Išgirdus „Metropolio“ restorano pavadinimą veikiausiai daugeliui iškyla tarpukario Kauno vaizdiniai.

Šeštadienį į Karininkų ramovę sugužėjusi svita savo apranga ir dainomis taip pat nukėlė į tarpukarį. Simboliška tai, kad romansų festivalis vyko anksčiau, o taip pat ir tarpukariu, Karininkų ramovėje veikusio restorano „Trys milžinai“ patalpose.

Restoranas „Trys milžinai“ duris atvėrė palyginus vėlai – tik 1937 m. jis įsikūrė tais pačiais metais baigtame statyti Lietuvos karininkų ramovės pastate, kuriame veikė ir restoranas, ir kavinė, taip pat buvo viešbutis bei karininkams gyventi skirtos patalpos. „Trijuose milžinuose“ daugiausia lankydavosi karininkai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Tai tarpukario Kauno tradicijas atspindinti, jau tradicinis festivaliukas. Kreipėme dėmesį tai kas tarpukariu buvo gražiausia Kaune – dainos, apranga, šokiai, senų atvirukų kolekcijos“, – renginį pristate folklore klubo „Liktužė“ prezidentas Sigitas Šamborskis.

„Festivalis vyksta jau aštuntą kartą, tikimės sulaukti ir 10-mečio, bet labai pasigendame Kauno miesto finansavimo, nes sulaukiame daug klausytojų ir ne tik pensininkų, o įvairaus amžiaus žmonių“, – pabrėžė klubo „Liktužė“ vadovė Jūratė Svidinskienė.

Anot organizatorių, festivalis yra projekto „Kai Kaunas buvo Lietuvos sostinė“ dalis. Festivalyje dalyvauja Lietuvos ir užsienio kolektyvai.

„Yra bičiuliai iš Punsko. Taip pat yra iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities, Sovietsko, Tilžės miesto ansamblis „Birutė“. Sudainavo prie sienos „Leiskite į Tėvynę ir įleido“, – juokavo S. Šamborskis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Festivaliui kolektyvai parengė retro programą. Buvo pageidaujama, kad kūriniai būtų būdingi būtent tarpukario Kaunui, todėl festivalio pavadinimas ir dvelkia nostalgija: „Ar sugrįš Metropolio vakarai?“

Tarpukariu „Metropolio“ restoraną garsino jame groję ir dainavę to meto lengvosios muzikos atlikėjai, kurių dauguma buvo žydai. Ypač populiarus Kaune buvo estrados dainininkas Danielius Dolskis.

Priešais įėjimą į „Metropolio“ restoraną stovi 2007 metais skulptoriaus Romo Kvinto sukurta D.Dolskio skulptūra.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kitas žymus žydų muzikas, susijęs su „Metropolio“ restoranu, buvo smuikininkas, dirigentas Michelis (Moišė) Hofmekleris. Šis muzikantas nuo 1920 metų vadovavo jo paties įsteigtam ansambliui, vadintam „Hofmeklerband“, su kuriuo dainavo D. Dolskis, Antanas Šabaniauskas ir kiti to meto estrados atlikėjai.

Būtent čia per naktis linksmindavosi poetas Kazys Binkis ir operos daininkas Kipras Petrauskas. Restorane mėgdavo lankytis Vytauto Didžiojo universiteto profesūra. Vienu metu jaunesnieji bohemos atstovai net buvo pradėję jį vadinti „Profesoryne“, „senių klubu“. Balio Sruogos, Vinco Krėvės, Leono Karsavino ir Fausto Kiršos, kartais ir Vinco Mykolaičio-Putino, kompanija „Metropolio“ restoraną buvo pavertusi vyresnės kartos literatų bohemos centru.

Istoriniuose šaltiniuose galima rasti ir tokių atsiminimų, kad atlyginimus gavę tuometinės savivaldos klerkai čia per vakarą išleisdavo ko ne visą algą ir liūdnai laukdavo kito mėnesio atlyginimų mokėjimo dienos, bet pasipuikuoti prestižniame „Metropolyje“ – buvo garbės ir mados reikalas.

Sovietmečiu „Metropolis“ buvo ne mažiau prestižinis. Vietas vakarienei tekdavo užsisakinėti iš anksto, o to nepadarę stodavo į eilę prie restorano durų ir kantriai laukdavo. Na, išskyrus tuos, kurie rasdavo durininko kišenę ir ją praturtindavo kokiu šlamančiu rubliuku.