Vienose gyvenvietėse, kaimuose augantis, kitur mažėjantis Kauno rajono mažųjų gyventojų skaičius kuria naujus iššūkius pertvarkant švietimo įstaigų tinklą.

Keletą metų vyravusią tendenciją, kai moksleivių skaičius rajone mažėjo, keičia kita: šis skaičius stabilizavosi ir vėl pradeda augti. "Atsižvelgdami į tai, pertvarkome švietimo ir ugdymo įstaigų tinklą", – sako Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Praeityje daug metų švietimo sistemoje dirbęs politikas pabrėžė, kad ši pertvarka – sudėtingas procesas, kai tenka rūpintis gyventojų interesais, ugdymo kokybe ir žmogiškaisiais ištekliais.

– Kada planuojate baigti ugdymo tinklo pertvarką?

– Baigtiniai dalykai švietimo sistemoje neįmanomi. Gyvenimas pažeria vis naujų aplinkybių, todėl tinklą tenka peržiūrėti nuolat. Nuo miesto labiau nutolusios Čekiškės, Vandžiogalos, Taurakiemio, Ežerėlio seniūnijos sensta. Visai kitokia situacija Garliavoje, Domeikavoje, Raudondvaryje, Karmėlavoje, Neveronyse, Akademijoje, Ringauduose, kur gyvena daug jaunų šeimų – čia didelis gimstamumas.

Visa tai matome ir stengiamės atliepti bendruomenės poreikius.

Pertvarkydami švietimo įstaigas, sukūrėme įvairių modelių. Kai kurios pagrindinės mokyklos tapo pradinėmis arba gimnazijų skyriais. Pasiteisino sprendimas kurti daugiafunkcius centrus, kur po vienu stogu veikia pradinė mokykla, biblioteka, kultūros centras, sveikatos priežiūros įstaiga. Taip galima kur kas efektyviau panaudoti materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius. Tokie daugiafunkciai centrai veikia Ringauduose, Liučiūnuose, Kačerginėje, Zapyškyje.

Planuodami pertvarką, tariamės su bendruomenėmis, stebime demografines tendencijas.

Deja, pagal tai, kiek mokinių tenka vienam mokytojui, statistika negailestinga mažoms mokykloms. Didelėje kaimo pradinėje mokykloje vienam mokytojui vidutiniškai tenka 15 mokinių, mažoje – 10,7 mokinio. Pagrindinėje kaimo mokykloje – 5,7 mokinio, mieste (Ežerėlyje) – 5,5 vaiko, kaimo gimnazijoje (Čekiškėje, Vandžiogaloje) – 7,8 vaiko. Sudėjus viską, gauname, kad vienam mokytojui rajone tenka vidutiniškai 8–10 vaikų.

Mažėjant moksleivių, mokyklose atsiranda jungtinių klasių. Taip kenčia ugdymo kokybė. Gabesni vaikai renkasi didesnes mokyklas, kuriose geresnė aplinka, ugdymo kokybė, palankesnės sąlygos sportuoti, didesnis būrelių pasirinkimas.

Dėsninga, kad mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir mokytojų pamokų krūvis. Pradinių klasių mokytojo vidutinis kontaktinių pamokų krūvis yra 21–24 kontaktinės valandos, o kaimo pagrindinėse mokyklose mokytojo dalykininko – 16,2 valandos, mažoje Ežerėlio pagrindinėje mokykloje tik 12–13 kontaktinių valandų.

Esant tokiai situacijai, mažų mokyklų mokytojai netenka galimybių uždirbti orų atlyginimą.

Mokytojų atlyginimo vidurkis (su valdymo išlaidomis) Kauno rajone yra 832 eurai atskaičius mokesčius. Šalies vidurkis – 823 eurai. Tačiau atskaičius valdymo išlaidas – direktorių ir jų pavaduotojų atlyginimus – situacija vėl keičiasi: vidutinis gimnazijos mokytojo atlyginimas yra 626 eurai, o pagrindinės mokyklos mokytojo – tik 550 eurų.

Mažose mokyklose beveik pusė mokytojų užima antraeiles pareigas. Siekdami stabilizuoti situaciją, esame priversti perskirstyti 7 proc. mokinio krepšelio lėšų. Tai kelia didžiųjų mokyklų pedagogų nepasitenkinimą, nes jiems už tą patį atlyginimą tenka dirbti daugiau.

Taigi dėl mažo mokinių skaičiaus nukenčia ir ugdymo kokybė, ir mokytojų gerovė.

– Kaip keičiasi mokinių skaičius Kauno rajone?

– Nuo 2008–2009 m. moksleivių skaičius mažėjo, nors pradinukų skaičius visą laiką išliko stabilus. Vertinat demografines tendencijas nuo 2016–2017 m. moksleivių skaičius pamažu ims vėl didėti.

Per dešimt metų moksleivių skaičius rajone nuo 13 tūkst. sumažėjo iki 10 tūkst., o mokytojų skaičius mažėjo nežymiai. Deja, kai kuriems mokytojams tenka dirbti už minimalų atlyginimą.

Panevėžiuko, Kačerginės, Batniavos bendruomenės norėtų išsaugoti pagrindines mokyklas. Puikiai suprantu jų lūkesčius, tačiau gyvenimo logika verčia ieškoti sprendimų.

Ežerėlyje padėtį stabilizavome įsteigdami Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos vidurinio ugdymo skyrių, kuriame mokosi vienuoliktokai ir dvyliktokai. Tokiu pat principu Kulautuvos pagrindinėje mokykloje įsteigtas Raudondvario gimnazijos skyrius. Pertvarka leidžia sudaryti mokytojams didesnius krūvius ir užtikrinti geresnę mokymo kokybę.

