- Karolis Montvila
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jokių cepelinų ir kiaulienos kepsnių – mes išmokysime lietuvius valgyti žuvį! Tokiu šūkiu savo veiklą pradėjo Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose, įsikūrusi bendrovė "jFish".
Jokių cepelinų ir kiaulienos kepsnių – mes išmokysime lietuvius valgyti žuvį! Tokiu šūkiu savo veiklą pradėjo Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose, įsikūrusi bendrovė "jFish".
Pasitelkė naujas technologijas
Šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda esančioje 2 230 kv m ploto įmonėje per metus bus galima užauginti nuo 250 iki 300 t šiltavandenių šamų. Vertinant net Europos mastais, tai – didelė įmonė.
"jFish" generalinis direktorius Gintautas Ramanauskas Kauno rajoną pasirinko dėl geros geografinės padėties ir patogaus susisiekimo, be to, čia jau buvo numatyta pramoninė zona.
Verslininkas įsitikino, kad statyti naują pastatą yra pigiau, nei rekonstruoti seną. Į naują įmonę teko investuoti daugiau kaip 12 mln. litų, iš jų 1,7 mln. litų gauta ES paramos.
Ne vieną didelį projektą įgyvendinęs verslininkas apie žuvivaisą iš pradžių beveik nieko nežinojo."Vis dėlto pavyko", – šypsojosi stambiausios Lietuvoje akvakultūros įmonės vadovas.
G.Ramanauskas įsitikinęs, kad verslas sekasi, jei žinai naujausią informaciją, pasitelki netradicines idėjas ir šiuolaikines technologijas. "jFish" įmonėje įrengta moderni vandens valymo įranga ir rekuperacinė vėdinimo sistema.
Šildyti pastatus galima ir granulinio kuro katilu, ir šiluma, kurią gamina šilumos siurbliai bei saulės kolektoriai. Reikalui esant, galima įjungti atsarginį generatorių. "Jokių sutrikimų tokioje įmonėje negali būti", – tvirtino verslininkas.
Konkurencijos nebijo
Iš pradžių G.Ramanauskas ketino veikti tradiciniu keliu – nusipirkti technologijų iš šioje srityje patirties turinčių įmonių. Tačiau jų vadovai atsisakė bendradarbiauti, o vienas jų paprašė 50 tūkst. eurų už pradinį susitikimą.
"Pagalvojau, kad turiu patirties ir inžinerinio mąstymo, todėl jau geriau veiksiu savo galva, o reikiamos informacijos rasiu internete", – pasakojo verslininkas.
Šiltavandenių šamų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose yra sparčiai pasaulyje besivystanti verslo sritis. Ypač daug šamų veisia olandai ir lenkai. Šios veiklos vis dažniau griebiasi ir lietuviai. Tačiau G.Ramanauskas įsitikinęs, kad ekologiška ir kokybiška produkcija suras vartotoją.
"Lietuviai pripratę valgyti kiaulieną ir, palyginti su kitomis pasaulio tautomis, vartoja mažai žuvų. Mes pasistengsime pakeisti šiuos įpročius", – tvirtino direktorius.
Šiltavandenių šamų mėsa yra liesa ir maistinga: turi daug kalcio, vitaminų, aukštos kokybės baltymų, todėl ją rekomenduoja dietologai. Ji vertinama ir dėl gausaus omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekio.
Dalis gyvos produkcijos bus realizuojama didmeninėje prekyboje. Įmonėje įrengtas ir modernus produkcijos perdirbimo cechas, daugiafunkcė krosnis, rūkyklos, šaldytuvai, todėl čia bus galima nusipirkti ir atvėsintų, ir rūkytų žuvų.
Baigiama įrengti užeiga, kurioje bus galima paragauti ne tik žuvų, bet ir įvairių jūros gėrybių, sraigių patiekalų. "Kol kas mes šią patalpą vadiname degustacijų kambariu. Tikiuosi, kad ateityje ji išaugs į restoraną", – ateities planais dalijosi G.Ramanauskas.
Saugo nuo streso
Šamai nemėgsta triukšmo – pakanka pabelsti į baseiną, kuriame jie laikomi, ir porą valandų žuvys bus neramios, nesimaitins. Todėl dar vienas šamų veisėjų rūpestis – saugoti augintinius nuo streso.
Muniškių akvakultūros įmonės patalpose groja muzika – taip žuvys pratinamos prie neagresyvaus triukšmo fono.
