Taip atsitiktų dėl to, kad šiuo metu galiojančios Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės numato, jog miesto teritorijoje negali būti ilgųjų gimnazijų, jos gali veikti tik kaimiškose vietovėse. Miesto gimnazijose gali mokytis tik 9–12 (I–IV), o progimnazijose – 1–8 klasių moksleiviai. Tapti ilgąja priemiesčio gimnazija Domeikavos gimnazijai būtų sunku, nes iki artimiausios mieste – Jono Basanavičiaus – gimnazijos tėra 6 km, o pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių reikalavimus, iki akredituotą vidurinio ugdymo programą vykdančios mokyklos gimnazija gali būti nutolusi ne mažesniu kaip 10 km atstumu. Be to, visai čia pat, tik už 3 km, yra Kauno šv.Kazimiero progimnazija. Taigi toje vietovėje mokyklų tinklo pertvarka tikrai turėtų vykti.

Mokymosi aplinka labai svarbi

Jei Domeikavos gimnazija taptų progimnazija, į kitas mokyklas turėtų išvykti 185 gimnazijos klasių moksleiviai, o tapus keturmete gimnazija – net 670 1–8 klasių moksleiviai. Gal kas nors ir laimės, tačiau vaikams teks anksčiau keltis, nervintis rytmetinėse spūstyse. Ir galima tik spėlioti, ar jauniesiems domeikaviečiams nusišypsos laimė vėl žinių semtis atnaujintose erdvėse. Tos pačios gimnazijos pavyzdys liudija, kad mokymosi aplinka yra labai svarbi, mat, ją rekonstravus, per dvejus metus mokinių skaičius padidėjo beveik 200.

Norime, kad Domeikava pasiliktų Kauno rajone. Čia valdžia jaučia didesnę atsakomybę už aplinką ir žmones.

Rekonstruojant Domeikavos gimnaziją, buvo išspręstos ugdymo erdvių problemos, pastatas pagražėjo ir iš išorės, ir viduje, buvo sudarytos geresnės sąlygos sportuoti lauke ir salėje. Įdiegta ir naujovė: elektros energiją gimnazijai gamina ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai. Gimnazijos atnaujinimas kainavo 5,2 mln. eurų.

Kiltų didžiulė įtampa visoje bendruomenėje

Dalius Vibrantis, Domeikavos gimnazijos direktorius, neabejojo: jei Domeikava būtų prijungta prie Kauno miesto, gimnazijai kiltų grėsmės. "Visų pirma neaišku, ar ji taptų progimnazija ar išgryninta keturmete gimnazija. Dabar gimnazijoje mokosi 855 mokiniai, ir reforma paliestų didžiąją jų dalį. Dabar vaikai jaučiasi saugūs mūsų gimnazijoje, čia mokėsi jų tėvai, broliai ar seserys, čia jiems pažįstama aplinka. Suardyti tai, kas daug metų buvo kuriama, būtų neracionalu, kiltų didžiulė įtampa visoje bendruomenėje", – mano gimnazijos vadovas.

Domeikavos gyventoja, trijų moksleivių mama, Jolanta Masionienė "Kauno dienai" tvirtino: "Esu vienareikšmiškai prieš Domeikavos prijungimą prie Kauno. Anksčiau mes gyvenome Kaune ir tik 2013 m. atsikraustėme į pakaunę. Tarp Kauno miesto ir Kauno rajono tvarkos požiūriu yra didžiulis skirtumas. Rajonas daug geriau ir gražiau tvarko infrastruktūrą, greičiau tvarko dokumentus, pavyzdžiui, dėl išmokų už vaikus, ir niekada nekyla jokių problemų. O mieste dėl tokių dalykų, nuolat iškildavo problemų. Norime, kad Domeikava pasiliktų Kauno rajone. Čia valdžia jaučia didesnę atsakomybę už aplinką ir žmones. Manau, kad visiems gyventojams labai svarbu gatvių remontas, apšvietimas, kiti gyvenimo kokybės dalykai, ir , mano nuomone, Kauno rajonas tvarkosi daug geriau."

J.Masionienės dukra mokosi gimnazijoje Kaune, o du kiti vaikai – Domeikavos gimnazijoje. "Norėčiau, kad jie čia pasiliktų ir baigtų mokslus, nes gimnazija yra arti namų. Jei čia neliks pradinių klasių, mano nuomone, kils daug problemų. Domeikavos gimnazija turi labai daug pradinukų – visus juos iškelti tikrai būtų labai sudėtinga. Reikėtų naujo pastato, naujos tvarkos, o dabar visi yra pripratę prie esamos ir labai tuo džiaugiasi", – kalbėjo Domeikavos gyventoja. Gyventojai, jos žodžiais, nebūtų patenkinti ir tuo atveju, jei gimnazija taptų progimnazija.

Penkios likimo sesės

Pasak Kauno rajono savivaldybės Kultūros švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Jono Petkevičiaus, panašus likimas, be Domeikavos gimnazijos,  lauktų dar keturių Kauno rajono gimnazijų: Raudondvario, Neveronių, Karmėlavos Balio Buračo ir Akademijos Ugnės Karvelis. "Neaišku, kaip jas paveiks tinklo pertvarka, nėra garantijos, ar jos išliks kaip ilgosios gimnazijos. Pertvarkant miesto mokyklų tinklą, gali būti keičiamas jų tipas", – mano J.Petkevičius.

Neveronių gimnazija, kurioje šiemet atnaujintas stadionas ir suplanuota priestato statyba, turi menkas galimybes tapti priemiesčio ilgąja gimnazija, nes iki artimiausios Palemono gimnazijos tėra 5,6 km. Tik 7,5 km skiria ir Akademijos Ugnės Karvelis bei Maironio universitetinę gimnaziją. Panašus atstumas skaičiuojamas ir nuo Raudondvario gimnazijos iki artimiausios Veršvų gimnazijos, o nuo Karmėlavos Balio Buračo iki Antano Smetonos gimnazijos – 9 km.

Tėvai patirtų papildomų išlaidų

Kauno rajono savivaldybės Kultūros švietimo ir sporto skyriaus vedėjas pabrėžė, kad, pasikeitus administracinėms riboms, keistųsi ir mokinių vežiojimo tvarka. Bet kurią teritoriją prijungus prie Kauno miesto, mokiniai taptų miesto gyventojais, tuomet mokiniams nustotų galioti Transporto lengvatų įstatymo 6 punkto 1 dalis – nemokamas vežiojimas į mokyklą.

"Dabar kaimo mokyklose besimokantys vaikai turi transporto lengvatą važiuoti priemiestiniais autobusais, jie jais važinėja nemokamai. Kai kurias teritorijas prijungus prie Kauno, galiotų tik miesto transporto lengvata, tėvams tektų pirkti 5,2 euro kainuojantį nuolatinį bilietą. Visose seniūnijose yra labai daug vietovių, kur visai nėra miesto transporto", – sakė J.Petkevičius.