Situaciją suvaldė

Prieš savaitę kai kurie Užliedžių kaimo gyventojai susidūrė su geriamojo vandens tiekimo problemomis. Vandenį žmonėms tiekianti savivaldybės įmonė „Giraitės vandenys“ ėmėsi priemonių, kurios padidino išgaunamo vandens kiekį ir šiuo metu vanduo tiekiamas  sklandžiai.

„Šiuo sausuoju periodu tapome laistymo, o ne geriamojo vandens tiekėjais“, – sakė bendrovės „Giraitės vandenys“ direktorius Andrius Dzevyžis. Savo teiginį jis pagrindė skaičiais: suvartojamo geriamojo vandens paros norma pastaruoju metu išaugo du kartus, o piko metu valandinis suvartojimas padidėjo rekordiškai tris keturis kartus. Tai ir sukėlė problemą.

Andrius Dzevyžis. / Organizatorių nuotr. 

Šiuo sausuoju periodu tapome laistymo, o ne geriamojo vandens tiekėjais.

„Situaciją Užliedžiuose pavyko suvaldyti, ribinis liko vienas daugiabutis, kuriame slėgis vandens naudojimo piko metu yra apie 1 baras, o kituose atitinka teisės aktuose numatytą reikalavimą ir yra daugiau kaip 2 barai. Patikrinimą bendrovės atstovai atliko birželio 8 d., apie 20 val., Užliedžiuose, Plento gatvės vandenvietėje, kurioje įrengėme naują gręžinį, jis jau įjungtas į sistemą, tad išgaunamo vandens kiekis padidintas du kartus“, – tvirtino A. Dzevyžis.

Rado sprendimo būdus

Šiuo metu tiekiamo geriamojo vandens slėgio svyravimai jaučiami Raudondvario, Zapyškio, Domeikavos seniūnijose.

„Dirbame su geologais dėl papildomų gręžinių įrengimo. Norint vandenvietėse įrengti naujus gręžinius, reikia atlikti projektavimo, derinimo, rangos ir kitus darbus, tam tikrose vandenvietėse būtini ir archeologiniai tyrinėjimai. Ieškome ir kitų galimybių, kai kuriose vietovėse priimame sprendimus remontuoti jau anksčiau užkonservuotus senuosius gręžinius“, – galimus variantus vardijo direktorius.

Padidėjo gaisrų rizika

Vyraujant sausiems ir vėjuotiems orams, padidėja gaisrų rizika, todėl reikia būti atsargiems su ugnimi namų valdose, pievose ir miškuose. Ugniagesiai perspėja: kadangi vandens lygis yra sumažėjęs, prognozuojamos skaudesni padariniai ir didesni nuostoliai.

Dėl neatsargaus elgesio birželio 11 d. kilo gaisras Riogliškių kaime, Kriūkų plente (Zapyškio sen.). Pirmiausia ugniagesiams pranešta apie degantį namą, jiems išvykus į nelaimės vietą, gauta papildomų pranešimų, kad užsidegė antras namas, ūkinis pastatas ir jame įrengtas garažas su dviem automobiliais, ugnis persimetė į mišką. Liepsnos sunaikino minėtus statinius ir transporto priemones, suniokojo 1 ha miško, padarė nuostolių kaimynams.

Rytis Velžys. / Organizatorių nuotr. 

Esant tokiai sausrai, smarkiam vėjui ir nedideliems atstumams tarp namų galėjo supleškėti visas kaimas.

Pasak Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos (KRPST) direktoriaus Ryčio Velžio, gaisras galimai kilo dėl neatsargaus elgesio naudojant kepsninę: neišlaikyti saugūs atstumai tarp kepsninės ir namų, be to, baigus kepimą, neužgesintos žarijos išpiltos sode netoli pastatų. „Kadangi visur labai sausa, žarijos įsidegė, o tądien pūtęs smarkus vėjas leido liepsnoms greitai įsismarkauti. Esant tokiai sausrai, smarkiam vėjui ir nedideliems atstumams tarp namų galėjo supleškėti visas kaimas“, – pasakojo R. Velžys.

Gaisrą Zapyškio seniūnijoje gesino net devyni ugniagesių automobiliai. Kadangi Riogliškių kaime, kaip ir visur, vandens ištekliai riboti, jo vykstant į tolimesnes vietoves dvi gaisrinės užklimpo smėlyje ir buvo gerokai apgadintos, nuostolių patyrė KRPST ir valstybinė priešgaisrinė tarnyba.

Pasak R. Velžio, esant tokiems orams vertėtų vengti maistą kepti ant atviros ugnies. Jei vis dėlto tai daroma, griliams ar kepsninėms būtina pasirinkti tinkamą vietą kuo toliau nuo pastatų, tvorų, medžių, krūmų, lengvai užsiliepsnojančių medžiagų, pasirūpinti, kad šalia būtų vandens liepsnai užpilti.

Ugnį kepsninėje reikėtų kurti pavėjui, prižiūrėti žaidžiančius vaikus ir naminius gyvūnus, kad šie neprisiartintų prie zonos, kurioje stovi kepsninė. Baigus kepti maistą, nepalikti kepsninės be priežiūros. Būtina įsitikinti, ar nėra smilkstančių anglių ar žarijų, kurias vėjas gali vėl įpūsti. Baigus naudotis kepsnine, pelenus būtina suberti į specialų metalinį konteinerį, kepsninę patraukti į saugią vietą.

Ūkininkų nuotaikos slogios

Šiomis dienomis turėtų paaiškėti, ar Kauno rajonas atitinka stichinės sausros kriterijų. „Vasariniai javai kai kur iš viso nesudygo, nuo kritulių trūkumo kenčia žieminiai augalai, cukriniai runkeliai, pasak agronomų, lenda atgal į žemę, slogiomis nuotaikomis gyvena daržininkai“, – vardijo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Dano Laurinavičiaus, ūkininkaujančio Čekiškės seniūnijoje ir dirbančio 370 ha žemės, nuotaikos – slogios. Jo žodžiais, metai bus nuostolingi.

Danas Laurinavičius./ Organizatorių nuotr. 

Šiuo metu derliaus nuostolis yra 20–30 proc., o jei sausra tęsis ir toliau, jis gali siekti 50 proc.

„Mūsų ūkyje per pastaruosius du mėnesius iškrito apie 20 ml kritulių. Laukai labai nevienodi, ten, kur žemė prastesnė, žieminiai kviečiai lopais nurudę, derliaus iš jų beveik nebus, nes varpos – beveik tuščios. Jei ir bus smulkių grūdų, jie išeis per kombaino galą kartu su šiaudais. Vasariniai salykliniai miežiai dėl sausros nebus tinkami salyklui. Vasarinės pupos – skurdžios, mezga mažai žiedų, lietus, jei jo sulauksime, turbūt irgi mažai gelbės. Kviečiai kitame lauke taip pat po truputį skursta, jiems lietus dar padėtų. Šiuo metu derliaus nuostolis yra 20–30 proc., o jei sausra tęsis ir toliau, jis gali siekti 50 proc.“, – padėtį apibūdino D.Laurinavičius.

Vaizdas: taip atrodo dažnas laukas. / Organizatorių nuotr.

Ketvirtoji ūkio kultūra – rapsai – nukentėjo nuo šalnų, todėl ūkininkas pasikvietė draudimo atstovą, kad įvertintų žalą. Šalnos pakenkė ir vasariniams miežiams. Šis Čekiškės seniūnijos ūkininkas pasėlius draudžia keliolika metų, išskyrus – nuo sausros.

„Priežastis paprasta – per mažas meteorologinių stotelių skaičius. Kauno rajone stichinei sausrai įvertinti duomenys imami iš Akademijoje esančios meteorologinės stotelės, ji nuo mano ūkio nutolusi 50 km ir realios situacijos neatspindi. Dabartinė metodika skelbti stichinę sausrą, mano nuomone, yra netinkama. Manau, kad meteorologinių stotelių turėtų būti gerokai daugiau, galbūt net kiekvienoje seniūnijoje ir stichinę sausrą vertėtų skelbti ne visame rajone, o tik tam tikrose seniūnijose“, – samprotavo pašnekovas.

Jei meteorologinė stotelė būtų Čekiškės seniūnijoje, D. Laurinavičiui patiktų, draustųsi ir nuo sausros iš dalies, o gal net visiškai sutiktų finansuoti tokios stotelės įrengimą.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Gavę informaciją, kad Užliedžių gyventojai neturi vandens, kartu su bendrovės „Giraitės vandenys“ vadovu, kitais atsakingais asmenimis surengėme pasitarimą ir ieškojome būdų, kaip išspręsti kilusią problemą, nagrinėjome situaciją ir kitose vietovėse. Su šia problema susiduria tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose naujakurių kasmet vis didėja. Pavyzdžiui, Užliedžių kaime 2020 m. fiksuoti 2 452 gyventojai, o 2022 m. – 2 897, taigi, gyventojų skaičius išaugo 18,1 proc. Šiek tiek mažiau, tačiau taip pat sparčiai – 13,5 proc. – augo Giraitės kaimas: nuo 1 455 gyventojų 2020 m. iki 1 652 2022 m. Savivaldybė ir vandenį tiekianti įmonė deda nemažai pastangų, kad juo gyventojus aprūpintų pagal poreikį.

Jau kuris laikas besitęsianti sausra išprovokavo sezoninę problemą:  paros vandens sunaudojimo norma balandį Užliedžiuose buvo 281,1 kub. m, o birželį šoktelėjo iki 412,7. Dar labiau vandens suvartojimo skaičiai padidėjo Giraitėje: analogiškai nuo 272,7 iki 492,1 kub. m.

Sparčiausiai vandens apskaitos prietaisai sukasi nuo 17 iki 22 valandos, kai gyventojai grįžta iš darbų ir pradeda laistyti pieveles. Prašome gyventojų būti sąmoningų ir sausros metu geriamąjį vandenį vartoti atsakingai ir taupiai, kiek įmanoma mažiau skirti jo laistyti želdinius. Matydami, kad taip elgiasi jūsų kaimynas, prašome jį įspėti apie susidariusią situaciją. Tikimės gyventojų supratingumo ir solidarumo.

Skaudi pamoka Zapyškio seniūnijoje skatina visus atsargiau elgtis su ugnimi. Esant tokioms oro sąlygoms reikėtų atsakingai paisyti priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Nerimą kelia ir situacija žemdirbių ūkiuose: soduose ir uogynuose pavasarinės šalnos jau pražudė dalį derliaus, užsitęsusi sausra stabdo daržovių, grūdinių ir kitų augalų vystymąsi. Atrodo, kad teks pasekti kitų savivaldybių pavyzdžiu ir skelbti ekstremaliąją situaciją.