Vienas kitas senbuvis

Visiškai netikėtai pernai prieš Kalėdas iš bendrovės "Kauno energija" generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė ilgametis jos vadovas Rimantas Bakas. Pernai rugsėjį liko tuščia bendrovės "Kauno švara" vadovo kėdė – prie skirtingų valdžių gebėjusį dirbti generalinį direktorių Dalių Tumyną tuomet išsivedė pareigūnai, o dabar jau buvusiam vadovui pareikšti įtarimai korupcija.

2017-ųjų vasarį pasklido žinia, kad penkerius metus "Kauno vandenims" vadovavęs Linas Baltrėnas traukiasi iš pareigų. Būtent jam vadovaujant šią bendrovę supurtė garsusis korupcijos skandalas, nors buvęs direktorius iš šios balos išlipo sausas.

Vos pradėjęs dirbti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis prieš ketverius metus neslėpė, kad savivaldybei pavaldžios bendrovės sulauks permainų, bet vienu ypu dalgiu neužsimojo.

Tiesa, baigiantis šios valdančiosios daugumos kadencijai prie savivaldybių bendrovių vairo liko vos vienas kitas senbuvis.

L.Baltrėno vaidmuo

"Padarėme valdymo struktūros reorganizaciją, optimizavome veiklą, darėme, kad viešieji pirkimai būtų kaip įmanoma skaidresni, ir iš karto buvo efektas", – apie tai, ko ėmėsi tapęs "Kauno vandenų" vadovu, aiškino Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvis L.Baltrėnas.

Į Kauno miesto tarybą nusitaikęs buvęs "Kauno vandenų" vadovas L.Baltrėnas figūravo ir garsiojoje korupcijos byloje, tačiau atsakomybės išvengė.

Jo kalbos apie skaidrumą nuskambėjo lyg akibrokštas, nes būtent L.Baltrėnui vadovaujant 2014 m. "Kauno vandenyse" pareigūnai krėtė ne tik darbuotojų, bet ir paties vadovo kabinetus, paėmė svarbius dokumentų, kompiuterių. "Kauno diena" ne kartą rašė apie šią skandalingą korupcijos istoriją.

Pernai spalį Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį garsiojoje "Kauno vandenų" korupcijos byloje Centrinė korupcijos bylos figūra – L.Baltrėno partijos bendražygis, buvęs vienas Kauno miesto socialdemokratų lyderių bei "Kauno vandenų" techninis direktorius Valys Venslovas pripažintas kaltu ir gavo 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant 2 metams, jam skirta ir beveik 38 tūkst. eurų baudą. Teismo sprendimu konfiskuota kyšių vertės V.Venslovo turto ir kaip kyšis priimta valtis, ilgą laiką saugota "Kauno vandenyse".

Didelės apimties ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad kyšiai bendrovės vadovams buvo mokami nuolat. Skelbta, kad vien per 2012 ir 2013 m. kai kurios verslo įmonės už kyšius laimėjo net 70 viešųjų pirkimų konkursų. "Atkato" dydis priklausydavo nuo darbų sumos: svyruodavo nuo 3 iki 10 proc. Be to, kyšiai buvo mokami ne tik pinigais, bet ir įvairiais daiktais.

Pareigūnų atskleidė, kad kyšius ėmė technikos direktorius ir dalijo paimtą sumą pagal nuopelnus. Bausmes išgirdo dar trys "Kauno vandenų" darbuotojai – Siurblinių skyriaus viršininkas Egidijus Dūda, Tinklų skyriaus viršininkui Vytautas Rudys ir statybos inžinieriui Stasys Jagelavičius. Visi jie pripažinti kaltais.

Nebuvo patenkinti

"Šita situacija ir buvo viena nemaloniausių. Bet aš negaliu atsakyti už visus savo darbuotojus. Kaip tik, kai organai suėmė, viską išaiškino, reikia tik džiaugtis, kad kažkas dirba", – dabar bando aiškinti buvęs "Kauno vandenų" vadovas.

