Kauno savivaldybė jau pradėjo žygius, kad į Kauno oro uostą lėktuvai skraidytų iš įvairių Europos miestų, iš kurių atvykę turistai pagyvintų miesto gyvenimą. Tačiau ar Vilniaus oro uostas nepakiš kojos Kaunui?

Grasina bėgti sostinėn

Nors prieš kelerius metus sklandė kalbos, kad Kauno oro uostas turi daugiau galimybių plėtrai ir gali tapti pagrindiniu šalies oro uostu, atrodo, kad Vilnius savo pozicijų užleisti neketina. Pigių skrydžių bendrovė "Ryanair" dar vasarą prabilo apie tai, kad gali apleisti Kauną, jeigu Vilnius pasiūlys didesnių nuolaidų. Tokios kalbos gerokai nustebino, nes visus tris Lietuvos oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos – valdo viena bendrovė Lietuvos oro uostai (LOU). Negi ji nevienodai myli savo vaikus?

Kalbas apie tai, kad Vilnius gali pervilioti kai kuriuos skrydžius iš Kauno, paskatino kitąmet pasibaigsianti pigių skrydžių bendrovės "Ryanair" sutartis su Vilniaus ir Kauno oro uostais. Šios oro bendrovės atstovai neslepia, kad jei oro uostų mokesčiai didės, tai gali neigiamai atsiliepti pačiai Lietuvai, o jei Vilniuje bus pasiūlyti patrauklūs oro uosto tarifai ir nuolaidos kryptims Vilniuje, kurios jau vykdomos iš Kauno, tai gali sudaryti sunkumų Kaunui.

"Jeigu bus nuolaidų kryptims Vilniuje, kuriomis skraidoma iš Kauno, mes neliktume Kaune", – tokią žinią vasarą paskleidė "Ryanair" atstovas.

Spalį pigių skrydžių bendrovė "Ryanair" paskelbė, kad kitų metų vasarą žada iš Lietuvos 29 maršrutus, kurių keli – nauji LOU vasaros sezono metu, tačiau skrydžiai į Birmingamą ir Londono Lutoną vasaros sezonui iš Kauno perkeliami į Vilnių. 2016 m. vasaros sezono metu iš Kauno planuojama 14 maršrutų, iš Vilniaus – 15 maršrutų.

2017 m. dauguma skrydžių iš Vilniaus bus perkelti į Kauną, nes Vilniaus oro uostas uždaromas remontuoti, tačiau tai truks tik 35 dienas. Kad Kaunas pajustų atvykstančių svečių naudą, neabejotinai būtinas ilgalaikis bendradarbiavimas.

Pinigai naujoms kryptims

2005 m. rugsėjį į Kauno oro uostą atėjusi bendrovė "Ryanair" čia jau aptarnavo daugiau kaip 5 mln. keleivių. Tiesa, tuomet Kauno miesto ir rajono savivaldybės įsipareigojo Kauno oro uostui ir "Ryanair" rinkodarai per trejus metus skirti 7,1 mln. litų. Tai buvo viena esminių "Ryanair" atėjimo į Kauną sąlygų.

2010-aisiais Kaune buvo atidaryta ir "Ryanair" bazė, tad bendrovės vadovų kalbos apie tai, kad Vilnius gali suvilioti nuolaidomis, Kauno nedžiugina. Juolab kad Kauno valdžia taip pat ėmėsi veiksmų, kad Tarptautinis Kauno oro uostas būtų gerokai ryškiau piešiamas oro bendrovių skrydžių ir turistų žemėlapiuose.

