Paįvairina kasdienybę

„Gyvenu šalia Studentų gatvės. Beveik per dvi savaites sušlaviau aštuonis didelius maišus lapų“, – sakė kaunietė S. Valančiūtė. Paįvairinti kasdienybę, suteikti naudos sveikatai ir aplinkiniams senjorė sumanė prieš trejus metus, kai mirė sutuoktinis.

Apie savo darbotvarkę mielai papasakojusi S. Valančiūtė pabrėžė, kad smagiausia darbuotis labai anksti arba jau prieš naktį.

Puikiai išsimiega

„Atsibundu ryte 4 val. ir iš karto keliuosi. Nepusryčiauju, negeriu kavos, iš karto lendu į darbo drabužius, pasiimu visą reikalingą inventorių ir keliauju į Studentų gatvę. Šluoju apie dvi tris valandas. Baigiu darbą, kai prasideda automobilių srautas. Tada keliauju namo, nes nenoriu kvėpuoti teršalais. Panaši darbotvarkė ir vakare. Apie 20 val. vėl einu į gatvę ir kelias valandas šluoju“, – pasakojo senjorė.

Pašnekovės pastebėjimu, aktyvus darbas gryname ore labai teigiamai veikia miego kokybę.

„Baigiu apie 23 val., kartais prieš 24 val. Tada krintu į lovą ir miegu kaip kūdikis. Miegu ir po rytinio šlavimo. Grįžtu, susitvarkau, papusryčiauju ir valgau vos ne miegodama. Net pačiai juokas ima. Dieną labai sėkmingai pamiegu. Toks yra aktyvaus fizinio darbo gryname ore poveikis“, – pabrėžė žvali ir energinga pašnekovė.

Nauda aplinkiniams

Aktyvi kaunietė pabrėžė, kad tokia veikla duoda ir kitokios naudos.

„Labai gerai, kad juda visas organizmas. Nereikia eiti į sporto klubą, mokėti pinigų, kvėpuoti nemaloniu sporto salės oru. Visą naudą gaunu gryname ore prie namų ir dar žinau, kad darau gerą darbą aplinkiniams“, – sakė S. Valančiūtė.

Juokauju, kad esu labai tolima vyskupo giminaitė. Jis dirbo žmonėms ir aš dabar savaip noriu parodyti, kad ir senjorai gali būti naudingi visuomenei.

Ji priminė, kad gydytojai pensininkams pataria daugiau judėti ir mažiau gerti vaistų.

„Taip ir darau, juokais galvoju, kodėl tik aš tokia protinga, o kiti bendraamžiai neseka mano pėdomis. Kiek daug teigiamų emocijų patiriu tarp lapų, kiek įvairiausių istorijų papasakoja praeiviai“, – dalijosi pastebėjimais kaunietė.

Prisimena svajonę

Senjorė pabrėžia, kad jos tėvas yra kilęs iš Plungės rajono, kaip ir bendrapavardis vyskupas Motiejus Valančius, kuris daug nuveikė visuomenės labui.

„Juokauju, kad esu labai tolima vyskupo giminaitė. Jis dirbo žmonėms ir aš dabar savaip noriu parodyti, kad ir senjorai gali būti naudingi visuomenei“, – sakė S. Valančiūtė.

Jos nuomone, visi senjorai, turintys galimybių, galėtų pagalvoti, kuo galėtų būti naudingi aplinkiniams.

„Man, kaip ne visiems normaliems žmonėms, atlyginimo nereikia, nes per 54 metus užsidirbau ne pačią mažiausią pensiją. Džiaugiuosi galėdama šitaip realizuoti vaikystėje neišsipildžiusią svajonę tapti aktore. Dabar mano klausytojai ir žiūrovai yra lapai, geranoriškai padedantys praeiviai. O kiek padėkų, nuostabos, kad tokiame amžiuje dirbu neatlygintai! Džiaugiuosi ir kitą rudenį kviečiu visus prisidėti prie mūsų Studentų gatvės tvarkos ir švaros!“ – paragino S.Valančiūtė.