Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigoms centralizuotą maisto produktų tiekimą bandanti prastumti savivaldybė manipuliuoja skaičiais, kurių negali pagrįsti. Tuo pasipiktinę vaikų tėvai valdininkus kaltina melu.

Pateikė skandalingus skaičius

Savivaldybės sudaryta darbo grupė galutinių išvadų dar nepateikė, tačiau aiškėja, kad kai kurie valdininkai manipuliuoja neaišku iš kur paimtais skaičiais.

Lietuvos tėvų forumas (LTF) priekaištauja savivaldybei ne tik dėl nelogiškų veiksmų, bet ir dėl visuomenės dezinformavimo.

"Kai kurie darželiai už agurkų kilogramą moka 12 litų, sviesto kilogramą – 33,40 lito, vištienos kilogramą – 27,10 lito", – dar rudenį buvo pareiškęs savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika.

LTF paprašius pateikti kokrečius pavyzdžius, valdininkai to padaryti nesugebėjo. Nors būtent šios kainos buvo vienintelis nurodytas argumentas, kodėl reikia keisti produktų tiekimo tvarką.

Agurkų už 12 litų nerado

"Esame prieš skubotus sprendimus, neišsiaiškinus visos situacijos", – kalbėjo LTF vadovas Audrius Murauskas.

Būtent dėl to sukilta prieš savivaldybės norą į kelių ar vienos įmonės rankas aklai atiduoti viso miesto darželinukų maitinimą. LTF bandymas apsaugoti vaikų interesus pareikalavo daugiau, nei tikėtasi, jėgų ir laiko, prireikė net įsijausti į detektyvų vaidmenį.

Savivaldybės atstovai taip ir negalėjo įrodyti, kad nors viename vaikų darželyje už maisto produktus buvo mokamos įspūdingos sumos, kuriomis viešai žongliravo V.Mažeika.

Tokie skaičiai neatsispindi net ir savivaldybės vidaus audito ataskaitos projekte. Auditoriai atliko tyrimą aštuoniuose vaikų darželiuose.

Pagal audito dokumentą nė viena aštuonių įstaigų už agurkus 12 ar daugiau litų nemokėjo. Taip pat nerasta, kad už sviesto kilogramą būtų mokėta, kaip anksčiau yra skelbę savivaldybės atstovai, 33,40 lito.

LTF atstovams susidarė įspūdis, kad savivaldybė bandė klaidingai priblokšti visuomenę ir taip įtikinti, kad centralizuotas produktų tiekimas yra išsigelbėjimas, nors Vilniaus  patirtis leidžia tuo abejoti.

Viešųjų pirkimų ekspertas Darius Kaminskas, atstovaujantis vienam Kauno darželių, teigė, kad centralizuoti pirkimai ne visada padeda sutaupyti, kaip teoriškai turėtų būti. "Lietuva yra specifinė šalis. Yra pavyzdžių, kad įstaigos pačios sugeba nusipirkti pigiau, nei tuos pačius produktus tiekia centralizuotas tiekėjas. Vilniuje centralizuoto tiekimo konkursas jau du mėnesius nepajuda iš mirties taško. Dėl kilusių įtarimų jį tikrina Viešųjų pirkimo tarnyba", – pastebėjo D.Kaminskas.

Darželiuose – nerimas

Neseniai savivaldybėje surengtas dar vienas pasitarimas, kaip tiekti maisto produktus į vaikų darželius. Nors centralizuotas tiekimas sulaukia vis daugiau tėvų ir politikų kritikos, ši idėja vis dar gyvuoja.

Kauno lopšelyje-darželyje "Žemyna" propaguojama sveika gyvensena ir mityba. Valgiaraščiai sudaromi pasitelkiant maisto derinimo principus. "Žemynos" direktorė Živilė Dubinskienė neslėpė nerimo, kaip reikės verstis, jeigu pati negalės pasirinkti produktų.

"Nematau būtinumo produktus pirkti centralizuotai. Mums labai patogu, kad su tiekėjais galime tartis individualiai. Užsisakome daugiau daržovių, didesnė kruopų, vaisių įvairovė. Pinigų maistui mums užtenka, net ir pasitaupome, kuo negali pasigirti kolegos iš Vilniaus, kur yra įvestas centralizuotas maisto produktų tiekimas", –-  pastebėjo Ž.Dubinskienė.

Jos nuomone, vienam mėsos tiekėjui bus sunku atitikti visų darželių poreikius. Juk kiekviena įstaiga turi savitus reikalavimus.

"Kelia nerimą ir gąsdina kolegų iš Vilniaus patirtis. Kiek žinau, ten yra labai daug nusivylimo dėl centralizuotai tiekiamų produktų kokybės", – teigė Ž.Dubinskienė.

LTF vadovaui A.Murauskas tai patvirtino faktais. "Rankose laikau vieno Vilniaus darželio per metus sudarytus produktų grąžinimo aktus. Jų – net 111, – rodė lapus A.Murauskas. – Ir tai dėl laiko stokos greičiausiai ne visi užfiksuoti atvejai tame darželyje. Jei toks centralizuoto tiekimo pavyzdys jums tinka – į sveikatą!"

Norėdamas išsiaiškinti maisto produktų, šiuo metu tiekiamų Kauno darželiams, kokybę, LTF kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Jos specialistai 2013 m. Kauno darželiuose atliko 106 planuotus patikrinimus, rado 18 pažeidimų, tik vienas jų buvo susijęs su produktų įsigijimu. Užpernai tokio nebuvo nė vieno.

