- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Misija: mergina įsitikinusi, kad visai nesvarbu, kur vyksta ekspedicija, svarbiausia tai, kokią žinią ji skleidžia.
-
Sentimentai: marškinėlius, aptaškytus dažais, kaunietė pasiliko atminimui apie neeilinę ekspediciją.
-
Rezultatas: buvo dienų, kai kaunietė rasadavo vos du lietuvių kapus, buvo ir trigubai vaisingesnių paieškų.
-
Tarp „Misija Sibiras“ dalyvių – ir kaunietė
-
Tarp „Misija Sibiras“ dalyvių – ir kaunietė
-
Tarp „Misija Sibiras“ dalyvių – ir kaunietė
-
Tarp „Misija Sibiras“ dalyvių – ir kaunietė
-
Tarp „Misija Sibiras“ dalyvių – ir kaunietė
-
Tarp „Misija Sibiras“ dalyvių – ir kaunietė
Ketvirtas kartas nemelavo – po trijų bandymų kaunietė Roberta iškovojo teisę vykti į ekspediciją "Misija Sibiras’18", ją ir kitus dalyvius šiemet vedusią į Kazachstaną.
Tikėjo savo svajone
Akimirkos, kai į galvą šovė mintis išsiųsti anketą "Misija Sibiras" organizatoriams, Roberta Budnikaitė nepamena.
Kur kas labiau merginai įstrigo 2015-ųjų pavasaris ir pirmasis atsakomasis laiškas su kvietimu į bandomąjį žygį. Deja, tąkart sėkmė merginai nesišypsojo – į Sibirą keliavo kiti, o ne ji. Teigiamo atsakymo Roberta nesulaukė ir ateinančius dvejus metus.
"Kažko vis pritrūkdavo, todėl, gavusi ketvirtą kvietimą dalyvauti bandomajame žygyje, į teksto turinį pernelyg nesigilinau. Žinojau, kas maždaug laukia, – paklausta ar šiųmetis organizatorių išbandymas skyrėsi nuo ankstesniųjų, mergina purtė galvą. – Pirmaisiais metais nežinojau, ko tikėtis, todėl buvo sunkiau. Antras, trečias ir ketvirtas kartas buvo kur kas lengvesni, nes į viską žiūrėjau ne kaip į fizinio, bet kaip į psichologinio pasirengimo patikrą."
Gal todėl dviejų dienų žygis Upninkuose, Jonavos rajone, dvidešimtmetei tapo lemtingas. Praėjus kelioms savaitėms po jo, betepdama sumuštinius, mergina sulaukė praėjusių metų misijos dalyvės sveikinimo, tačiau dar negalėjo patikėti tuo, kas vyksta. Po kelių akimirkų suskambęs telefonas galutinai sudėliojo taškus istorijoje.
"Projekto vadovė Raminta paklausė: Roberta, ar turi gerą nuojautą? Tada supratau, kad pagaliau išsipildė tai, apie ką svajojau, – aš vykstu į ekspediciją! Balsas virpėjo, širdis šokinėjo. Puoliau skambinti mamai", – emocijas, kurios tąsyk veržėsi fontanais, prisiminė mergina.
Dvejopi jausmai
Dar vieną emocijų pliūpsnį Roberta išgyveno tada, kai sužinojo apie besikeičiantį ekspedicijos maršrutą – dėl susiklosčiusių aplinkybių Sibirą pakeitė Kazachstanas.
"Širdyje jaučiau dvejopus jausmus. Kiek žinau, šiemet ekspedicija turėjo vykti į Krasnojarsko sritį. Ten buvo ištremta ir mano močiutė. Kita vertus, džiugu, kad šios ekspedicijos dėmesys buvo sutelktas į politinius kalinius. Turbūt retas žmogus žino, kad Kazachstane jų buvo tūkstančiai", – R.Budnikaitė iki kelionės apie šiuos skaičius taip pat mažai nutuokė.
Kazachstano teritorija, anot merginos, yra antra pagal lietuvių kilmės asmenų tremties, įkalinimo ir palaidojimo mastą. Ją lenkia tik Rusijos Federacija. Skaičiuojama, kad į šias vietas buvo perkelta beveik 50 tūkst. lietuvių.
Bene labiausia Robertą džiugino tai, kad, pasikeitus ekspedicijos krypčiai, buvo pakoreguotas ir būtinų daiktų sąrašas. Lietpalčius, neperšlampamus antbačius ir purškalus nuo uodų keitė kremai ir kepurės nuo saulės. Specialiai kelionei kaunietė nusipirko žygio avalynę. Turėti kerziniai batai Vilniaus universiteto Politikos mokslų pirmakursę nuvylė dar prieš didžiąją kelionę – komandinio žygio metu.
