Unikalioje Žaliakalnioje erdvėje, Vydūno alėjoje, sovietmečiu pastatyti bendrabučiai, priklausantys Kauno technologijos universitetui (KTU), nusprendė apsitverti tvora. Paveldo ekspertai tai vadina akibrokštu Kauno urbanistiniam paveldui, tačiau valdininkai problemos nemato.

Panašu į ožkų gardą

"Iš pradžių nesupratau, kas ten vyksta, galvojau, gal medžius sodina. Paaiškėjo, kad iš unikalios Žaliakalnio aikštės KTU daro savo bendrabučių kiemą. Bet ten yra urbanistinio paveldo teritorija – Žaliakalnio draustinis. Jau sukalti už žmogų didesni kuolai, kažkokie ožkų gardo tinklai tempiami. Tai visiškas diletantizmas ir miesto interesų bei urbanistinio paveldo nepaisymas", – pokyčiais išskirtinėje Žaliakalnio teritorijoje piktinosi Kauno tarpukario kultūros ekspertė architektė Jolita Kančienė.

Anot jos, tai vienintelė įgyvendinta pagal 1923 m. M.Frandseno ir A.Jokimo planą sukurtos miesto vystymo schemos dalis nuo Vydūno alėjos iki Radvilėnų plento – spindulinės gatvės, puslankiai ir aikštė, kurioje planuota statyti Vyriausybės rūmus. Paskui planai pasikeitė, rajonas buvo suskirstytas sklypais ir užstatytas, o 1958 ar 1959 m. pastatyti trys KTU bendrabučiai. Bet visą laiką nuo 1923 m. tai buvo aikštė – Žaliakalnio akcentas, o dabar staiga KTU nusprendė pasidaryti savo kiemą. J.Basanavičiaus ir V.Kudirkos alėjos spinduliais sueina į tą Gėlių Rato gatvės puslankį, ir dabar visi atsimuš į tvorą", – vertindama istorinį architektūrinį kontekstą, tokių sprendimų niekaip negali suprasti J.Kančienė.

Jos manymu, tai niekaip nesuvokiama dar ir todėl, kad būtent KTU ugdo būsimuosius paveldosaugininkus, architektus, kraštovaizdžio specialistus. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas yra įkūręs mokslo centrą "Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras".

"KTU jau pademonstravo, kaip elgiasi su paveldu – atsikrato Pienocentro rūmų Laisvės alėjoje kaip nereikalingos naštos, kitų rūmų Naujamiestyje. Kažkoks barbariškas požiūris", – svarstė architektė.

J.Kančienė sakė raštus išsiuntinėjusi Kultūros paveldo departamento Kauno skyriui, Žaliakalnio seniūnijai, KTU, kitoms institucijoms, tačiau kol kas nesulaukė jokių oficialių atsakymų. "O pusė tvoros jau užtverta. Nemanau, kad čia savavališkai daroma. Matyt, yra leidimai", – spėliojo Kauno tarpukario kultūros ekspertė.

Išdavė leidimus

Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius sakė pats tvorų reikalų nesprendžiantis, bet patvirtino, kad leidimai tvorai tverti prie KTU bendrabučių yra išduoti.

"Jeigu tai nebūtų kultūros vertybių teritorija, jokių derinimų net nereikėtų, nes tai ne statinys, o ažūrinė tvora be pamato. Jos aukštis negali būti didesnis kaip 1,8 m. Tokias tvoras savo valdose galima tverti be raštiško sutikimo", – paaiškino N.Valatkevičius.

Pasak jo, M.Frandseno ir A.Jokimo plane aikštė be statinių toje vietoje buvo suprojektuota gerokai didesnė. "Bendrabučiai ten atsirado neplanuotai. Dabar juk jų nenugriausi. Gal ir keistokai ten ta tvora atrodo, bet didelės tragedijos nematau", – svarstė Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas.

Jis prasitarė, kad savivaldybėje jau svarstyta, kaip situaciją šioje vietoje galėtų pakoreguoti želdiniai. "Ten, palei Gėlių Ratą, galima viena ar dviem eilėmis sodinti medžius, kurie paslėptų tą tvorą", – pasiūlė N.Valatkevičius. Anot jo, tokią idėją palaiko ir savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, besirūpinantis želdiniais mieste.

"Nebuvo jokio teisinio pagrindo uždrausti apsitverti savo sklypą", – konstatavo Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji specialistė Laura Palaimienė. Anot jos, tvora suprojektuota laikantis šiai teritorijai patvirtinto apsaugos reglamento.

Tveriasi nuo gyventojų

Pasak KTU Ūkio departamento Techninės priežiūros grupės/projektavimo grupės vadovo Gražvydo Visocko, tvoros prireikė siekiant išspręsti problemas, dėl kurių su aplinkiniais gyventojais geruoju susitarti nepavyko, o jos statybai gauti visi reikalingi suderinimai ir leidimai raštu.

"Aplinkinių namų gyventojai į šioje teritorijoje esančius konteinerius išmeta savo buitines atliekas (senus baldus, buitinę techniką, padangas, lapus ir pan.). Yra ir tokių asmenų, kurie minėtuose konteineriuose ieško sau naudingų daiktų, tad po tokių paieškų daug šiukšlių išverčiama aplink visą konteinerį. Už teritorijos priežiūrą yra atsakingas universitetas, tad viską turime tvarkyti patys, už šiukšlių konteinerių išvežimą taip pat moka universitetas. Svarbu pabrėžti, jog bandymai kelerius metus gražiuoju pasiekti, kad pašaliniai asmenys  nepatektų prie universiteto konteinerių buvo nesėkmingi", – tikino KTU atstovas.

