Po beveik dešimties metų trukusių diskusijų ant Vytauto Didžiojo tilto esantys sovietiniai simboliai prarado paveldo apsaugą ir nėra laikomi vertybėmis. Juos galima nuardyti. Miesto valdžia suskubo pareikšti, kad nebus delsiama. Specialistai ragina elgtis civilizuotai.

Padėjo ministro įsakymas

Vakar Kaune posėdžiavusi Kultūros paveldo departamento (KPD) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba beveik vienbalsiai nutarė išbraukti ant Vytauto Didžiojo tilto esančią sovietinę simboliką iš vertingųjų objekto savybių sąrašo.

Nebereikės saugoti ir senųjų tilto turėklų, kurie buvo nuimti tiltą rekonstruojant. Kadangi senieji ažūriniai tilto turėklai su penkiakampėmis žvaigždėmis taip pat buvo pripažinti paveldo vertybe, dalis turėklų saugoma Grūto parkas, o kiti – bendrovėje "Kauno tiltai".

Kauno savivaldybė džiaugiasi, kad toks paveldosaugininkų sprendimas suteikia teisę nuo tilto pilonų pašalinti sovietines žvaigždes ir herbus. "Pasirūpinsime, kad sovietinė simbolika nuo Vytauto Didžiojo tilto būtų nuimta kaip įmanoma greičiau", – žadėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba rėmėsi lapkritį kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytu įsakymu, kuriame nurodoma sprendžiant dėl teisinės apsaugos nevertinti objektų, kuriuose yra sovietinių ar nacistinių simbolių: SSRS ar nacistinės Vokietijos vėliava, herbas, svastika, SS ženklas, kūjis ir pjautuvas, penkiakampė žvaigždė. Okupacine simbolika laikomi ir nacionalsocialistų, SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdai, organizacijų ar į juos panašūs simboliai.

Politika ar ne?

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ne kartą buvo svarsčiusi Vytauto Didžiojo tilto sovietinių simbolių kaip paveldo vertybių klausimą, tačiau diskusijų netrūko ir šįkart.

"Kasdien vaikštau tuo tiltu. Kai vyko tilto rekonstrukcija, niekaip nesupratau, kodėl turėklai buvo nuimti, o herbai ant pilonų palikti. Mums netinka naudoti buvusių karų simbolius, nes iš tiesų karas nėra pasibaigęs ir tie simboliai tebeturi didelį ideologinį poveikį ir politinę reikšmę. Nesuvokiama, kaip šių dienų kontekste jie dar čia yra. Tai tas pats kaip Lenino paminklai Lietuvoje 1991-aisiais", – stebėjosi tarybos ekspertas istorikas prof. Valdas Rakutis.

Architektūrologas dr. Vaidas Petrulis nebuvo linkęs sutikti su istoriko išdėstyta nuomone. "Kaip mes šiandien suvokiame paveldo funkciją: ar tai politinė funkcija, ar kultūrinė, ekonominė? Kai atvažiuoja ekskursijos į Kauną, jos bėga pažiūrėti to tilto, nes žmonėms tai įdomu. XXI a. paveldas ir yra kultūrinis ekonominis išteklis", – svarstė V.Petrulis.

"Bet kuris paveldo objektas turi politinę dozę, ir joks objektas nėra visiškai neutralus. Jeigu didžiajai visuomenės daliai tie simboliai kliūva, reikia spręsti, ar jie bus visiškai naikinami, ar gali būti panaudojami kaip tam tikra informacija pakeičiant jų buvimo vietą. Pakeitus vietą, keistųsi ir emocinis krūvis", – pastebėjo archeologas humanitarinių mokslų dr. Mindaugas Bertašius.

