Gręžė polius

Apie tai, kad XV–XVII a. menantys rūsiai taps būsimo Kauno jėzuitų gimnazijos Daugiafunkcio mokslo ir sporto centro dalimi, taip juos išsaugant ir atveriant visuomenei, „Kauno diena“ rašė ne kartą. Šįsyk sunerimę kaunietis parašė „Kauno dienai“ ir tikino pastebėjęs, kad raudonų plytų mūras griūva. „Kada su tais rūsiais bus kas nors daroma“, – teiravosi skaitytojas.

Dalis sklypo, kuriame ir yra minimi rūsiai, jau buvo tyrinėta prieš 30 metų. Ištirti rūsiai buvo užkonservuoti. Toje vietoje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Planai: rūsiai bus išsaugoti ir prieinami visuomenei. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Ruošiantis statyboms rūsiai atkasti vėl. Dvejus metus ten vėl plušo archeologai, bet tai vyko prieš trejus metus. Pastaraisiais metais užsiimta sudėtingais rūsių konservavimo, sustiprinimo, restauravimo ir kitais darbais, kuriuos sukliudė tai, kad vienas rūsys įgriuvo.

Sklypas ir jame esantys objektai priklauso Lietuvos jėzuitų provincijai, kuri yra Kauno jėzuitų gimnazijos steigėja.

Gimnazijos Plėtros skyriaus vadovė Edita Zarembienė pasakojo, kad rūsių archeologiniai žvalgymai ir detalieji archeologiniai tyrinėjimai buvo pradėti 2017 m. vasarą ir užsitęsė iki 2019 m. rudens. „Visi tyrinėjimai buvo vykdomi tik šiltuoju metų laikotarpiu, objektas labai sudėtingas, nes, norint ištyrinėti iki projektinio gylio, reikėjo ne tik pašalinti žemes iš sklypo, bet ir sugręžti polius – laikančias konstrukcijas, kad bekasant neužvirstų žemės“, – teigė E.Zarembienė.

Prieš dvejus su puse metų archeologinės ataskaitos pasiekė Kultūros paveldo departamentą (KPD). Patvirtinus šias ataskaitas, buvo patikslintos rūsių vertingosios savybės ir pradėtas rengti Pastatų rūsių liekanų komplekso tvarkybos darbų (konservavimo, restauravimo, remonto) projektas.

Šių metų pavasarį sklype atgijo veiksmas. Imtasi stiprinti rūsių pamatus, juos gilinti. „Tačiau, tik pradėjus paruošiamuosius darbus, vienas rūsys išgriuvo. Vėl teko kreiptis į ekspertus ir rengti pačių rūsių sustiprinimo ir avarijos grėsmės pašalinimo projektą, derinti jį KPD“, – vardijo gimnazijos atstovė. Realūs darbai sklype vėl atnaujinti rugpjūčio pabaigoje.

Šįkart ištyrė daugiau

Pasidomėjome, kokie naujausi įdomiausi atradimai, išvados, susijusios su šiais rūsiais?

„Mes žinojome, kad rūsiai yra, žinojome, kad tai vienas iš seniausių Kauno kvartalų. Turėjome progą ištyrinėti daugiau teritorijos, kurioje anuomet nebuvo galimybės tirti. Pabaigėme tuos darbus. XVII a. kvartalas buvo sudegintas, jame vėliau nieko ypatingo nestatė, todėl taip ir išlikę“, – pasakojo archeologas Tauras Poška. Jo teigimu, įdomiausi radiniai šiuose rūsiuose galbūt yra monetos.

XVII a. kvartalas buvo sudegintas, jame vėliau nieko ypatingo nestatė, todėl taip ir išlikę.

Archeologų ataskaitoje, be jau žinomų septynių rūsių Senamiesčio šeštame kvartale, rasta geležinių vinių ir jų fragmentų, keturios švininės kulkos, diržo sagčių, varinių apkalėlių fragmentų, taip pat aštuonios monetos: Jono Kazimiero (1648–1668 m.) šilingas, Žygimanto Augusto (1554–1572) pusgrašis, du Zigmanto Vazos (1587–1632 m.) šilingai, Kristinos Vazos (1632–1654 m.) šilingas, du Vytauto Didžiojo (1392–1430) sidabriniai denarai ir vienas Kazimiero Jogailaičio (1440–1492) sidabrinis denaras. Rasta XVI–XVII a. pirmos pusės buitinės keramikos šukių, dengtų spalvota glazūra, XVI–XVII a. pirmos pusės plokštinių koklių, puoštų augaliniais ornamentais ir dengtų žalia glazūra, puodynių koklių, čerpių fragmentų. Nurodoma, kad molinės grindų plytelės – suskeldėjusios.

Iš radinių matyti, kalbėjo archeologas, kad tai buvo turtingas rajonas, šalia – upė, uostas, pirklių rajonas.

Keblu: vienam iš rūsių griuvus, darbai sklype vėl atnaujinti rugpjūčio pabaigoje. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Kada prasidės statybos?

Kol kas dar neaišku, kada prasidės daugiafunkcio centro statybos. Gimnazija neturi surinkusi reikalingos sumos, be to, kainos vis auga.

„Paruošiamieji darbai vyksta nuolat, savu tempu. Tikėjomės dalinės ES fondų paramos, bet infrastruktūrai gerinti per Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją kvietimų nėra, Kauno miesto savivaldybės šis projektas taip pat nedomina, nors įvertinant kokį turtą (rūsius) norime išsaugoti ir atverti visuomenei, manau, turėtų rūpėti ir miestui. Šiuo metu nagrinėjame rangovų pasiūlymus ir labai tikimės, kad ta laukiama svajonė išsipildys“, – nurodė E.Zarembienė.

Į daugiafunkcį centrą bus įkomponuoti ir XVII–XVIII a. pastatai. Planuojama sutvarkyti 28 patalpas, kuriose būtų įrengti mokymo kabinetai, gamtos mokslų laboratorijos, technologijų slėnis. Naujieji statiniai bus sujungti su sutvarkytais pastatais ir apsaugotais rūsiais, jų bendras plotas – 460 kv. m.

Centre atsiras dvi sporto salės, kurių viena atitiks FIBA reikalavimus. Kaip žada Kauno jėzuitų gimnazija, abi jos bus atviros visuomenei.