Jis įvardijo ir kitą problemą, kurią tikimasi išspręsti užtvėrus tvorą. Anot G.Visocko, automobilių aikštelė yra skirta bendrabutyje gyvenančių studentų, kurių čia gyvena beveik tūkstantis, automobiliams statyti.  "Aikštelėje studentai neranda vietos pasistatyti savo automobiliui, nes aikštele naudojasi su universitetu nesusiję asmenys", – paaiškino G.Visockas. Jo manymu, užtvėrus tvorą, studentai galės naudotis automobilių aikštele, jų automobiliai bus tinkamai saugomi, nes į ją bus galima patekti tik su Lietuvos studento pažymėjimu.

Kiemu nepavers?

Pasiteiravus, kuo vadovaujantis parinkta vieta tvorai, G.Visockas tikino, kad atsižvelgta į specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir į Kultūros ministerijos patvirtintą saugomos teritorijos apsaugos reglamentą. Tvora tiesiama lygiagrečiai su sklypo riba, ties Gėlių Rato gatve. "Sklypo pakraščiuose daug medžių, todėl tvoros vieta parinkta, atsitraukiant apie 2 m nuo sklypo ribos į sklypo gilumą. Nuo Vydūno alėjos sklypas paliktas atviras, tai yra tvora neįrengiama", – dėstė G.Visockas.

Pasak jo, paveldosaugininkų reikalavimuose nurodyta, kad sklypą nuo gatvės reikalaujama atskirti ažūrine tvora arba karpoma gyvatvore. "Norime patikslinti, kad ši teritorija nėra kultūrinis draustinis, o valstybės saugoma Kauno miesto istorinė dalis – Žaliakalnis", – pridūrė KTU atstovas.

G.Visockas pripažino, kad užtvėrus tvorą erdvė prie Gėlių Rato pasikeis, tačiau tikino, kad KTU yra viešoji įstaiga, kuri negali ir neketina užtverti erdvės ir paversti jos kiemu. "Neapgalvoti ir nekontroliuoti žmogaus veiklos padariniai privertė KTU priimti sprendimą iš dalies aptverti teritoriją. Dėl šios priežasties teritorijos planinė struktūra iš dalies bus pakeista, nes atvira aikštė bus iš dalies užtverta, kadangi tvora įrengiama tik ties Gėlių Rato gatve. Tačiau nuo Vydūno alėjos erdvė ir toliau bus atvira", – pakartojo G.Visockas.

Jo teigimu, žmonės, kurie naudojosi aikšte pereiti, ir toliau galės tai daryti, nes ties Gėlių Rato gatve numatyta įrengti vartelius pėstiesiems. "KTU puoselėja ir stengiasi, kad visuomenės poreikiai ir gamtos sambūvis nebūtų apriboti. Dėkojame gerb. J.Kančienei, kuri stengiasi, dėl visuomenės ir tikrina tiek savo, savo kolegų bei kitų įstaigų darbą ir požiūrį į unikalumą, autentiškumą, apsaugą ir valdymą", – pridūrė KTU atstovas.

Kuo ypatingas Žaliakalnis?

Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Žaliakalniu (unikalus kodas 22148), įregistruota LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (toliau NKV) 1995-01-01.

2005-06-24 Žaliakalnis pripažintas valstybės saugoma kultūros paveldo vietove. Teritorijos plotas – 609198 kv. m, vizualinio apsaugos pozonio plotas – 185306 kv.m.

Žaliakalnio teritorija suplanuota 1923 m., kaip danų inžinieriaus M.Frandseno ir inžinieriaus A.Jokimo Kauno miesto vystymo schemos dalis. Ši schema apėmė Senamiestį, Naujamiestį, Žaliakalnį, Aukštuosius ir Žemuosius Šančius, Aleksotą, Aukštąją Fredą ir dalį Vilijampolės. Schemoje gana dirbtinai geometrizuotomis formomis atsispindėjo to meto Vakarų Europos urbanistinės tendencijos. Kai kur mažai paisyta jau buvusio gatvių tinklo.

Kadangi 1923 m. schema neturėjo geodezinio pagrindo, jos įgyvendinimas buvo nelabai realus. Tuščios teritorijos planingiau galėjo būti užstatomos tik valstybinėse žemėse. Tada būtent formavosi aprašomoji teritorija – Minties ir Gėlių Ratai, J. Basanavičiaus, Vydūno alėjos, P.Vaičaičio, Mateikos ir kt. gatvės.

Ši Žaliakalnio dalis – tai vienintelis pilnai realizuotas M.Frandseno ir A.Jokimo planuotos miesto schemos fragmentas. Teritorijoje gausu vertingų želdinių. Sovietmečiu kai kuriose teritorijos vietose pastatyta stambių pastatų – daugiabučių gyvenamųjų namų, bendrabučių, kurie pažeidė autentišką miesto–sodo urbanistinę struktūrą.

Dabar teritorijoje esančių medinių namų būklė blogėja. Susidėvėjusių statinių vietoje kai kur pastatyti nauji, daugiausia nedisonuojantys su istorine aplinka, tačiau, jeigu šios tendencijos stiprės ir vietoje senųjų namų bus statomi nauji, nors formaliai ir nepažeidžiantys reglamento reikalavimų namai, ši unikali miesto dalis praras savitumą.

Pagal 2011 m. Kauno miesto bendrojo plano esamos būklės analizę