Rugsėjį miesto taryba nusprendė, kad nuo Naujųjų metų į Kauną atvykę ir apgyvendinimo įstaigose apsistoję turistai bei miesto svečiai mokės vadinamąjį pagalvės mokestį – 0,5 euro už kiekvieną parą. Nuo 2017 m. šis mokestis turėtų išaugti iki 1 euro už parą. Pagrindinis vadinamojo pagalvės mokesčio tikslas – surinkti lėšų Kauno rinkodarai ir skrydžiams plėsti arba atnaujinti skrydžius. Dauguma miesto tarybos narių pasisako už tai, kad ne tik kauniečiai skraidytų į pigius kurortus, bet ir turistai iš Europos šalių atskristų į Kauną.

Reikia naujo impulso

"Siūlau neapsiriboti frazėmis apie šių lėšų panaudojimą rinkodarai plėtoti, konkurencingumui didinti, bendrajai turizmo ir poilsio infrastruktūrai plėsti. Kai kurios šių išlaidų jau yra finansuojamos iš miesto bendrojo biudžeto. Viešbučių savininkai turi aiškiai matyti, kad iš jų surenkamos lėšos panaudojamos didesniems turistų srautams į Kauną pritraukti", – įsitikinusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė. Ji raštu kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių dėl tikslingo turizmo infrastruktūros mokesčio panaudojimo.

G.Skaistė priminė, kad prieš keletą metų iš Kauno oro uosto lėktuvai skraidė į Berlyną, Briuselį, Paryžių, Milaną, Frankfurtą, Brėmeną, Stokholmą ir kitus Šiaurės bei Vakarų Europos miestus. "Tai ne tik suaktyvino Kauno turizmo paslaugų verslą, davė impulsą plėstis viešbučių tinklui, bet ir padėjo atsigauti restoranų, kavinių, laisvalaikio paslaugų sektoriui, o tai buvo ir viena iš Kauno senamiesčio atsigavimo priežasčių. Šiuo metu dauguma skrydžių iš Kauno vyksta į Didžiąją Britaniją arba į Pietų Europos kurortus, skatinant tik išvykstamąjį turizmą. Ypač gaila nutrūkusio skrydžio į Tamperę, dėl kurio turistai iš Suomijos prieš kelerius metus sudarė daugiau kaip trečdalį visų Kauno viešbučiuose apsistojančių svečių", – rašte administracijos direktoriui dėstė miesto tarybos narė.

G.Skaistės manymu, būtų tikslinga iš surinktų lėšų sudaryti fondą, kurio lėšos būtų panaudojamos bendradarbiauti su Kauno oro uostu, pritraukiant naujų skrydžių į Europos didmiesčius ir tuos miestus, iš kurių prieš kelerius metus į Kauną atskrisdavo didelė dalis turistų.

Dairosi į skandinavus

"Jau seniai apie tai galvojame. Skrydžiai iš Kauno mums nėra tokie aktualūs. Iš Kipro, Kretos ar Maljorkos pas mus niekas neatskris. Jeigu skrydžių bendrovės pasiūlytų krypčių į Kauną iš kitų šalių sostinių ar didesnių miestų, tada taip. Manau, kad galime būti įdomūs skandinavams, kurie dažniau atvyktų pas mus, čia pramogautų, linksmintųsi ir leistų pinigus", – sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Jis nebuvo linkęs vertinti, ar LOU diskriminuoja Kauną, tačiau atkreipė dėmesį, kad visai neseniai skrydžių bendrovė LOT pareiškė, kad skraidys iš Varšuvos į Palangą. Palangos oro uostą į savo skrydžių kryptis neseniai įtraukė ir "Vizzair".

"Nesvarbu, ar tai bus lėšos, surinktos iš vadinamojo pagalvės mokesčio, ar iš kitų šaltinių, aišku, kad jų reikia skrydžiams į Kauno oro uostą pritraukti, bet tai priklausys ir nuo Susisiekimo ministerijos, ir nuo LOU ir nuo pačių oro bendrovių pozicijų", – pastebėjo G.Petrauskas.