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje moksleivių skaičius stabilizavosi – čia mokosi apie 300 vaikų. Panaši situacija ir Piliuonos gimnazijoje. Nors ji yra Kauno rajono pakraštyje, bet ją lanko nemažai vaikų iš gretimos Pakuonio gyvenvietės. Šią gimnaziją netrukus rekonstruosime. Parengtame projekte numatyta, kad čia bus viskas, ko reikia bendruomenei: šiuolaikinė laisvalaikio salė, sporto salė, valgykla, dvasingumo centras, biblioteka.

– Pertvarkant mokyklas, tėvai neretai nuogąstauja dėl mokinių vežimo. Kaip sprendžiate šią problemą?

– Įstatymuose įtvirtinta, kad mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos, privalo būti į ją vežami.

Iš viso turime 24 mokyklinius autobusus: 11 jų nupirko Švietimo ir mokslo ministerija, 13 – Kauno rajono savivaldybė. Dalis moksleivių naudojasi maršrutiniais autobusais. Iš viso į mokyklas vežame apie 3 tūkst. vaikų. Be to, geltonuosius autobusus naudojame ir vaikams vežti į kultūrinius, sporto renginius.

– Prognozuojate, kad mokinių skaičius augs. Ar užteks mokytojų?

– Pradinių klasių mokytojų gali tekti ieškoti naujų, o mokytojų dalykininkų skaičius turėtų likti toks pat. Didėjant moksleivių skaičiui tikimės, kad pavyks padidinti mokytojų dalykininkų krūvį.

– Nuo ateinančių mokslo metų priešmokyklinis ugdymas tampa privalomas. Ar tam pasiruošta?

– Nuo šio rugsėjo į priešmokyklinio ugdymo grupes susirinks apie 980 vaikų, beveik 300 iš jų šiuo metu darželio nelanko.

Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje, Vandžiogaloje, Čekiškėje, Zapyškyje, Babtuose, Lapėse, Neveronyse priešmokyklines grupes įsteigėme atsilaisvinusiose mokyklų patalpose. Rugsėjį tam, kad priimtume visus priešmokyklinukus, mums reikės suformuoti tik septynias naujas grupes.

– Kada visiems rajono mažiesiems pakaks vietų darželiuose?

– Tai didelis iššūkis, tačiau tikiu, kad šiemet sprendžiant šią problemą įvyks lūžis.

Šioje srityje daug padaryta. Kauno rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje pradėjo remti šeimas, leidžiančias vaikus į privačius darželius: vienam vaikui skiriame 72 eurų kompensaciją. Mūsų pavyzdžiu pasekė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių savivaldybės.

Demografinė situacija nuolat banguoja, todėl nusprendėme statyti modulinius darželius, kuriuos, esant būtinybei, galima nesunkiai perkelti arba pritaikyti kitoms reikmėms. Pirmas toks darželis pernai atsirado Domeikavoje.

Tuo pat metu stengiamės racionaliai panaudoti valstybės turtą. Mūsų partneris Aleksandro Stulginskio universitetas leido naudotis studentų bendrabučiu, jame įsteigėme vaikų darželio "Ąžuolėlis" filialą. Šiemet jį dar labiau išplėsime.

Bendradarbiaudami su Vidaus reikalų ministerija planuojame įrengti vaikų darželį buvusios Garliavos policijos nuovados patalpose.

Šiemet iš viso planuojame įsteigti 23 naujas ikimokyklinio ugdymo grupes. Tam reikės papildomų 2 mln. eurų savivaldybės lėšų. Kartu teks sukurti beveik 100 naujų darbo vietų, nes reikės darželių auklėtojų, jų padėjėjų, virėjų, kitų darbuotojų.

– Kokie švietimo sistemos iššūkiai laukia ateityje?

– Ir toliau teks įdėti daug pastangų sprendžiant mažiausių mūsų krašto gyventojų problemas. Norėtųsi, kad kiekvienas Kauno rajono vaikas turėtų galimybę patekti į darželį.

Darželinukai greitai tampa pirmokais, kurių kasmet daugėja. Norime užtikrinti ir jų kokybišką ugdymą. Pastebėjau, kad jau dabar kai kuriose mokyklose trūksta pradinių klasių mokytojų.

Labai svarbu gerinti ne tik mokymo kokybę, bet ir ugdymo įstaigų aplinką. Sieksime, kad visos Kauno rajono mokyklos atitiktų reikalavimus. Raudondvario ir Domeikavos gimnazijos turės priestatus, kurie tarnaus ne tik mokyklų, bet visos bendruomenės reikmėms.

Jau šiemet prasidės Šlienavos pagrindinės mokyklos rekonstrukcija. Parengti Vandžiogalos ir Čekiškės gimnazijų rekonstrukcijos projektai laukia finansavimo.

Rūpesčių kelia perpildyta Ugnės Karvelis gimnazija, būtina spręsti Kačerginės pagrindinės mokyklos problemas. Nerimą kelia mažėjantys mokinių skaičiai Panevėžiuke ir Batniavoje. Visas problemas mėginsime spręsti pasiremdami skaičiavimais ir pasitardami su bendruomenėmis.

Norime, kad mūsų krašto vaikai turėtų kuo daugiau neformaliojo ugdymo galimybių, todėl plėsime Garliavos meno mokyklos filialus, Mastaičių baseine mokysime vaikus plaukti. Stiprinsime gamtos mokslų, technologijų ir sporto bazes, tęsime sporto aikštynų atnaujinimo programą.