L.Baltrėno pavardė taip pat figūravo korupcijos byloje, tačiau vėliau jis atsakomybės išvengė. "Daug kas iš pradžių gali figūruoti. Manau, kad jeigu jie būtų radę dėl ko prikibti prie manęs, būtų patvarkę ir mane. Aš tuo neabejoju. Kadangi aš nesivėliau į tuos reikalus, nieko nedariau, negalėjo prikibti", – tikino L.Baltrėnas. Pasiteiravus, kodėl neužkirto kelio dalyvauti korupcinėje schemoje savo darbuotojams, jis tikino, kad "ne vadovas turi tuo užsiimti". "Teismas priėmė nutartis, ir viskas tvarkinga", – pareiškė L.Baltrėnas.

Jam "Kauno vandenų" vairas buvo patikėtas dar praėjusią kadenciją, kai miestą valdė konservatoriai koalicijoje su socialdemokratais. Iš šių pareigų L.Baltrėnas pasitraukė 2017-ųjų vasarį, kai valdančioji dauguma su meru V.Matijošaičiu priešakyje jau buvo įpusėjusi savo kadenciją.

"Nebuvome patenkinti jo darbu ir pokyčiais įmonėje", – tada trumpai situaciją komentavo meras. Tada L.Baltrėną vadovo poste pakeitė prieš jį ne vienus metus įmonei vadovavęs Vilius Burokas. Jis šiuo metu serga, tad pasikalbėti apie bendrovę nepavyko.

Kompetencijos stoką L.Baltrėnas pademonstravo dar prieš korupcijos skandalą, kai 2013 m. rudenį savivaldybei susizgribus aiškintis, kas ir už kokius nuopelnus gyvena "Kauno vandenų" apsaugos zonoje romantiškame Kleboniškio miško prieglobstyje. L.Baltrėno akibrokšto 2013-aisiais sulaukė ir miesto politikai, pareikalavę informacijos apie finansinę bendrovės situaciją pasklidus kalboms apie galimai efektyviai naudojamas bendrovės lėšas. Užuot pateikęs konkrečius atsakymus, L.Baltrėnas miesto tarybos nariams leido susipažinti su kažkokiais dokumentais tik tokiu atveju, jeigu jie pasirašys konfidencialumo deklaraciją ir laikys liežuvį už dantų.

Tačiau L.Baltrėnas ir tada, ir dabar teigia nesulaukęs jokių priekaištų iš miesto vadovų, o pasiteiravus, ar 2017 m. buvo raginamas trauktis iš generalinio direktoriaus kėdės, to nei patvirtino, nei paneigė. "Aš savo noru priėmiau sprendimą", – tikino buvęs vadovas.

Dabar L.Baltrėnas sakė dirbantis mažesnėje privačioje įmonėje, bet jos pavadinimą įvardyti atsisakė, ir tikino kol kas pokyčių darbinėje karjeroje neplanuojantis. Tiesa, nepaisant skandalingos praeities, jis bene vienintelis iš buvusių ir esamų savivaldybės įmonių vadovų kandidatuoja į miesto tarybą Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše.

Nežinau, kuo pasireiškia ta lesyklos forma. Neturiu sąrašų, kiek įmonės darbuotojų kokiai partijai priklauso. Žmonės vertinami pagal darbą – kiekvienas turi užduotis, yra suformuoti tikslai ir motyvacija, todėl kiekvienas turės atsiskaityti už savo darbą.

Atsidūrė belangėje

Saulius Lazauskas, prieš tai patarinėjęs miesto merui V.Matijošaičiui, prie miesto ūkio priežiūros ir atliekų tvarkymo bendrovės "Kauno švara" vairo stojo po galimo korupcijos skandalo, kuris metė šešėlį ne tik ant buvusio vadovo D.Tumyno, bet ir ant visos įmonės. Tačiau naujasis direktorius to nesureikšmino.

"Manau, kad teisingumą vykdo teismai. Kol kas teismo sprendimo nėra. Kai jis bus, bus atsakyta, ar žmogus kaltas, ar nekaltas. Dabar aš negaliu nieko konkretaus pasakyti, nes neturiu informacijos. Įmonės veiklai tai netrukdo", – tikino S.Lazauskas.