Vilios atvykti į Kauną

"Tas "pagalvės" mokestis ir įvedamas skrydžiams ir turistams pritraukti, o ne duobėms miesto gatvėse lopyti. Nenorime, kad Kaunas būtų tik praskrendamas miestas. Darysime viską, kad būtume atvykstamojo turizmo objektas", – nusiteikęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Anot jo, neketinama apsiriboti vien iš turistų per "pagalvės" mokestį surinktais pinigais – bus ieškoma ir kitų šaltinių, jau dairomasi ir į kitus miestus, kurie viliotų ne tik kauniečius, bet ir į Kauną atvykstančius turistus.

"Kaunas turės labai rimtai užsiimti rinkodara tuose miestuose, kur bus skrydžiai, kad Kaunas jiems atrodytų patrauklus. Mano žiniomis, Tamperėje, iš kur į Kauną atvykdavo apie 40 proc. mūsų miesto svečių, toks darbas nebuvo dirbamas. Šiuo metu ir neturime šios krypties", – kalbėjo meras. Pasak mero, galvojama ne tik plėsti skrydžių geografiją, bet ir pritraukti daugiau oro bendrovių.

"Ko gero, labiausiai dabar mus domina Skandinavijos šalys – Suomija, Švedija, Norvegija. Esame atrinkę miestus, kuriems mes galime būti įdomus, vyksta pokalbiai su Susisiekimo ministerija, Kauno oro uostu", – sakė už turizmo reikalus atsakingas Kauno vicemeras Simonas Kairys. Jis atkreipė dėmesį, kad oro bendrovėms paprastai įdomios tokios kryptys, kai lėktuvai būna pilni į abi puses.

"Reikės ieškoti būdų, kaip bendromis jėgomis su kitų šalių miestais populiarinti naujas skrydžių kryptis: mums reikės padirbėti reklamuojant Kauną ten, o Kaune reklamuoti galimybes kitose šalyse pažvejoti, paslidinėti, pakeliauti", – apie abipusį bendradarbiavimą kalbėjo S.Kairys. Jo teigimu, kitąmet iš "pagalvės" mokesčio tikimasi gauti apie 200 tūkst. eurų.

Kalba labai gražiai

Vis dėlto Kauno patrauklumas oro bendrovėms priklausys ne vien nuo miesto valdžios pastangų. Akivaizdu, kad oro uostų infrastruktūra, mokesčiai ir taikomos nuolaidos bei Lietuvos oro uostų pozicija turės didžiulės įtakos.

"Lietuvos oro uostai taikys vieningą nediskriminuojančią kainodarą visuose trijuose Lietuvos oro uostuose. Kaunas buvo ir liks pats palankiausias oro uostas Lietuvoje aviakompanijoms oro uosto mokesčių prasme, smarkiai diferencijuojant tarp Kauno ir Vilniaus oro uosto mokesčių. Tačiau sprendimą, ar jai skraidyti į Vilniaus oro uostą ir mokėti gerokai brangiau, ar rinktis pigesnį Kauno oro uostą, priima pati oro bendrovė", – tikino LOU generalinis direktorius Gediminas Almantas, paklaustas apie galimai palankesnes nuolaidas oro bendrovėms, organizuojančioms skrydžius iš sostinės.

Pasak G.Almanto, naujų oro uosto mokesčių nebus, o Vilniuje pasibaigus sutartims su aviakompanijomis "Ryanair" ir "Wizzair" bus taikoma visiems vienoda kainodara. "Aviakompanijoms bus sudaromos sąlygos rinktis tarp pigios infrastruktūros Kaune ir mokėti mažus oro uosto mokesčius ar skraidyti į brangesnį Vilniaus oro uostą. Aviakompanijos taip pat bus skatinamos veikti daugiau nei viename Lietuvos oro uoste, taip didinant kiekvieno iš oro uostų ir regionų pasiekiamumą. Tai puikiai iliustruoja ir pastarasis naujas "Wizzair" maršrutas iš Palangos į Londono Lutono oro uostą", – aiškino visus tris Lietuvos oro uostus valdančios bendrovės vadovas.