G.Ramanauskas parodė ir "vaikų darželį" – rezervuarą, kuriame laikomi neseniai iš ikrų išsiritę šamukai. Svarbu, kad jie labai nesiskirtų dydžiu, nes didesnieji netrukus ima ryti mažesniuosius gentainius.
Paaugusios žuvys perkeliamos į didesnes talpyklas, kur maitinamos ekologiškais pašarais. Jei pakanka maisto, ramybės ir švaraus vandens, šamukai auga sparčiai ir 1–2 kg svorį pasiekia per 8–9 mėnesius.
Geba kvėpuoti ir šliaužti
Šiltavandenis šamas labiausiai paplitęs Afrikos upėse ir ežeruose. Tai unikali naktinė žuvis, gebanti kvėpuoti oru ir net ropoti sausuma. Išdžiūvus upei, šamas gali nukeliauti kelis kilometrus ir susirasti kitą vandens telkinį.
Šamai minta vandens gyvūnais, žuvimis, varlėmis, moliuskais. Šamo galva didelė, iš viršaus plokščia, oda minkšta, be žvynų, todėl jo skusti nereikia.
Tai tingūs padarai, jei nėra būtinybės, jie beveik nejuda. Ši aplinkybė leidžia auginti šamus pramoniniu būdu. G.Ramanauskas pasakojo, kad šamai mėgsta stabilumą. Optimali vandens temperatūra jiems yra 25–27 laipsniai šilumos, patalpose turi tvyroti prieblanda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyvensenos medicinos specialistės: geriausia investicija į sveikatą – judėjimas5
Kauno miesto poliklinikoje pacientus konsultuoja gyvensenos medicinos specialistės. Jos pataria, kaip pradėti gyventi sveikiau, numesti svorio, sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Kalbintos specialistės ...
-
50-tasis Lietuvos etnografijos muziejaus sezonas: Mažosios Lietuvos ekspozicija ir ūkio gyvūnai
Jau nuo šio trečiadienio – gegužės 1 d. – Lietuvos etnografijos muziejus pradeda 50-ąjį sezoną, kurio metu duris atveria vidaus ekspozicijos, pristatomos naujos parodos ir ilgėja darbo laikas. Įsibėgėjęs pavasaris žada nepaprasta...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Svarbi informacija rinkėjams: Kauno savivaldybės pastate balsuoti iš anksto nebus galima3
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės atvykti balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. ...
-
Nori daugiau tvarkos: nuomojami paspirtukai Kaune bet kur nesimėtys?16
Jau ne pirmą sezoną Kaune galima pasinaudoti nuomojamų elektrinių paspirtukų paslauga, tačiau mieste juos būdavo galima palikti bet kur. Ant takų ar šalikelėse numesti paspirtukai kėlė netvarką. Dabar planuojama įrengti specialias vietas, k...
-
Laisvės alėjoje pagal kitą technologiją tvarkomi šuliniai: dabar granitas neskilinės?12
Po rekonstrukcijos Laisvės alėjoje kritikos strėlių sulaukė vis skylančios granito plytelės bei ištrupėję šuliniai. Pastaruosius pradėta tvarkyti taikant naują technologiją. Tikimasi, kad dabar šuliniai atlaikys tiek orų perma...
-
Šimtametis įsipareigojo sulaukti 120 metų5
Šis pavasaris kaip niekada džiugina garbingais Kauno rajono gyventojų jubiliejais. Dar vieną neeilinę – 100 metų – sukaktį šventė Garliavoje gyvenantis Steponas Lukošiūnas. ...
-
Ugniagesiai tobulina gelbėjimo darbų vandenyje ir ant vandens įgūdžius
Balandžio 23 d. Mastaičių baseine prasidėjo Kauno rajono ugniagesių ir savanorių mokymai, kurių metu jie tobulins plaukimo, gelbėjimo darbų vandenyje ir ant vandens įgūdžius ir didins fizinį aktyvumą. Praktiniai užsiėmimai baseine tęsis iki va...
-
Į pakaunę ateina maistomatai
Kauno regionas žengia į ateitį su dar viena inovacija – pirmaisiais paštomatais, kurių saugojimo dėžučių temperatūra yra reguliuojama. Projekto autoriai ir vystytojai, prekės ženklas „Termosaas“, siūlo juos vadinti ne pa&sc...
-
Švediškas stalas – ir Babtų gimnazijoje1
Prie 20-ies savitarnos aptarnavimo modelį taikančių Kauno rajono mokyklų prisijungė ir Babtų gimnazija. Išbandyti moderniai pasikeitusią valgyklą, išskirtinį švedišką stalą ir atnaujintą valgiaraštį atvyko viceme...