Vidurvasario bandymas

Kauno ledo arena šią liepą pažymėjo savo 40-metį. Tada, 1976-aisiais, tai nebuvo uždara arena. Kauno radijo gamyklos dirbtinio ledo aikštė pradžioje buvo be sienų ir be stogo. Jos atidarymas buvo vadinamas bandomuoju, o ceremonijoje nedalyvavo valdžios atstovai. Organizatoriai būgštavo, kad ledo šaldymo kompresoriai gali neatlaikyti apkrovų ir nutiks nelaimė.

Šiltą vidurvasario dieną čiuožykla buvo atverta 7 val. ryto, o po poros valandų ledo aikštelę dengė vandens balos – kompresoriai neįveikė 40 laipsnių ledo ir atmosferos temperatūrų skirtumų. Čiuožykla iškart buvo uždaryta ir atsidarė tik spalio mėnesį, kai atvėso orai.

"Buvo skubama, nes norėjome ir išbandyti, kaip dirbtinio ledo čiuožykla veiks vasarą, ir norėjome būti pirmi. Juk tais metais buvo statomi Elektrėnų ledo rūmai, tad norėjome juos aplenkti", – Kauno ledo arenos pirmtakės atsiradimo dienas prisimena Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentė, dailiojo čiuožimo trenerė Lilija Vanagienė.

Tada, prieš trejus metus, baigusi sportininkės karjerą, daugkartinė Lietuvos čempionė L.Vanagienė jau augino sūnų Povilą.

L.Vanagienės tėvas Algirdas Žalys, tais laikais dirbęs Kauno radijo gamykloje, buvo pagrindinis dirbtinio ledo čiuožyklos Kaune atsiradimo iniciatorius. "Nepastačiau čiuožyklos dukrai, pastatysiu anūkui", – ryžtingai anais laikais yra pareiškęs A.Žalys.

Atsiliko nuo latvių ir estų

Trenerė Marija Daugėlaitė ir A.Žalys Kaune buvo įkūrę visuomeninę čiuožimo mokyklą. Iki 1976 m. Kaune šaltuoju laikotarpiu veikė apie 70 atvirų natūralaus ledo čiuožyklų. Lietuviai šiuo aspektu atsiliko nuo kaimynų latvių ir estų, kurie jau turėjo dirbtinio ledo čiuožyklas.

Pasak L.Vanagienės, visa jų šeima buvo labai sportiška: brolis buvo šuolininkas į aukštį, pirmasis peršokęs 2 m kartelę, tėtis mėgėjiškai užsiėmė įvairiomis sporto šakomis, o dukrai laimint šalies čempionatus vis daugiau dėmesio ėmė skirti dailiajam čiuožimui.

"Dar kai aš sportavau, tėtis aiškinosi dirbtinio ledo čiuožyklos įrengimo galimybes. Tada nespėjo, tačiau dėjo visas pastangas, suagitavo daug Kauno miesto įmonių ir taip 1976-aisiais atsidarė "suneštinė" čiuožykla, pastatyta beveik be lėšų, be projekto, bet turint daug entuziazmo. Ji vėliau vis lipdėsi ir didėjo it kregždės lizdas", – pasakojo L.Vanagienė.

Čiuožykla – vietoje treko

Idėja įrengti dirbtinio ledo čiuožyklą dabartinėje P.Vileišio aikštėje kilo dar 1968 m., tačiau dėl įvairių nesutarimų darbai nebuvo pradėti, o būsimų statybų vietoje rūdijo į krūvas sumesti kilometrai vamzdžių.

Jau anksčiau šioje vietoje buvo numatyta įrengti radijo gamyklos dviračių treką, šiuo tikslu jau buvo pradėtas vežti gruntas, tačiau čiuožimo mėgėjų džiaugsmui, treko darbams sustojus, jam skirtoje vietoje iškilo čiuožykla, vėliau palaipsniui virtusi Ledo arena.

Realesni veiksmai prasidėjo 1972 m., kai į Kauno miesto Sporto komiteto pirmininko postą buvo paskirtas tada jaunas specialistas Pranas Majauskas – dabartinis Lietuvos sporto muziejaus vadovas. Jau pirmą darbo dieną jo kabinete pasirodė A.Žalys, kuris iškart ėmė įrodinėti, kad reikia statyti dirbtinio ledo čiuožyklą.

"A.Žalys papasakojo, kad tuometėje Tarybų aikštėje guli dvi didelės krūvos vamzdžių ir išdėstė planą, ką reikia daryti. Netrukus pradėjome ketverius metus trukusius darbus", – prisiminė P.Majauskas.