Anot jo, oro uostų mokesčiai šiuo metu dar yra derinami konsultuojantis su aviakompanijomis apie joms priimtiną ir jų plėtrą Lietuvos oro uostuose motyvuojančia kainodarą, ir turėtų paaiškėti iki Naujųjų metų.

Pažadai neskriausti

G.Almantas anksčiau yra teigęs, kad nuolaidų principas bus susijęs su keleivių, skrydžių skaičiais, maršrutų plėtra. Pasiteiravus, ar nuolaidų sistema naujiems maršrutams skatinti nebus palanki tik Vilniaus oro uostui, G.Almantas tai neigė.

"Nuolaidų sistema yra aiškiai nukreipta į aviakompanijų plėtrą daugiau nei viename Lietuvos oro uoste. Ir didžiausią naudą taikant šią sistemą turėtų pajusti mažesni Lietuvos oro uostai – Kaunas ir Palanga", – dėstė generalinis direktorius ir pridūrė, kad Kauno savivaldybės užmojis "pagalvės" mokesčio lėšas skirti skrydžiams skatinti bus labai svarbus motyvuojant aviakompanijų plėtrą Kaune.

"Kauno miestas tikrai pajus tokios politikos efektą. Tikimės, kad šiuo geru pavyzdžiu paseks ir kitų miestų bei regionų savivaldybės", – pastebėjo G.Almantas.

Ar galima tikėti?

Vis dėlto toks LOU vadovo demonstruojamas prielankumas kelia abejonių. Lapkričio pradžioje interviu davęs G.Almantas neslėpė, kad Kauno ir Palangos oro uostai yra nemenkas galvos skausmas ir tikino, kad iš trijų šiuo metu Lietuvoje veikiančių oro uostų pelną uždirba tik Vilniaus oro uostas.

"Lietuvoje yra akivaizdžiai per daug oro uostų. Mes sprendžiame šios situacijos rebusą", – viešai pareiškė G.Almantas, įsitikinęs, kad Lietuvai užtektų ir vieno oro uosto. Kauno ir Palangos oro uostus jis pavadino šiuo metu dar tebeieškančiais savo verslo modelio.

LOU generalinis direktorius, dar lapkričio pradžioje įvardijęs, kad Vilniaus oro uostas greitai pasieks savo pajėgumų ribą, neatmetė galimybės, kad Kaunas galėtų tapti pagrindiniu šalies oro uostu. "Tokia logika galėtų būti, jeigu būtų supratimas ir politinė valia. Jeigu norime būti didelė aviacinė šalis. Vilnius niekada negalės priimti ilgų nuotolių orlaivių", – dėstė G.Almantas.

Praėjus porai savaičių, "Kauno dienai" jis jau dėstė visai kitokią poziciją. "Pagrindinis šalies oro uostas turi turėti tam reikiamą infrastruktūrą – tiek pačiame oro uoste, tiek oro uosto prieigose, sudarant sąlygas tą oro uostą pasiekti kuo patogesnių būdu. Kaune šią infrastruktūrą reikėtų sukurti, ir tai susiję su labai didelėmis investicijomis. Kartu turėtų būti išspręstas klausimas, ką daryti su esama kitų oro uostų infrastruktūra, kuriai reikalingos nuolatinės investicijos", – sakė G.Almantas.

Vilniaus oro uostas

Teritorija: 326 ha

Kilimo-tūpimo takas: ilgis 2 515 m, plotis 50 m.

Kilimo-tūpimo takui suteikta II tiksliojo artėjimo tūpti kategorija (CAT II)

Kauno oro uostas

Teritorija: 438 ha

Kilimo-tūpimo takas: ilgis 3 250 m, plotis 45 m.

Kilimo-tūpimo takui suteikta II tiksliojo artėjimo tūpti kategorija (CAT II).