Pernai rugsėjo 4 d. "Kauno švaroje" Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko kratas ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų. Generalinis direktorius D.Tumynas buvo sulaikytas 48 val. Bendrovės valdybos sprendimu, dėl korupcijos skandalo D.Tumynas buvo nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų, o vėliau – atleistas.

Nors "Kauno švaros" generaliniu direktoriumi tapo tik praėjusių metų gruodžio 6 d., S.Lazauskas sakė jau ėmęsis pokyčių. "Yra tam tikrų pasikeitimų. Kai kurie darbuotojai išėjo šalių susitarimu, kai kurie atėjo. Nebuvo komercijos direktoriaus, yra priimtas naujas žmogus", – vardijo naujasis generalinis direktorius.

Partinė priklausomybė nesvarbi?

Veterinaro išsilavinimą turintis D.Tumynas "Kauno švarai" vadovavo nuo 2008-ųjų, kai jį iš Suvalkijos pasikvietė tada Kauną valdę konservatoriai. Paskui buvęs "Kauno švaros" vadovas ne kartą viešai tikino nepriklausąs jokiai politinei partijai ir politikoje nedalyvaujantis.

Buvęs "Kauno švaros" vadovas D.Tumynas dabar turi įtariamojo statusą.

Visiems buvo žinoma, kad ankstesnėse kadencijose savivaldybėje galiojo nerašytas koalicijos partnerių susitarimas pasidalyti įtakos sferomis kontroliuojant savivaldybei pavaldžias įmones, kuriose darbą rasdavo nebūtinai kompetentingi, bet partijai lojalūs asmenys. Savivaldybei pavaldžios įmonės netgi buvo vadinamos partijų lesyklėlėmis.

"Nežinau, kuo pasireiškia ta lesyklos forma. Neturiu sąrašų, kiek įmonės darbuotojų kokiai partijai priklauso. Žmonės vertinami pagal darbą – kiekvienas turi užduotis, yra suformuoti tikslai ir motyvacija, todėl kiekvienas turės atsiskaityti už savo darbą. Jeigu nesugebės dirbti, turės užleisti vietą kitam, kuris ateis, dirbs ir pasieks tų tikslų. Aš asmeniškai esu nepartinis, niekada nebuvau partijoje, todėl partiniai dalykai tikrai nėra pagrindiniai rodikliai, į kuriuos aš kreipčiau dėmesį", – tikino naujasis bendrovės vadovas.

Paklaustas, ar palaiko ryšius su iš pareigų atleistu pirmtaku D.Tumynu, dabartinis direktorius neslėpė: "Pasiskambinam. Pakonsultuoja". Ką buvęs vadovas veikia dabar, S.Lazauskas nenorėjo atskleisti, pasiūlęs klausti paties D.Tumyno. Deja, pastarasis su žurnalistais bendrauti nepanoro.

Lankėsi pareigūnai

Ant savivaldybės kontroliuojamos bendrovės "Kauno butų ūkis" taip pat buvo kritęs įtarimų šešėlis – 2017 m. balandį tiriant galimą piktnaudžiavimą, STT atliko kratas įmonėje, jos vadovų bei jų artimųjų namuose.

Nuo 2017-ųjų įmonei vadovaujantis Marijus Zaborskas, paklaustas, kuo baigėsi ši istorija, tikino nieko negalįs komentuoti, nes neturįs informacijos. "Buvo atvykę pareigūnai ir tiek. Nei įtarimų, nei kvietimų į apklausas nesu sulaukęs", – sakė jis.

Pasak M.Zaborsko, jam atėjus vadovauti "Kauno butų ūkiui", bendrovėje įvyko daug permainų, jos veikla buvo optimizuota, įdiegtos naujos informacinės sistemos. Bendrovės direktorius tikina, kad būtent permainos padėjo pasiekti, kad įmonė dabar dirba pelningai, dalyvauja konkursuose teikti paslaugas ne tik savivaldybei ir gyventojams, bet ir kitoms mieste veikiančioms įstaigoms.

"Bandome rinkoje tapti konkurencingi", – tikslą įvardijo M.Zaborskas. Paklaustas, ar nesibaimina galimų pokyčių po kovą vyksiančių mero ir savivaldybės tarybos rinkimų, "Kauno butų ūkio" vadovas nebuvo linkęs daug kalbėti: "Įmonių vadovai nėra politinio pasitikėjimo. Kokia valdžia bus, tokie bus ir jos sprendimai. Konstruktyviai dirbame su savivaldybės administracija ir su politiniais procesais nesame susiję."

Mįslingas sprendimas

Įvairių svarstymų ir abejonių sukėlė netikėtas didžiausios savivaldybės bendrovės "Kauno energija" generalinio direktoriaus R.Bako pasitraukimas iš pareigų pernai gruodį.

Nors jis pats tikina, kad pagal įstatymą jau nebūtų galėjęs ilgiau vadovauti bendrovei – išdirbo "Kauno energijos" generaliniu direktoriumi 10 metų ir 16 dienų, vis tik pasitraukė nesulaukęs savo kadencijos pabaigos.

Ar kas nors nutiko tarp jo ir bendrovę kontroliuojančios savivaldybės vadovų? "Nusprendžiau, kad 10 metų riba yra galutinė. Manau, kad valdančiąja dauguma išsiskyrėme draugiškai. Ši dauguma jau buvo, kai neilgai meru dirbo Rimantas Mikaitis. Tada aš taip pat buvau paskirtas generaliniu direktoriumi. Dabar rinkimai ant nosies. Tai kaip ir natūralu – geriau išeiti ne tada, kai tave atleidžia, o kai pats išeini", – šyptelėjo pašnekovas.

Paklaustas, kas padėjo taip ilgai dirbti šiose pareigose, R.Bakas prisipažino konkretaus atsakymo neturintis. "Turbūt įmonės veiklos rezultatai, kurie yra audituojami, labai akylai stebini. Kitos rimtos priežasties aš nežinau. Buvo intensyviai dirbama, investuojama ir ta žmogiška patirtis padėjo, nes dirbau energetikos institute. Dėl to galėjau iš šono pažiūrėti į tą sektorių. Ir komanda buvo labai sėkminga – žmonės, kurie dirba ir nori kažką padaryti", – kalbėjo buvęs ilgametis "Kauno energijos" vadovas.

Nors oficialiai įvardijama, kad R.Bakas iš "Kauno energijos" pasitraukė, nes baigėsi jo kadencija, šia versija smarkiai abejojama.

Šiuo metu jis dar atostogauja, bet jau turi planų dirbti su atsinaujinančios energijos resursais, moderniaisiais išmaniaisiais tinklais, uždaro ciklo energetikos objektais.

"Kauno energijai" šiuo metu vadovauja laikinas direktorius Vaidas Šleivys, prieš tai ėjęs bendrovės Technikos direktoriaus pareigas. R.Bako nuomone, jis turi tiek kompetencijos, kad galėtų tapti ir nuolatiniu bendrovės vadovu.

Patikėjo senbuviui

Viešojo transporto įmonei "Kauno autobusai" vadovaujantis Mindaugas Grigelis – vienas iš savivaldybės bendrovių vadovų senbuvių. Prie bendrovės vairo jis stojo 2000-aisiais.

2014-aisiais į vieną įmonę sujungus troleibusų parko bendrovę "Autrolis" ir "Kauno autobusus", generalinio direktoriaus kėdė buvo patikėta konservatoriui Kęstučiui Derliūnui. Tada M.Grigelis ėmėsi "Kauno autobusų" Administracijos ir personalo departamento vadovo pareigų.

2015 m. pavasarį po rinkimų pasikeitus miesto valdančiajai daugumai K.Derliūnas buvo pirmasis iš savivaldybės kontroliuojamų bendrovių vadovų, pasitraukęs iš pareigų. Tačiau naujo generalinio direktoriaus paieškoms savivaldybė laiko negaišo – įmonei vadovauti vėl patikėta M.Grigeliui.

