Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) rengia Lietuvoje precedento neturinčią naujovę. Po universiteto stogu netrukus pradės veikti „Academia Cum Laude“, pasiūlysianti studentams unikalią individualių studijų sistemą.

Diplomas Cum Laude (lot. – su pagyrimu) teikiamas daugelio pasaulio universitetų studentams, kurie baigė studijas ypač aukštais įvertinimais. Būtent tokiems motyvuotiems jaunuoliams, visuomet siekiantiems žinoti daugiau, ir bus skirtos naujosios studijos.

„Academia Cum Laude“ pasiūlys studijas, kurios sujungia dviejų geriausių pasaulio universitetų, britiškojo Kembridžo ir amerikietiškojo Harvardo, studijų modelius. Tai reiškia, kad studentas galės rinktis gilinti žinias pagal konkrečią studijų programą arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, t. y. platų dalykų spektrą apimančias, studijas, specializaciją pasirinkdamas vėliau.

Pavyzdžiui, filosofiją ir politinę kritiką studijuojantis studentas, norėdamas gilinti savo žinias šioje srityje, galės pasirinkti papildomų, šiai sričiai aktualių dalykų – graikų ar vokiečių kalbą, logiką, kiną ar medijas. Kita vertus, norėdamas plėsti savo žinių spektrą, studentas galės rinktis su pagrindine studijų programa nesusijusius dalykus – išbandyti įvairių sričių derinius, išmokti mąstyti tarpdalykiškai.

Apie naujovę „Kauno diena“ kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių prorektore profesore Ineta Dabašinskiene.

– Kas gi yra „Academia Cum Laude“?

– Pirmiausia, tai studentų ir dėstytojų bendrystė. Ji sutelkia dėstytojus ir studentus, norinčius ir galinčius siekti daugiau nei standartinės studijų programos bei sistemos. Plėsti savo žinojimą ir gebėjimus specializuotoje srityje arba skirtingose tarpdalykinėse kryptyse. Tai – individualios studijos, išskirtinių gebėjimų turintiems ir motyvuotiems studentams. Studijos, paremtos kuratorystės (arba tutorystės) modeliu, kai kuratorius arba tutorius studentą veda ir nukreipia į jo akademinės karjeros kelią. Tokia partnerystė, netgi bičiulystė su aukšto lygio tarptautiniu mastu pripažintais VDU profesoriais, mokslininkais, tyrėjais, menininkais studentams suteikia unikalių perspektyvų. Beje, procesas yra abipusis: juk ir dėstytojai turi ko pasimokyti iš jaunosios kartos. Akademijoje studijuoti galės įvairios patirties studentai – nuo pirmakursių iki senbuvių. Norime, kad jaunimas, siekiantis tarptautinių akademinių standartų, šias galimybes atrastų ir čia, Lietuvoje.

– Kuo ši akademijos unikalumas?

– Ji sieks suderinti du pasaulyje pripažintus ir populiarius modelius. Pirmasis paremtas artes liberales, arba liberaliųjų studijų programa. Tai sistema, veikianti pagal Harvardo universiteto modelį, kuriame svarbu tarpdiscipliniškumas, o ne siauros specializacijos akcentai. Antrasis – kuratorystės modelis, populiarus anglosaksiškoje tradicijoje. Jame akademikas, patyręs mokslininkas kuruoja jauną žmogų, jam padeda augti, tobulėti, stiprėti pasirinktoje srityje.Svarbiausia, kad pagal poreikius ir polinkius studentas ir jo kuratorius drauge nusprendžia, kokia kryptimi eiti ir ko tikėtis tame kelyje. Gal gilintis į tam tikrą konkrečią specialybę, o gal atvirkščiai – būdamas matematikas jaunuolis trokšta pažinti ir filosofijos mokslo tiesas, kurios jam gali praversti ateityje. Šioje akedemijoje bus rengiami ir studentų bei dėstytojų forumai, diskusijos su žinomais užsienio mokslininkais, menininkais ir pan., taip leidžiant pajusti pasaulinį kontekstą ir pulsą.

– Akcentuojate užsienio dėstytojų pranašumus. O kaipgi dėl VDU vietinių šviesulių?

– Iš tiesų esame vienas tarptautiškiausių universitetų Baltijos šalyse. Vien 2015 m. universitete dėstė apie 200 dėstytojų iš užsienio.Be abejo, turime ne vieną aukščiausio lygio VDU tyrėją. Tai pripažino ir tarptautiniai ekspertai. Studijų ir mokslo stebėsenos bei analizės centras MOSTA patvirtino, jog VDU mokslinis potencialas yra vienas geriausių Lietuvoje.

– Ar jūsų minėtas unikalus studijų „į plotį“ ir „į gylį“ derinimo modelis pasaulyje turi analogų?