"Ėmė trupėti jų padai. Be to, vienas iš vadovų pasakojo, kad daugumai ankstesnės ekspedicijos dalyvių, kurie buvo su kerzais, šie pritrynė kojas iki žaizdų", – studentė esą nenorėjo rizikuoti.
Rauni žoles viduryje nieko plikomis rankomis, be sekatoriaus. Ant delnų – pūslės, o tu galvoji: kam viso to reikia?
Gamtos išbandymai
Liepos 19-osios rytą ekspedicija iškilmingai išlydėta iš Vilniaus geležinkelio stoties į oro uostą.
"Prieš išvykdama dar spėjau atsiimti autobusu tėvų siųstą ryšulėlį. Pamiršau flisinį bluzoną, be kurio naktys būtų buvę sunkiai ištveriamos, ir dar kelis daiktus", – pasakojimą tęsė R.Budnikaitė.
Keturios valandos skrydžio, ir komanda atsidūrė Kazachstane, kuriame lietuvių ekspedicija pastarąjį kartą lankė prieš devynerius metus.
Su Rusija, Kinija, Kirgizstanu, Uzbekistanu, Turkmėnistanu ir Kaspijos jūra besiribojančios Vidurio Azijos valstybės gamtinės sąlygos, anot pašnekovės, smarkiai skiriasi nuo Sibiro. Tarkim, pietuose temperatūra vasarą gali pakilti gerokai virš 40 laipsnių karščio. Tuo metu stepėse galima sutikti nuodingų skorpionų, vorų ir laukinių šunų. Su pastaraisiais Robertai teko susidurti akis į akį Džezkazgane, laimei, keturkojai buvo bailūs ir spruko vos tik pamatę žmones.
"Tiesa, kitai – Pietų – grupei mažiau pasisekė. Kol mus kepino saulė, juos merkė lietus. Mačiau nuotraukas, kaip dalyviai iš batų pylė vandeniįir pačių suręstais stogeliais bandė gelbėti laužo ugnį, – Šiaurės grupės narė džiaugėsi, kad tokia "laimė" teko ne jai. – Per bandomąjį žygį bridome vandeniu, todėl visą tai būčiau pakartojusi ir Kazachstane. Vis dėlto saulė man kur kas labiau patinka nei lietus."
Kalba – ne kliūtis
Pirmą naktį Šiaurės grupė praleido Kazachstano sostinėje Astanoje. Lietuviai įsikūrė nakvynės namuose.
Vėliau ekspedicijos dalyviai trumpam apsistojo Karagandoje, lietuvių dvare-sodyboje, o iš ten traukiniu 12 val. bildėjo į Džezkazganą, kurį nuo Karagandos skyrė bemaž 600 km.
"Važiavome senu traukiniu su gultais virš galvų. Pasirodo, norėdami sėdėti viename kupė, kazachai iš anksto perka bilietus, todėl mums teko išsibarstyti po vagonus. Nustebino kartu važiavusių vietinių svetingumas. Jie vaišino pyragais, kitais skanėstais ir vis teiravosi, kokie vėjai mus čia atnešė", – atsakyti į smalsių kazachų klausimus išvaizdžiai lietuvaitei nebuvo sunku.
Priešingai nei ankstesnėse ekspedicijose, šioje didžioji dalis dalyvių mokėjo rusų kalbą ir kirilicą. Likusiesiems dar oro uoste buvo išdalyti lapai su abėcėle.
"Ant paminklinių akmenų lietuvių vardai ir pavardės rašomos tik kirilica – lotyniškų rašmenų ten nė su žiburiu nerasite, todėl tiems, kurie nemoka rusų kalbos, abėcėlė buvo būtina", – aiškino mergina.
Atpažino pagal saulutes
Ekspedicijos metu dalyviai aplankė maždaug šešiolika kapinių ir surado apie 200 lietuvių kapaviečių.
"Turėjome savo strategiją – kiekvienas žmogus gaudavo po dvi eiles. Šukuoja jas ir ieško lietuvių. Radęs šūkteli. Jei šalia yra grupės vadovas, navigacijoje jis pažymi rastą kapavietę, o mes arba toliau ieškome, arba tvarkome", – kalbėjo kaunietė.
Ekspedicijos dalyviai skynė žoles, pjovė sumedėjusius jų stiebus, dažė kapavietes juosiančias tvoreles. Mosuoti teptuku bene labiausiai patiko Robertai. Tiesa, po tokių darbų rankas jai tekdavo ilgai mirkyti vaitspirito voniose. Dažai pasmerkė ir merginos marškinėlius su ekspedicijos logotipu – iš jų liko tik medžiagos skiautė su spalvotomis dėmėmis.
"Tvarkėme ir pačius antkapius. Radę išblukusias raides bandėme jas bent kažkiek atnaujinti", – sunkiai iššifruojamų, laiko nugairintų užrašų, merginos skaičiavimais, grupė rado nemažai.