Architektūros istorikas prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas laikėsi nuomonės, kad sovietinius simbolius ant Vytauto Didžiojo tilto reikėtų tik pridengti. "Kol kažkam dėl jų skauda, reikia spręsti. Po 50 metų, kai tie skausmai praeis, šie išsaugoti elementai būtų atraktyvūs. Išmontavus juos, vėliau sugrąžinti atgal būtų keblu", – įsitikinęs V.Levandauskas.

Jis vienintelis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nebalsavo, kad sovietiniai simboliai nebūtų laikomi vertingosiomis Vytauto Didžiojo tilto savybėmis.

Saugos laiko ženklus

"Tas tiltas man daug kraujo kainavo ir tebekainuoja perkeltine prasme", – šyptelėjo Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus, posėdyje dalyvavęs svečio teisėmis.

Jis užsiminė jau anksčiau sulaukęs Valstybės saugumo departamento įspėjimų su sovietiniais simboliais nesielgti drastiškai, nors norinčiųjų juo tiesiog sudaužyti ir sunaikinti netrūksta.

"Kremliuje to tik ir laukiama, o mes tada turėtume dar vieną nežinomą kareivį, kaip buvo Taline. Situacija Rusijoje mus įelektrino. Rinkimai artėja, kažkas gali tuo ir pasinaudoti, bet neturėtume įsivelti į simbolių daužymą plaktuku. Kultūros ministro įsakymas mums visiems galioja, nes gyvename teisinio reguliavimo valstybėje", – priminė S.Stoškus ir paragino visus turėti lietuviškos savigarbos.

Jis laikosi pozicijos, kad teisinės apsaugos nebetekę sovietiniai simboliai būtų išsaugoti kaip laiko ženklai, tačiau jiems reikėtų surasti kitą vietą. Tam pritarė ir Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ekspertai.

Ieškos, kur padėti

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba negali nurodyti Kauno miesto savivaldybei, kaip pasielgti su ant tilto esančiais sovietiniais simboliais, tačiau posėdyje svarstytos įvairios versijos, kur geriausia būtų įkurdinti sovietinius herbus ir žvaigždes.

V.Rakučio manymu, tikriausiai niekas nesupyktų, jeigu šie simboliai būtų perkelti į karių kapines Aukštuosiuose Šančiuose, tačiau kiti posėdžio dalyviai įžvelgė, kad šioje vietoje simboliai gali būti suniokoti.

Kaip dar viena potenciali vieta sovietiniams herbams nuo tilto eksponuoti – VI fortas, kuriame jau ne vienus metus ketinama įkurti karinės technikos ekspoziciją. Įvertinus dabartinę šio forto būklę, ten vargiai kas gali būti saugoma ar eksponuojama.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ekspertai taip pat užsiminė, kad nuo pilonų nuimtus sovietinius ženklus būtų galima eksponuoti po tiltu.

Istorikas V.Rakutis siūlė rekomenduoti miesto savivaldybei ant sienelės gale tilto įrengti informacinę lentą, kurioje atsispindėtų visa šio tilto istorija, nurodant ir tą laikotarpį, kai tiltą puošė sovietiniai ženklai.

"Daužyti jų niekas nesiruošia. Savivaldybės pozicija – demontuoti ir išvežti į Grūto parką. Tai tik politinis simbolis, o ne paveldas", – posėdyje savivaldybės poziciją išsakė Kultūros paveldo skyriaus vedėja Adrijana Filinaitė.

Posėdžiui pasibaigus, jos pozicija jau nebuvo tokia aiški – A.Filinaitė žurnalistams paaiškino, kad savivaldybė turės priimti sprendimą, ką daryti su simboliais.

Neaišku, kiek kainuos

Meras A.Kupčinskas suskubo viešai paskelbti, kad sovietinė simbolika nuo tilto bus nuimama. Tai patvirtino ir savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.
"Savivaldybė jau ne kartą išsakė aiškų savo norą tų simbolių ten nebematyti", – tikino D.Ratkelis. Jis žadėjo surasti visus ankstesnius su simbolių nuėmimu ar uždengimu susijusius savivaldybės sprendimus ir juos išnagrinėti, tačiau, anot jo, miesto taryboje šis klausimas jau nebus svarstomas.