– Pavyzdžių yra, bet nebūtina aklai kopijuoti kažkokį modelį. Protingiau yra mokytis iš geriausių pavyzdžių, iš jų atsirenkant tai, kas labiausiai tinka Lietuvos sąlygoms. Pavyzdžiui, Skandinavijos švietimo sistema yra labai gera, tačiau nebūtinai šimtu procentų turi būti taikoma mūsų šalyje. Lietuviškos švietimo sistemos bėda ta, jog studentai verčiami rinktis labai siauros specializacijos studijas. Artes liberales sistema, kuria remiasi VDU, pabrėžia, kad jauno žmogaus nevalia įsprausti į rėmus, nes jam reikia daugiau laiko renkantis gyvenimo kelią. Be to, „Academia Cum Laude“ suteikia galimybę rinktis papildomą sritį, paraleliai gilinantis į savo pasirinktos pagrindinės specialybės mokslus. Gali būti, kad tik po kelerių studijų metų jaunuolis supras, jog savo gyvenimą norėtų sieti būtent su ta papildomai studijuota sritimi. Ir mūsų universitetas jam jau bus suteikęs bazinius pamatus. Nepamirškite, kad VDU jau turi didelės patirties šioje srityje, nes yra bene labiausiai Lietuvoje ištobulinęs gretutinių studijų programas. Mūsų studentams jau seniai sudaromos sąlygos gauti antrą diplomą mažesne studijų apimtimi. Tarkime, matematikas gali būti ir diplomuotas užsienio kalbos specialistas.

– Kodėl, jūsų nuomone, tas antrasis diplomas ar gretutinė specialybė apskritai yra reikalinga. Galbūt pakanka įgyti vieną specialybę ir į darbo rinką keliausi visiškai ramus?

– Šiais laikais profesijos reikalavimai, darbo rinkos poreikiai taip greitai keičiasi, kad platesnis išsilavinimas, bendresnės daugelio sričių žinios ir gebėjimas kūrybiškai jas pritaikyti tampa ypač svarbūs. Lietuvoje ir Europoje esame žinomi, kad VDU absolventai, nepriklausomai nuo savo specialybės, išmoksta dvi, o neretai ir daugiau užsienio kalbų. Anksčiau gal ir kildavo klausimas, kam matematikui reikalinga užsienio kalba. Šiandien globaliame pasaulyje, kai didžiuliais srautais nuolat pateikiamos naujausios tavo profesijos žinios, šalyje įsikuria vis daugiau tarptautinių kompanijų, be anglų ar kitos populiarios kalbos – tiesiog nė žingsnio. Tokiais socialinių ir humanitarinių mokslų instrumentais gali naudotis bet kurios profesijos atstovai, svarbu gebėti suprasti vykstančius pokyčius, o esant galimybei ir poreikiui keisti savo veiklos pobūdį ar kryptį. Apie tai dabar daug kalba ir verslo, ir pramonės, ir kitų sričių vadovai.

– Kas atrinks studentus į akademiją?

– Bus komisija, kurią sudarys įvairių fakultetų pasiūlyti dėstytojai, mokslininkai, menininkai, pelnę tarptautinį pripažinimą, galbūt net sukūrę tam tikrą savo mokyklą, dalyvaujantys tarptautiniuose projektuose. Į šiuos projektus, į mokslinio pažinimo kelią palaipsniui bus įtraukiami ir akademijos studentai. Taip jie gerokai anksčiau pažins visą praktinį akademinio gyvenimo procesą – nuo organizacinių veiksmų iki pačių mokslinių tyrimų, o galbūt ir jų realizavimo bei pritaikymo.

– Kaip vyks pati atranka?

– Visos atrankos procedūros jau yra patvirtintos. Kandidatai turės parašyti laisvos formos motyvacinį laišką, taip pat su jais bus kalbama individualiai, o pokalbio metu komisija mėgins išsiaiškinti, ar jaunuolis iš tiesų nori siekti papildomų žinių, yra pasirengęs daugiau dirbti, skirti laiko studijoms. Vertinsime ir formalius studentų pasiekimus, jų studijų rezultatus, bet tai nebus pats pagrindinis kriterijus.

– Ar akademijos studentui, be jūsų minėtų pranašumų, nekyla pavojus nukrypti nuo savo specialybės standartų? Tarkime, jei teisės studentas ims labiau domėtis ne jam privalomomis disciplinomis, kaip teisinės sistemos ir t.t., o, pavyzdžiui, neurotechnologijomis, jis universitetą baigs negavęs bazinių profesijos žinių.

– Mūsų studentai neabejotinai gaus tvirtas bazines žinias. Mat privalomoji studijų programa apibrėžia tam tikrų privalomų akademinių kreditų skaičių. Kita vertus, mes skatiname studentų savarankiškumą. Jei jie nori daugiau laiko skirti papildomoms studijoms, mes visuomet tai palaikysime.

– Ką jums pačiai reiškia darbas VDU?

– Esu baigusi Vilniaus universitetą, o studijuoti ir stažuotis teko ne viename pasaulio žemyne bei aukštojoje mokykloje. Galiu drąsiai lyginti ir teigti, kad VDU yra išskirtinis pirmiausia dėl savo nehierarchinės dvasios, dėl lankstumo, imlumo ir atvirumo. Ir Lietuvos švietimo institucijose, ir tarptautiniu mastu išvešėjo biurokratinės struktūros, pagrįstos griežtomis hierarchinėmis procedūromis ir santykiais, o mūsų universitete siekiama (žinoma, pasitaiko turbūt visko), kad dėstytojas ir studentas bendrautų kaip kolegos, kad skirtumas yra tik amžiaus ir patirties klausimas. Tai – didžiulė vertybė. Per 26-erius metus nuo atkūrimo VDU tapo organišku, lanksčiu, atliepiančiu gyvenimiškas realijas universitetu. Tokiai šiuolaikiškai struktūrai nesunku keistis, prisitaikyti ir drauge nebijoti eksperimentuoti, ieškoti, atrasti ir rodyti pavyzdį kitiems.