Be valdžios palaikymo

A.Žalys buvo atsakingas už materialinę pusę, P.Majauskui buvo patikėti leidimai ir projektinė dalis. Sunkiausiai sekėsi įveikti Sanitarinės epidemiologijos stoties barjerus, nes vietiniai gyventojai rašė skundus, kad iš čiuožyklos iki 23 val. sklis triukšmas.

Kai buvo pasirengta atidaryti miesto valdžios atstovams iškilo klausimas, ar viskas parengta sklandžiai, ar nenutiks kokių nelaimių. Vamzdžiai buvo prileisti amoniako, kuris paleidus kompresorius gali sprogti, todėl iškilo abejonių.

"Kai ėmiau visus kviesti į atidarymą, niekas iš valdžios ir iš spaudos neatėjo. Atidaryme dalyvavo čiuožinėjančių vaikų tėveliai. Jie labai daug prisidėjo prie pačios statybos, kurioje dalyvavo ir įvairių įmonių darbininkai, netgi kareiviai", – prisiminimais apie 1976-ųjų liepą dalijosi P.Majauskas.

Įdarbindavo ir kareivius

"Jeigu dabar kas nors sušauktų įmonių vadovus ir pasakytų, kad reikia pastatyti tokią čiuožyklą, niekas jos nepastatytų", – įsitikinęs tuometis Kauno teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos viršininkas Bronius Kriščiūnas.

Pasak jo, čiuožyklos statybose dalyvavusių įmonių vadovai jokiuose dokumentacijose negalėjo parodyti, kad statomas toks objektas. Medžiagų panaudojimas turėjo būti slepiamas, šimtai tonų betono buvo tiesiog nurašoma kitiems objektams, prireikus papildomos darbo jėgos skubiems darbams, įmonių atstovai vykdavo į Karmėlavą, kur buvo dislokuoti sovietų kariuomenės raketinių ir priešlėktuvinės gynybos pajėgų daliniai, ir iš karininkų skolindavosi kareivių.

Nelegaliai ir neteisėtai

Aktyviai Ledo arenos statybų reikalais rūpinosi ir tuometis "Bangos" radijo gamyklos direktorius Leonas Jankauskas. Jis rizikavo, nes iškilus viešumon apie Elektrėnuose statomą ledo areną, statyboms vadovavęs Lietuvos elektrinės direktorius Pranas Noreika tik per plauką išsaugojo savo postą.

"Tuo metu Lietuvoje tokių objektų nebuvo galima statyti legaliai ir teisėtai. Džiaugiamės, kad mums pasisekė išvengti to košmaro", – lygino tuometę kauniečių ir elektrėniškių situaciją buvęs "Bangos" vadovas.

"L.Jankauskas labai kuklus. Jis kalbėjo apie Elektrėnus, kas grėsė P.Noreikai, tačiau juk ir jam grėsė ne mažesni nemalonumai. Ledo arena buvo statoma kaip sandėlis, paskui kažkas apskundė. Tada iš Maskvos į Kauną atvažiavo komisija. Kad statinys atrodytų kaip sandėlis, buvo prikrauta visokių tuščių ir netuščių dėžių", – buvusio radijo gamyklos direktorius prisiminimus papildė Seimo narys Kazimieras Starkevičius, 1996–2004 m. vadovavęs LČF.

"Tada žmonės nenorėjo, kad šalia jų namų būtų čiuožykla, o šiandien džiaugiasi, kad čia stovi Ledo arena, o ne prekybos centras, – sakė politikas ir pridūrė: – Geri sprendimai kainuoja žilų plaukų."

Didžioji rekonstrukcija

1986 m. čiuožykla buvo uždaryta rekonstrukcijai. "Bangos" gamyklos konstruktorius Viktoras Firsovas parengė visiškai naują ledo rūmų projektą.

Rekonstrukcija truko ketverius metus, o kauniečių vaikai buvo priversti važinėti treniruotis į Elektrėnus ir Vilnių.

"Bangos" ledo rūmai duris vėl atvėrė 1990 m. gegužę. Tai buvo 800 kv. m naudingo ploto, visiškai uždara žiemos sporto arena, su 27x60 m dydžio ledo aikšte.

1990-ųjų atidarymas buvo gerokai iškilmingesnis. Tąsyk meninėje dalyje pasirodė ką tik kartu pradėję čiuožti Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko. Taip pat – pasaulio jaunių čempionas Igoris Paškevičius, tuomečiai šokių ant ledo pasaulio čempionai Marija Anisina ir Ilja Averbuchas (Rusija), geriausi to meto Lietuvos čiuožėjai: Edita Katkauskaitė-Dvarionienė, Dainius Tribandis, Vaidotas Juraitis, Ingrida Zinkevičiūtė ir Marius Janeliauskas.

1991 m. Ledo arenoje buvo surengtos pirmosios tarptautinės dailiojo čiuožimo varžybos.

Prireikė prezidento pagalbos

1993 m. "Bangos" gamykla buvo privatizuota ir prasidėjo sudėtingiausias Ledo arenos gyvavimo etapas. Iškilo ir arenos privatizavimo klausimas. Joje jau buvo atjungtas elektros tiekimas, kai ėmė rodytis pirkėjai – potencialūs arenos šeimininkai, kurie pernelyg neslėpė, kad jų planuose vietos Ledo arenai nėra.

Dabartinė LČF prezidentė L.Vanagienė, prašydama išsaugoti areną, tada kreipėsi į šalies prezidentą Algirdą Brazauską.

1994 m., olimpinių žaidynių Lilehameryje (Norvegija) metu, Lietuvos prezidentas su svita 8 val. ryto ateidavo į dailiojo čiuožimo treniruotes – tai labai stebindavo kitų šalių delegacijų atstovus.

Pasinaudojusi tokiu A.Brazausko susidomėjimu šia sporto šaka, L.Vanagienė be jokių suderintų audiencijų 1994 m. balandžio pabaigoje, pralaukus tris valandas, kol prezidentas buvo susitikime, tiesiog gatvėje priėjo prie jo ir išdėstė situaciją.

Jau kitą rytą "Bangos" gamyklos vadovas pats susirado trenerę ir šalies prezidento pritarimu buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią čiuožykla buvo atiduota į dailiojo čiuožimo klubo "Piruetas" rankas.

Iškeitė į atlyginimus

Arenos reikalai pagerėjo 1996 m., kai Kaune ir Elektrėnuose pirmąsyk mūsų šalyje buvo suorganizuotas pasaulio ledo ritulio pirmenybių D grupės turnyras.

Iki to laiko Kauno ledo arena buvo be priestato, kuriame dabar įrengtos persirengimo, administracijos patalpos, kavinė.

Tais metais LČF prezidentu išrinkto K.Starkevičiaus pastangomis, skubiai – maždaug per mėnesį – pastatytas priestatas.

K.Starkevičius džiaugiasi, kad objektą pavyko išsaugoti sportininkų reikmėms.

"Kai panaudos sutartimi Kauno ledo arena buvo perduota "Piruetui", tai reiškė, kad vėliau vykstant "Bangos" bankroto procedūrai, arena sugrįžo į tą pačią "Bangą", nors naujieji šeimininkai, jau tvarkęsi buvusioje radijo gamykloje, į šią vietą žiūrėjo kaip į erdvę kokiam nors prekybos centrui. Geriausiu atveju aplinkui būtų pristatyta daugiabučių namų ir nebūtų nei arenos, nei futbolo aikštyno, nei maniežo", – sakė K.Starkevičius.

Kai į jį 1996-aisiais kreipėsi "Bangos" dirbantieji, skųsdamiesi, kad jiems neišmokamos algos, kartu su premjeru Laurynu Mindaugu Stankevičiumi buvo rasta išeitis, kad Vyriausybė skirs pinigų, arena bus išpirkta ir taip darbuotojams bus išmokėti atlyginimai.

Perduota mokyklai

2007 m. Ledo arena buvo perduota Kauno žiemos sporto mokyklai "Baltų ainiai" ir jai priklauso nuosavybės teise. "Tai, kad mokykla ir čiuožykla būtų tose pačiose rankose, buvo viso mano gyvenimo svajonė", – prisipažino L.Vanagienė.

"Ši čiuožykla yra vienintelė Lietuvoje, nuolat prisidedanti prie šalies sportininkų rengimo. Yra Lietuvoje privataus kapitalo čiuožyklų, tačiau jos nebūtinai įsileidžia sportininkus treniruotėms. Tikiuosi, kad mūsų pastangomis Lietuvos olimpinės tradicijos, pradėtos P.Vanago ir M.Drobiazko, bus tinkamai tęsiamos ir niekad nenutrūks", – optimistiškai į ateitį žiūrėjo "Baltų ainių" mokyklos direktorė Laima Krauzienė.

Kauno žiemos sporto mokykloje šiuo metu kultivuojamos trys sporto šakos: dailusis čiuožimas, ledo ritulys ir akmenslydis. Čia dirba dešimt kvalifikuotų dailiojo čiuožimo trenerių, du ledo ritulio treneriai, viens akmenslydžio treneris ir du meninio ugdymo pedagogai. Sportuoja apie 250 sportininkų.

Augina talentus

Ant šios čiuožyklos ledo tobulėjo E.Katkauskaitė-Dvarionienė, M.Drobiazko ir P.Vanagas, 1992-aisiais pirmąsyk atstovavę Lietuvai Europos ir pasaulio čempionatuose, o pastaroji pora – ir Albervilyje (Prancūzija) vykusiose olimpinėse žaidynėse.

Kaune užaugo ir pirmoji Lietuvos porinio čiuožimo atstovė Goda Butkutė. Šešiolikmetė Goda su partneriu Nikita Jermolajevu iš Rusijos jau pirmame tarptautiniame sezone suaugusiųjų varžybose pademonstravo didelių vilčių teikiančius rezultatus.

Kelią čia pradėjo ir šokėjų ant ledo pamaina Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala, taip pat Aleksandra Golovkina, Inga Janulevičiūtė, Elžbieta Kropa, Deimantė Kizalaitė, dalyvaujančios Europos ir pasaulio jaunimo bei suaugusiųjų čempionatuose.

"Dabartiniai mūsų sportininkai labai jauni, jie pagal amžių dar tik pirmus antrus metus gali dalyvauti tarptautinėse suaugusiųjų varžybose ir tai nauja karta, apie kurią mes dar daug išgirsime", – kalbėdama apie jaunuosius sportininkus, optimizmu dalijosi LČF prezidentė.

Kauno ledo arenoje trenerio Gracijaus Gradausko pastangomis buvo suburta ir išugdyta "Tigrų" ledo ritulio komanda.

Šio specialisto vadovaujama Lietuvos aštuoniolikmečių ledo ritulio rinktinė 2008-aisiais Torunėje (Lenkija) užėmė trečią vietą pasaulio čempionato pirmojo diviziono varžybose. Tai buvo pirmas kartas, kai mūsų šalies ledo ritulininkų rinktinė, pradėjusi rungtyniauti trečiame divizione, užėmė tokią aukštą vietą.

Treneris G.Gradauskas tos rinktinės narius užsiaugino nuo pirmųjų jų žingsnių ant ledo dar 1997-aisiais.

Kaune dirba ir nacionalinę merginų komandą treniruojanti vienintelė šalyje ledo ritulio trenerė ir teisėja Ramunė Maleckienė, kartu su kolega Luku Jakšiu ugdantys 9–12 metų berniukus ir mergaites.

Planuose – pasaulio čempionatas

"Arenos vadovų ir darbuotojų požiūris įrodo, kad gerokai svarbiau už galbūt ne visada idealias sąlygas yra nuoširdus darbas bei atsidavimas jam", – sveikindama Ledo arenoje dirbančius žmones su jubiliejumi sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Paminint arenos jubiliejų, iškilmėse dalyvavę politikai užsiminė apie tai, kad miestas turi realių galimybių surengti pasaulio dailiojo čiuožimo pirmenybes.

"Kaunas turi šansą pastatyti naują areną ir gauti teisę organizuoti pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatą. Turime puikią "Žalgirio" areną, kur galėtų vykti varžybos, tereikia treniruočių salės. Manau, miesto vadovai jau turi idėjų šia linkme, tik linkiu jiems būti drąsiems, nekreipti dėmesio į aplink vaikščiojančius su plakatais ir tada po kokių penkerių metų galėsime surengti pasaulio čempionatą", – savo pasisakymu mestelėjo iššūkį dabartiniams miesto vadovams buvęs Kauno apskrities viršininkas ir LČF vadovas K.Starkevičius.

Plakatų ir mitingų nebijo

Kauno miesto vicemeras Vasilijus Popovas į tokias užuominas pradžioje atsakė juokaudamas: "Negalime statyti kaip anais laikais – jeigu dabar taip elgsimės, žinote, kur atsidursime. Tada statytojus gelbėjo, kad Lietuvoje nebuvo vienos institucijos."

"Na, o plakatų ir mitingų mes nebijome", – rėžė mero pavaduotojas.

Pasak V.Popovo, yra realių planų naują ledo areną su dviem čiuožimo aikštelėmis pastatyti šalia "Girstučio" baseino.

"Tikimės, kad statybos gali būti pradėtos jau kitais metais. Buvo susitikta su privačiais investuotojais ir planai atrodo vis realesni", – sakė vicemeras.

Pasak nacionalinės federacijos vadovės L.Vanagienės, Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) tokiems lietuvių užmojams jau seniai pasirengusi uždegti žalią šviesą, tereikia patiems tinkamai pasiruošti.

"Buvęs ISU prezidentas Ottavio Cinquanta kaip ir šios sąjungos direktorius jau lankėsi Lietuvoje. Jiems čia patiko, o pati sąjunga nori išplėsti šalių, priimančių tokius renginius sąrašą", – sakė L.Vanagienė.

Pasak jos, Kaune trūksta poros čiuožimo aikštelių. Ledo arena neatitinka keliamų reikalavimų, nes vien persirengimo patalpų joje per mažai.

"Mums reikia tik naujų rūmų treniruotėms, o varžybos vyktų "Žalgirio" arenoje, kurioje yra visos reikalingos sąlygos", – kalbėjo LČF prezidentė.