Tais atvejais, kai buvo neįmanoma įskaityti raidžių, juos gelbėjo simboliai – antkapiuose pavaizduotos saulutės. Jos esą leido suprasti, kad čia amžinojo poilsio atgulęs kraštietis.
"Misija Sibiras’18" dalyviai rado ir vos kelerių metų senumo lietuvių kapaviečių. Jų tvarkyti nereikėjo.
"Matyt, tai daro jų artimieji, kurie gyvena Kazachstane. Beje, pastebėjau, kad dauguma naujų kapaviečių puoštos dirbtinėmis gėlėmis. Pas mus toks reiškinys kur kas retesnis", – kaunietė neabejojo, kad tokį sprendimą artimieji priėmę dėl prastos žemės.
Visus vienijo daina
Po dienos darbų grįžę atgal į stovyklavietę lietuviai nesėdėjo sudėję rankų.
"Gaminome kryžius. Tai sunkus ir daug kruopštumo reikalaujantis darbas", – tikino pašnekovė.
Skirtingų dydžių kryžius ekspedicijos dalyviai puošė lietuviškomis saulutėmis ir kitais ornamentais. Ant kiekvieno jų tvirtino specialias lenteles su užrašais ir paaiškinimais lietuvių ir rusų kalbomis.
Vieną medinuką "Misija Sibiras’18" dalyviai įsmeigė laukuose, kur aptiko dviejų partizanų kapus. Kitas, įspūdingo – 6 m – dydžio kryžius ramybę rado vadinamose mamų kapinėse, kur palaidoti vaikai iki trejų metukų.
"Buvo vėlyvas vakaras. Vaikinai net suplukę kasę žemę, o merginos sustojusios ratu, viena kitą apglėbusios per liemenį, dainavo dainas, – R.Budnikaitės širdį virpino ne tik mintis apie čia palaidotus mažuosius, bet ir daina, skirta mamai. – Nesu iš tų, kurias graudina dainos skirtos tėvynei, tačiau eilutės, dedikuotos mamoms, kaip niekad griebė už širdies."
Dainos, anot merginos, buvo ta grandis, kuri jungė Šiaurės grupės narius visos ekspedicijos metus. Atlikėjos Alinos Orlovos "Ramybė" ar Gyčio Paškevičiaus "Mano kraštas" lietuvių lūpose skambėjo ir dienomis dirbant, ir vakarais gaudant atokvėpį. Pasibaigus ekspedicijai grįžusius namo lietuvius sveikinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė neslėpė susižavėjimo, kad šiųmečiai dalyviai pirmieji, dainą užtraukę prie jos stalo.
"Daina gelbėjo ir Pietų komandą, kuriai, kaip jau minėjau, teko oro išbandymai", – pridūrė Šiaurės komandos narė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujos gatvės tiesimui nepritariantys Žemųjų Šančių gyventojai paminėjo protesto akcijos penkmetį10
Sekmadienį prie dviračių tako susirinkusi negausi Šančių bendruomenės grupė paminėjo prieš penkerius metus toje pačioje vietoje surengtą protesto akciją, nukreiptą prieš savivaldybės planus tiesti naują gatvę prie Nemuno. ...
-
Dėl tvarkymo darbų mieste širstantiems kauniečiams – atsakas: skuba, kad mažiau bėdų būtų rugsėjį6
„Kaunas tvarkosi“ – tai gerai kauniečiams pažįstama frazė, kuria džiaugiasi ne visi. Laikinosios sostinės keliai virto viena didele statybų aikštele. ...
-
Kauno bandymas suvaldyti sukčiaujančius vairuotojus baigėsi nesėkme: kas bus toliau?16
Kauno bandymas suvaldyti elektromobilių vairuotojus, kad šie nesukčiautų, baigėsi nesėkme, tad šią savaitę apmokestintos visos iki šiol buvusios nemokamos elektromobilių įkrovimo stotelės. Miestas sutaupys dešimtis tūksta...
-
Su šiluma plūsteli ir stambios atliekos2
Kaune yra aštuonios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) duomenimis, šios rūšies atliekų gyventojai daugiausiai atveža šiltuoju metų laikotarpiu. ...
-
Sekmadienį vyks Kauno maratonas: bus ribojamas eismas4
Sekmadienį Kaune vyks tradicinis bėgimas. ...
-
Dešimtąjį Paveldotvarkos programos sezoną Kaunas pradeda rekordiniais skaičiais8
Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuoj...
-
Įspėja apie pavojingas žinutes: žaidimas gali baigtis mirtimi17
Iš įtartinų profilių feisbuke siunčiamos žinutės, siūlančios savižudybės link galintį nuvesti „žaidimą“. Baiminamasi, kad į spąstus nepakliūtų vaikai ar labiau pažeidžiami suaugusieji. Informacija apie tai jau pasiekė ir ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...