"Dirbu ir tiek, – šyptelėjo M.Grigelis. – Turiu tam tikrus planus, strategiją ir judam keleivių vežimo kokybės gerinimo linkme. Manau, kad pilnai netenkiname poreikių pagal besikeičiančią situaciją. Tam įtakos turi ir viešųjų pirkimų įstatymas, ir kitų įstatymų pasikeitimai – negalime priimti greitų sprendimų, kai miestas tikisi, bet stengiamės ir judam". Vis tik ilgametis "Kauno autobusų" vadovas neabejoja, kad sėkmingai dirbti jau ne vienus metus jam padeda ilgalaikė įmonės strategija ir vadina ją svarbiausiu sėkmės garantu. "Turime viziją, matome, kaip įmonė turi atrodyti po 5, po 10 metų. Norėtųsi ir greičiau atsinaujinti, ir kad keleiviai būtų labiau patenkinti, bet pokyčių žmonės mato: ir mobili aplikacija "Žiogas" įdiegta, ir autobusų atnaujinimas vyksta." Finansiniai resursai nėra begaliniai. Turi suderinti ir darbuotojų norus, ir keleivių pageidavimus, ir specialistų poreikį. Kol kas sekasi suderinti, bet tikrai norėtųsi dar geriau", – juokdamasis tikino M.Grigelis.

Nors jis buvo laikomas prieš tai miestą ne vienus metus valdžiusių konservatorių žmogumi, tai nesutrukdė pelnyti dabartinių valdančiųjų pasitikėjimo.

"Politines simpatijas ar antipatijas nustumti į šoną ir atlikti darbą. Su dabartine miesto valdžia niekada net kalbos nebuvo apie politinę priklausomybę, meilę ar nemeilę. Visada buvo ir yra žiūrima tik į darbą ir rezultatą", – tikino M.Grigelis.

M.Grigelis "Kauno autobusų" generalinio direktoriaus poste išsilaikė prie įvairių valdžių.

Dėl rinkimų nesijaudina

Petrą Švažą vadovauti bendrovei Kauno gatvių apšvietimas paskyrė jau dabartinė miesto valdžia 2015-ųjų vasaros pradžioje. Jis direktoriaus pareigose pakeitė Kęstutį Žuromską.

"Nebuvau naujokas. Nuo 2008-ųjų metų dirbau šioje įmonėje direktoriumi eksploatacijai. Viskas buvo žinoma. Kęstutis išėjo į Alytaus savivaldybę dirbti. Mane pasikvietė pasikalbėti, visi žinojo, kaip dirbu, ir buvau paskirtas į vadovo pareigas", – pasakojo P.Švažas.

Anot jo, jam tapus vadovu, bendrovės funkcijos gerokai išsiplėtė. "Seniau buvome atsakingi tik už miesto apšvietimą. Vadovaujant K.Žuromskui buvo paskirta aptarnauti šviesoforus, o man atėjus į direktoriaus pareigas, ėmėme rūpintis apželdinimu – medžių genėjimu, sodinimu, laistymu. Pernai laimėjome savivaldybės konkursus, dabar dar ir gatvių ženklais, atitvarais, stulpeliai Senamiestyje – mūsų rūpestis. Reikėjo daug ko išmokti, įsigyti reikalingos technikos, surasti darbuotojų", – aiškino pašnekovas.

Paklaustas, ar ramiai laukia kovo pradžioje vyksiančių savivaldos rinkimų, P.Švažas net nesuabejojo. "Visai nesijaudiname. Esame pasirašę sutartis su savivaldybe darbams, vėl dirbsime toliau, o po rinkimų bus taip, kaip bus. Žmonės juk nežino, kada bus karas. Bus viskas gerai. Dirbame tik Kaune ir tik Kaunui", – tikino pašnekovas.

Žmogus iš šono

2015 m. spalio 3 d. savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" vadovu tapo Ričardas Čėsna. Jis pakeitė partijai "Tvarka ir teisingumas" priklausiusį Algirdą Verbicką, kuris prieš tai pagal buvusios valdančiosios daugumos savivaldybėje susitarimus buvo dirbęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Įmonių vadovai visų pirma turi būti geri vadybininkai, kurių tikslas – kokybiškos paslaugos, kauniečiams teikiamos kuo mažesne kaina.

"Žinoma, buvo sunku: nauja veikla, žmonės, iššūkiai. Pasikeitė beveik visa komanda, ypač – administracijoje. Netiko kai kurių darbuotojų kompetencija, neliko dviejų direktoriaus pavaduotojų, kai kurių funkcijų atsisakėme. Darbas vyksta", – tikino R.Čėsna, prieš tai vadovavęs vieno iš komercinių bankų padaliniui.

Anot R.Čėsnos, neūkiškumas įmonėje badė akis, į daug ką buvo žiūrima pro pirštus, tad pertvarkos buvo neišvengiamos. "Įmonė – kaip ir gyvas organizmas – turi keistis. To, kas pasiekta, yra maža, ir reikia siekti naujų tikslų", – įsitikinęs vadovas, žadantis vis populiarėjančių kolumbariumų ir kitų įmonės teikiamų paslaugų plėtrą. Pasak "Kapinių priežiūros" direktoriaus, pagerėjo ir įmonės darbuotojų darbo sąlygos įsigijus darbams reikalingos technikos, darbuotojai aprūpinti specialiais darbo drabužiais, o žiemos metu jiems skiriami ir specialūs apatiniai termodrabužiai, kad lauke nebūtų šalta dirbti. Jam tapus savivaldybės įmonės vadovu, algas pradėta pervesti į banko sąskaitas, nes iki tol darbuotojams atlyginimas už darbą vis dar buvo mokamas grynaisiais įmonės kasoje.

"Žmonės miršta nepaisant to, ar rinkimai vyksta, ar ne. O mūsų užduotis – kad jie būtų laiku ir kokybiškai palaidoti. Mes niekaip nesusiję su rinkimais", – galimų permainų po rinkimų nesibaimina "Kapinių priežiūros" direktorius.

Įrankis miestui

"Nenoriu per daug kritikuoti to, kas buvo prieš man ateinant, bet galiu pasakyti, kad įmonė nebuvo tinkamai panaudojama miesto reikmėms. Dabar ji tapo puikiu įrankiu miestui", – neabejoja savivaldybės įmonei "Kauno planas" nuo 2016-ųjų balandžio vadovaujantis Raimundas Labutis.

"Dirbame pelningai, o anksčiau būta ir nuostolių. Duomenys yra viešai prieinami, gali visi pasižiūrėti", – pridūrė jis.

Pasak R.Labučio, savivaldybė atrado, kad šitą įmonę galima išnaudoti miesto plėtros objektams, tiems objektams, kurie susiję su ypatingomis miesto vietomis. "Iššūkiai neblogai įgyvendinti – suprojektuoti Kalniečių, Dainavos, Draugystės parkai ir jau galime pamatyti apčiuopiamus vaizdus. Buvo nemenkas iššūkis imtis Santakos parko ir aptvarkyti iki popiežiaus vizito pernai rudenį, o šiemet darbus dar tęsime. Visi žinome S.Dariaus ir S.Girėno stadioną – išleidome techninį projektą", – vardijo R.Labutis.

Ir valdiška įmonė gali dirbti nevaldiškai? "Visą laiką prieš tai dirbau privačiame versle, su savivaldybėmis nebuvau susidūręs. Griežtesnė politika – ir galima užkurti įmonę", – įsitikinęs "Kauno plano" vadovas.

Komentaras

Visvaldas Matijošaitis

Kauno meras

Įmonių vadovai visų pirma turi būti geri vadybininkai, kurių tikslas – kokybiškos paslaugos, kauniečiams teikiamos kuo mažesne kaina. Iš visų miesto teikiamų paslaugų krepšelio didžiausią dalį sudaro šildymas. Jį per ketverius metus atpiginome 25 proc. ir dabar pagal šildymo kainą Kaunas yra tarp lyderių Lietuvoje.

Per pastaruosius ketverius metus kai kurios savivaldybės įmonės išplėtė savo veiklą ir ėmėsi naujos veiklos. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus atradome, kad miestas stipriai permoka už žolės pjovimą ir želdinių priežiūrą. Tą paslaugą daug metų teikė viena ir ta pati privati įmonė, kuri neturėjo konkurentų. Viena savivaldybės įmonė tada įsigijo savo technikos ir, sukūrę konkurenciją, mes šios paslaugos kainą nusiderėjome 30 proc. Lygiai tas pats nutiko ir su gatvių ženklinimu, kai, sukūrę konkurenciją, kainą sumažinome 40 proc.