Komentarai
Povilas Mačiulis
"Vieningo Kauno" frakcijos seniūnas

Noriu pabrėžti, kad elektros ir maisto produktų pirkimas – du skirtingi dalykai. Elektra visur vienoda, todėl pagrindinis faktorius ją perkant yra kaina. Perkant elektrą vienu pirkimu visoms savivaldybės įstaigoms ir įmonės galima sutaupyti. Perkant maistą darželinukams svarbiausia yra kokybė. Kaip užtikrinti kokybę geriausiomis kainomis, turi pasakyti ekspertai ir tėvai, nes maistas perkamas už jų pinigus. Jau prieš pusmetį siūlėme savivaldybę įpareigoti viešai skelbti kiekvieno darželio perkamų produktų kainas, standartizuoti sutartis ir profesionaliai kontroliuoti pirkimus, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Į šį procesą būtina įtraukti kiekvieno darželio tėvų atstovus, nes jie suinteresuoti maisto kokybe ir nori žinoti, kur išleidžiami jų pinigai. Jeigu savivaldybė pirks vaikams maistą kaip elektrą ir neatsižvelgs į kokybę, bijau, kad galime sulaukti ir darželinukų apsinuodijimo atvejų.

Simonas Kairys
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Kaip ir visa frakcija, esu prieš maisto produktų ikimokyklinėms įstaigoms pirkimą centralizuotai. Iš pradžių kalbėta, kad esą tai galimybė sutaupyti. Dabar apie tai jau niekas nebekalba. Kuriamos sąlygos konkrečiai centralizuotam maisto produktų pirkimui. Esame prieš, nes lieka labai daug neaiškumų, neaptartų, nediskutuotų niuansų. Pavyzdžiui, šiuo metu, kai darželiai sutartis dėl maisto produktų sudaro kiekvienas atskirai, maisto produktai jiems vežami kartą ar net po kelis kartus per dieną. Kai bus centralizuotai tiekiama, girdėjome gandų, kad produktai bus vežami tik kas kelias dienas. Tokiu atveju darželiams teks ieškotis didesnių patalpų, didesnių šaldytuvų produktams sandėliuoti ir laikyti. Vienas iš centralizuoto tiekimo šalininkų pateikiamų argumentų – ir dabar didesnei daliai darželių produktus tiekia ta pati įmonė. Kas nuo to pasikeis į gera, jei ta įmonė ims tiekti maistą visiems darželiams? Auditas darželiams turėjo priekaištų dėl viešųjų pirkimo organizavimo ir sutartyse numatytų įkainių nesilaikymo. Jei tai yra nekompetencijos apraiškos, direktorius reikia mokyti. Jeigu korupcijos atvejai – juos išsiaiškinti, o ne keisti tvarką. Kas atsakys už tai, jei, įvedus naują tiekimo sistemą, susirgs, užsikrės vaikai? Meras, savivaldybės administracijos direktorius? Be to, vartojant pigiausius abejotinos kokybės maisto produktus, gali kilti neigiamų ilgalaikių padarinių vaikų sveikatai.

Arvydas Garbaravičius
Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas

Miesto taryboje buvo pateikta tendencinga informacija apie didžiules kainas, kuriomis esą kai kurie vaikų darželiai pirko vienus ar kitus maisto produktus. Ir, neva norint suvaldyti darželių savivalę, lėšų švaistymą, reikia centralizuotai tiekti maistą. Esu įsitikinęs: kaip ir kuo maitinti vaikus, gali spręsti tik tėvai, tad jų nuo šios diskusijos nušalinti nevalia. Perkant centralizuojant ir veikiant sąžiningai greičiausiai pavyktų prekes įsigyti pigiau nei dabar, bet abejoju, ar dėl to pagerėtų įsigyjamų produktų kokybė. Be to, nereikia pamiršti, kad ten, kur perkama centralizuotai, visuomet vaikšto dideli pinigai. Galbūt kažkas iš pakeistos esančios tvarkos į centralizuotą tikisi nemažos asmeninės naudos? Galbūt čia esmė, o ne stengiamasi dėl vaikų gerovės? Dar vienas dalykas: jeigu pastebima, kad kuri nors saviavldybei pavaldi įstaiga nusižengė taisyklėms, įstatymams, kaltų reikia ieškoti savivaldybėje. Joje juk dirba tūkstantis – pabrėžiu, ne dirbančių, o kontroliuojančių – žmonių. Virš kiekvieno vaikų darželio direktoriaus yra daugybė kontrolierių. Viską sujungti, prijungti yra labai būdinga šios kadencijos miesto tarybos valdančiajai daugumai.

Stasys Buškevičius
"Jaunosios Lietuvos" frakcijos seniūnas

Audito rasti trūkumai yra ne tokie reikšmingi, kad dėl jų būtų būtina keisti visą tiekimo tvarką. Manyčiau, įstaigas reikia įpareigoti šiuos trūkumus pašalinti, ir viskas. Juk niekas negarantuotas, kad savivaldybė centralizuotai pirks be trūkumų. Siūlant maisto produktus tirekti centralizuotai, remiamasi tik tikėjimu, kad viskas bus gerai, bet tam garantijų nėra.