Meras pabrėžė, kad pakaunė turtinga ne tik miškų, bet ir žemės gelmių išteklių – marmuro, durpių, smėlio, žvyro. Šių iškasenų ypač gausu Nemuno ir Neries slėniuose. Kartu tai kelia ir iššūkių: plečiantis statyboms, didėja žvyro poreikis, tačiau verslininkai nenori rekultivuoti išeksploatuotų karjerų, o skverbiasi į miškus, niokoja kraštovaizdį ir kelia grėsmę saugomoms teritorijoms.

Kauno rajono savivaldybės taryba šių metų sausį pasipriešino UAB "Benefaktor" užmojams kasti žvyrą gamtos ir kultūros požiūriu jautrioje vietoje, Virbaliūnų kaime (Batniavos sen.). Šį mėnesį vėl tenka šaukti tarybos posėdį dėl UAB "Rizgonys" planuojamo karjero Pakarklės miške, toje pačioje Batniavos seniūnijoje.

Naujienos kaime, greta Karklės ichtiologinio draustinio esančiame privačiame sklype, žvyrą pradėjo kasti UAB "Kvesų telkiniai". Į šią miškingą ir kultūros paveldo požiūriu įdomią teritoriją dairosi ir kiti verslininkai.

Kauno rajone yra daug karjerų, deja, daugelis jų dirba neatsakingai: verslininkai apkasa išlikusias sodybas, palieka gyventojus be vandens, nesutvarko aplinkos, darko kraštovaizdį. "Jei galima kasti žvyrą laukuose, tai ten ir kaskime. Šiuo atveju mes būsime su gyventojais ir mišku", – žadėjo paramą V.Kaubrė.

J.Urbanavičius pastebėjo, kad laikas peržiūrėti LR Žemės gelmių įstatymą ir įsitikinti, ar jame nėra teisinių spragų.

Susitikime taip pat buvo aptarta Arlaviškių kadagių slėnio tako situacija: prieš keletą metų pripažintas patraukliausiu pažintiniu taku šalyje, šiandien jis pasitinka lankytojus avarinės būklės, išlūžusiomis lentomis ir nesaugiais turėklais. Kauno marių regioninio parko direkcija mėgino pardavinėti bilietus, bet surinktos sumos nepakanka. J.Urbanavičius pažadėjo tako finansavimo klausimą aptarti su atsakingais Aplinkos ministerijos pareigūnais.