinguojant, o tik užtikrinus konkurenciją tarp gamintojų. Todėl ir siekiame, kad Kauno šilumos ūkyje pagaliau atsirastų konkurencinė aplinka. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statyti elektrinę pasiryžusi suomių bendrovė „Fortum Heat Lietuva“. Petrašiūnuose biokuru kūrenamą jėgainę norėtų statyti „Lietuvos energija“. Savivaldybėje lankėsi dar keletas investuotojų, galvojančių apie mažesnes jėgaines. Deramės su visomis kompanijomis, tačiau išskirtinių sąlygų niekam nežadame.

Kauno savivaldybė yra parengusi strategines gaires, kaip mažinti sąskaitas už šildymą. Vienas būdų – kompleksinis namų renovavimas. Kitas – šilumos gaminimas iš atsinaujinančio energijos šaltinio – biokuro.

Dar 2010 m. rudenį buvo planuojama pradėti Petrašiūnų elektrinės atnaujinimo, panaudojant joje biokurą, projektą. Apmaudu, tačiau jau paskelbtas konkursas konservatorių pastangomis buvo sustabdytas.

Gerb. A.Kupčinskai, gal galite rinkėjams atvirai paaiškinti, kodėl trukdote mažinti sąskaitas už šildymą?

Jau daug metų kauniečiai už šildymą moka neadekvačiai daug. Ar pagaliau nereikėtų situaciją keisti? Tai nelengvas uždavinys, kurį galime pasiekti tik sutelktomis jėgomis. Todėl kviečiu Jus ne mitinguoti ir klaidinti visuomenę, o aktyviai prisidėti sprendžiant šį kauniečiams svarbų klausimą.