Už duobėje sudaužytą automobilį – 14 tūkst. litų Pereiti į pagrindinį turinį

Už duobėje sudaužytą automobilį – 14 tūkst. litų

2014-08-15 02:00

Nepavykus sėkmingai apvažiuoti duobių, kurių Kauno gatvėse netrūksta, dažnai prireikia ne tik meistrų, bet ir ugniagesių pagalbos. Draudikai išmokas už žalą skaičiuoja šimtais tūkstančių litų, o nuostolius bando išsireikalauti iš savivaldybės.

Už duobėje sudaužytą automobilį – 14 tūkst. litų
Už duobėje sudaužytą automobilį – 14 tūkst. litų / Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Nepavykus sėkmingai apvažiuoti duobių, kurių Kauno gatvėse netrūksta, dažnai prireikia ne tik meistrų, bet ir ugniagesių pagalbos. Draudikai išmokas už žalą skaičiuoja šimtais tūkstančių litų, o nuostolius bando išsireikalauti iš savivaldybės.

Plauna kas trečią dieną

Apie duobėtas Kauno gatves kuriami net anekdotai. Beje, spąstais automobiliams tampa ir kelio nelygumai.

Kapsų g. gyventojams iš apgadintų automobilių lipantys susijaudinę vairuotojai yra įprastas vaizdas. Ties 30-uoju namu esantys kelio nelygumai žalos pridarė ne vienam kauniečiui ir miesto svečiui. Panašus apgaulingas kliūčių ruožas laukia ir Savanorių pr. bei Utenos g. sankryžoje.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę čia iš apgadinto automobilio išsiliejo tepalų, šie pasklido 30 kv. m kelio plote. Ugniagesiai dangą plovė specialiu tirpalu ir išliejo 300 litrų vandens.

Kauno ugniagesiai gatvių valyti vyksta vidutiniškai kas trečią dieną – apie dešimt kartų per mėnesį. Teršalai važiuojamojoje dalyje išsipila ir per eismo įvykius.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Pikūnas pasakojo, kad neskaičiuojama, kiek kainuoja tokių įvykių likvidavimas.

Iš Kauno biudžeto pernai savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius nupirko ir perdavė ugniagesiams teršalams nuo gatvių dangos panaikinti būtinų absorbentų už 20 tūkst. litų, o šiemet rugsėjį tam planuojama skirti apie 30 tūkst. litų.

Nufotografuota ir persiųsta

Kaune jau senokai veikia Miesto dispečerinė tarnyba, registruojanti pavojingas duobes. Ją valdančios "Kauno švaros" kokybės ir reklamos vadybininkė Rima Apolianskaitė teigė, kad minėtose vietose esantys probleminiai asfalto nelygumai iki šiol niekam neužkliuvę – niekas į tarnybą nesikreipęs.

"Jūsų pranešimas užregistruotas, minėtos vietos nufotografuotos ir visa medžiaga persiųsta Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui, kuris ir priima sprendimus", – aiškino R.Apolianskaitė.

Sugadina šimtus automobilių

Draudimo bendrovių atstovai "Kauno dienai" teigė žalų dėl asfalto nelygumų nėra užfiksavę, bet žėrė statistiką, kad draudimo išmokos dėl duobėtų kelių sukeltų nuostolių vairuotojams sudaro šimtus tūkstančių litų per metus. Daugiausia bėdų dėl duobių vairuotojai patiria pavasarį.

Šiemet per septynis mėnesius Kaune ir Kauno rajone įvažiavę į duobes nukentėjo 74 "Lietuvos draudimo" klientų automobiliai. "Jiems kompensuosime nuostolių už 140 tūkst. litų", – teigė šios bendrovės Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Anot jo, dažniausiai nukenčiama dėl Kauno gatvėse esančių duobių – pernai per metus užregistruota 270 tokių atvejų. "Tačiau Kauno miesto gatvių būklė labai sparčiai gerėja – šiemet, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, žalų, patirtų įvažiavus į duobes, skaičius sumažėjo 20 proc.", – pastebėjo A.Juodeikis.

"If" draudimo bendrovės atstovai skaičiuoja, kad nuo 2013-ųjų patirta žala Kauno mieste siekia 83 tūkst. litų, o šiais metais išmokėta 21 tūkst. litų draudimo išmokų dėl nelygaus kelio paviršiaus.