Administracijos vadovas kol kas negalėjo atsakyti, kiek atsieis atsikratyti sovietinių simbolių. "Viską pasakys ekspertai, įvertinę, ar įmanoma juos techniškai nuplėšti nuo pilonų ar reikės kažkaip uždengti. Anksčiau buvo skaičiuota, bet mintinai nepasakysiu tikslių skaičių. Kol nebuvo sprendimo dėl paveldo, nebuvo rengiami ir techniniai dokumentai", – aiškino D.Ratkelis. Jis priminė bandymus sovietinius simbolius ant tilto pilonų uždengti audeklu, nors tai problemos neišsprendė.

"Manau, kad iki 2015 m. biudžeto tvirtinimo ekspertai apskaičiuos, kiek tai kainuos, o biudžete numatysime lėšų ir iš karto galėsime pradėti darbus", – prognozavo savivaldybės administracijos vadovas.

Įprastai savivaldybės biudžetą miesto taryba tvirtina vasario pabaigoje, o kovo 1-ąją kauniečiai jau rinks naują miesto valdžią. Ar bus skubama sovietinius simbolius pašalinti iki rinkimų? "Nei vienų, nei kitų kauniečiai nerinks už žvaigždžių pašalinimą. Svarbu, kad geri sprendimai priimti ir darbai pradėti", – šyptelėjo D.Ratkelis.

Kova su simboliais užtruko

Diskusijos dėl sovietinės simbolikos ant Aleksoto, o dabar Vytauto Didžiojo tilto tęsiasi nuo 2005 m., kai nuo tilto turėklų nuspręsta nuimti penkiakampes žvaigždes. 2006 m. pabaigoje sovietiniai simboliai nuo turėklų buvo perduoti Grūto parkui.

2005 m. atlikta kapitalinė tilto rekonstrukcija. Per ją sutvarkytos tilto atramos, šaligatviai, apšvietimas, atnaujintos pakeliamosios dalies sijos. Senuosius ketaus turėklus pakeitė lengvesni turėklai be sovietinių žvaigždžių. Darbai kainavo 7,5 mln. litų.

2008 m. gegužę, artėjant Kauno savivaldos 600 metų jubiliejui planuota sovietinius simbolius nuardyti, tačiau paaiškėjo, kad tam prireiks apie 500 tūkst. litų. Tuomet sovietiniai herbai ant tilto pilonų uždengti žaliais audeklais, kuriuos netruko nudraskyti vėjas.

2008 m. gruodį Kauno miesto taryba priėmė sprendimą demontuoti bareljefus su penkiakampėmis žvaigždėmis ir Lietuvos TSR herbais ant keturių tilto pilonų. Vėliau buvo parengti trys projektai, kaip uždengti sovietinę simboliką. Architektas Rimvydas Palys siūlė tilto pilonus papuošti keturiais laikrodžiais, tačiau šiai idėjai nepritarta, nes kainuotų 220 tūkst. litų.

Taip pat siūlyta sovietines žvaigždes ir herbus uždengti žydromis stiklo plokštėmis, o po jomis įrengti lempas, kad pilonai derėtų prie rekonstruoto tilto šviestuvų. "Šviesdėžės kainuotų brangiai, todėl dabar kolegijai siūlome alternatyvų pigesnį variantą – aliuminizuoto plastiko plokštes", – tuomet siūlė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

2009 m. prasidėjus ekonominiam sunkmečiui miesto valdžios noras išleisti nemenkas sumas sovietiniams simboliams demontuoti arba uždengti sulaukė aštrios kritikos.
Iki šiol kelis kartus sovietinių simbolių vertingumo klausimą svarsčiusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nesiryžo jų išbraukti iš vertingųjų tilto vertybių sąrašo.