Pašnekovai pastebėjo, kad dažnai pasitaiko, jog klientai nukenčia ne savo gimtajame mieste, o išvažiavę į kitą miestą, nes to miesto gatvės jiems nežinomos, sunkiau pastebėti duobes.
Dalis tokių įvykių nutinka dėl pačių vairuotojų kaltės, pavyzdžiui, kai įvažiuoja į duobę, nors galėjo ją pastebėti ir apvažiuoti.

Rekordas – 14 tūkst. litų

Šiemet didžiausia Kaune atlyginta žala, patirta automobiliui nesėkmingai įvažiavus į duobę kelyje, siekia 14 tūkst. litų. "Tai atsitiko Žemaičių pl.", – vietą nurodė A.Juodeikis.

Draudėjai pastebi, kad iš Kauno gatvių labiausiai išsiskiria Raudondvario pl. "Kas dešimtas į duobę pakliuvęs ir dėl to patyręs nuostolių vairuotojas ją rado šioje miesto arterijoje. Vienas iš penkiolikos vairuotojų į duobę įvažiuoja Taikos pr.", – statistiką apžvelgė specialistas.

Anot jo, vidutinė žala, kurią patiria vairuotojai po tokių avarijų, siekia iki 2 tūkst. litų. Draudimo bendrovės "If" išmokėtos žalų sumos svyruoja nuo 100 iki 4 tūkst. litų.
Labiausiai duobėtose gatvėse nukenčia žemo profilio padangomis ar sportiniai automobiliai su papildomomis apdailos detalėmis.

Dažniausiai pasitaikantys atvejai – kai automobilis įvažiuoja į vandens apsemtą duobę. Po smūgio į duobes nukenčia padangos, ratlankiai, vairo mechanizmai ir važiuoklės elementai.
Tokie nuostoliai atlyginami tiems klientams, kurie yra apdraudę savo automobilius kasko draudimu. Jei vairuotojas apsidraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, teisme gali reikalauti žalos atlyginimo iš kelio valdytojo, tai yra savivaldybės arba valstybės.

Draudikai taip pat pateikia kelio valdytojams regresinius ieškinius, bet išieškotų lėšų dydžio neatskleidžia.

"Regresus pavyksta atgauti retai", – neslėpė draudimo bendrovės "If" Transporto žalų grupės vadovas Dominykas Trimonis.

Bylinėjasi teismuose

Bylų skaičius šiais metais, kuriose draudimo bendrovės iš Kauno miesto savivaldybės bando išsiieškoti žalą, patirtą dėl duobių gatvėse

"Lietuvos draudimas" – apie 50

Ergo – 11

"AAS Gjensidige Baltic" – 7

"If" – 6

"Industrijos garantas" – 3

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė


Komentaras
Visvaldas Matijošaitis, visuomeninė organizacija "Vieningas Kaunas"

Draudimo bendrovių statistika neparodo tikrosios Kauno gatvių būklės. Prakirstų padangų ir sugadintų važiuoklių yra dešimtis kartų daugiau. Tiesiog dauguma kauniečių netiki, kad jiems bus kompensuoti nuostoliai. Dalis nenori gaišti laiko savivaldybės koridoriuose ir teismo posėdžiuose. Kita dalis kauniečių bijo išleisti daug pinigų samdydami advokatus. Kauno miesto meras viešai džaugiasi, kad savivaldybės teisininkams pavyksta įrodyti teismuose, jog už duobėje pradurtą padangą atsakomybė tenka ir pačiam vairuotojui. Tačiau ar tikrai vairuotojas kaltas, kad Kauno gatvės kaip po karo? Gal derėtų dalį atsakomybės prisiimti ir pačiam merui? Juk būtent mero sudarytos darbo grupės iki šiol vengia įgyvendinti 2011 m. miesto tarybos priimtą sprendimą per dvejus metus į gatvių tvarkymą investuoti iki 100 mln. litų, už darbus rangovams atsiskaitant per dešimt metų. Jau turėjo būti kapitališkai suremontuotos Jonavos g., K.Baršausko g., Pramonės pr., Karaliaus Mindaugo pr., Šiaurės pr. Tačiau šio sprendimo savivaldybė neįgyvendina iki šiol, negana to, mero komanda jau įregistravo sprendimo atšaukimą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra