– Svečius pakvietėte susitikti ne savo kabinete, o Ąžuolyne. Kodėl būtent čia?
– Tai vieta, kur pirmiausia kviesčiau apsilankyti bet kurį svečią. Tokia erdve drąsiai gali didžiuotis kiekvienas kaunietis. Atgijęs Ąžuolyno parkas su rekonstruotu Dainų slėniu, legendinė Sporto halė, iš pagrindų atstatytas Dariaus ir Girėno stadionas, šalia naujai iškilęs Lengvosios atletikos maniežas – visa tai parodo Kauno proveržį. Labai simboliška, kad S. Skvernelis yra daug prisidėjęs prie šių pokyčių. Maža to, demokratų „Vardan Lietuvos“ sąraše į Seimą kandidatuoja ilgametis „Vieningo Kauno“ narys ir tikrai stipriai mūsų miestui nusipelniusi asmenybė – Muzikinio teatro vadovas B. Želvys.
Partnerio nuotr.
– Tačiau miesto pokyčiai iš tolo matomi ne vien Žaliakalnyje, nors pastaruoju metu gana dažnai pasigirsta ir jūsų kritikos Vyriausybei, esą ji nesidomi Kaunu.
– Lyginant dabartinę, nueinančią Vyriausybę su ta, kuriai vadovavo S. Skvernelis, skirtumas būtų kaip diena nuo nakties. Per pastarus ketverius metus premjerę mačiau kaip tuos kelis plaukus ant savo nuplikusios galvos. Spėju, kad ji pati Kauno nelabai matė arba nenorėjo matyti. Tai ir progų pristatyti Kauno projektus, suplanuotus ir vykdomus darbus visiškai nebuvo.
Komanda: parlamentaras S. Skvernelis (kairėje) ir Kauno miesto meras V. Matijošaitis. Partnerio nuotr.
Su S. Skvernelio komanda buvo tikrai geras ryšys – bendravimas buvo paprastas ir konkretus. Jis leido mums nestoviniuoti vietoje ir laiku gauti atsakymus, kurie svarbūs miesto vystymuisi. Vyko tikras darbinis dialogas su Vyriausybėje dirbančiais žmonėmis. Jo rezultatus matome šiandieniame Kaune. Nuo Ledo rūmų su dviem aikštėmis, rekonstruotos irklavimo bazės su trasa Lampėdžiuose iki kitų reikšmingų objektų.
Aleksoto inovacijų pramonės parko projektas tapo nacionalinės reikšmės projektu, sulaukė valstybės dėmesio ir įgavo pagreitį. Šiomis dienomis ten jau kuriasi pirmieji investuotojai.
Partnerio nuotr.
Žinau, kad ir dabar S. Skvernelis domisi, kas dedasi ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Jam gerai žinomas veiksmas ir Kaune: statomi du tiltai per Nemuną, ieškomas rangovas dar vienam nacionalinio lygio traukos objektui – M. K. Čiurlionio koncertų centrui.
Skirtumus tarp minėtų Vyriausybių požiūrio į Kauną gerai parodo net elementarūs skaičiai: per pastaruosius ketverius metus valstybės finansavimas mūsų miesto projektams sumažėjo beveik dešimteriopai ir šią besibaigiančią Seimo kadenciją nesiekė nė 5 mln. eurų. 2016–2020 m. finansinis palaikymas Kaunui iš viso sudarė apie 45 mln. eurų.
Partnerio nuotr.
– Galbūt tam reikšmės turi jus ir S. Skvernelį siejanti bendra profesinė patirtis ar charakterio panašumai?
– Mes dirbome policijoje skirtingu metu, bet tai galbūt irgi davė šį tą bendro. Vėliau mano karjera pasuko į verslą, o jis iškilo iki aukščiausių vadovų tiek policijoje, tiek ir valstybėje. Užtat darbas miestui ar valstybei tikrai parodo daugmaž vienodą mūsų požiūrį. Esame orientuoti į konkrečius rezultatus, kartais ir bendrus tikslus, o jų siekiame ne tuščiomis kalbomis, bet realiais veiksmais. Turbūt tuo ir skiriamės nuo daugumos kitų politikų.
– Kaip tas jūsų bendro rezultato siekis pasireikšdavo praktiškai?
– Labai gerai prisimenu vizitus premjero kabinete. Net ir sudėtingiausiu pandemijos laikotarpiu, per karantino ribojimus, rasdavome būdų susitikti, pabendrauti miestui svarbiais klausimais tiek su pačiu Vyriausybės vadovu, tiek ir su jo komandos žmonėmis, ministrais. Tai vyko labai dalykiškai, konstruktyviai. Tą patį esu girdėjęs ir iš kitų aktyviai veikiančių savivaldybių merų. Tikrai ne visada sulaukdavom pritarimo ar palaikymo mūsų ambicijoms, bet kaskart gaudavau aiškų atsakymą „taip“ arba „ne“. Ir to visiškai užteko, kad galėtume ramiai planuoti tolesnius darbus miestui. Tuščių pažadų net ir nereikia – jie nieko verti.
Partnerio nuotr.
Paprastai tariant, S. Skvernelio komanda tikėjo mumis ir prisidėjo prie Kauno įgyvendinamų projektų. Sulaukdavome iš premjero ir pastabų, susijusių su nacionalinės politikos klausimais, bet tai suprantama ir natūralu. Girdėdavome Vyriausybės pozicijas, kryptį ir stengdavomės prie to prisitaikyti.
– Grįžkime į šiandienį Kauną: mieste apstu naujų projektų – statomi tiltai, baigiamas statyti „Mokslo salos“ muziejus, veikia „Žalgirio“ arenos baseinas ir dar pora naujų kyla Šilainiuose, Panemunėje. Ar dar bereikia to Vyriausybės indėlio iš valstybės biudžeto, jei miestas ir pats tvarkosi taip efektyviai?
– Visada sakiau, kad mums fantazijos tikrai netrūksta. Dėlioti finansus, optimaliai skirstyti kaštus išmokau dirbdamas versle, o ir mano komanda jau puikiai pažįsta skaičius. Kauno sėkmės paslaptis yra laiku atlikti „namų darbai“ – iš anksto paruošti projektai. Tokių nemažai turime ir dabar, nesame pratę laikyti jų stalčiuose. Todėl su Vyriausybės palaikymu tas proveržis ir visas pagreitis galėtų būti nepalyginti didesnis. Miesto biudžetas – tai visų kauniečių pinigai, o Kaune kylantys objektai pasitarnauja ne tik jiems, bet ir visos Lietuvos žmonėms, netgi svečiams iš užsienio.
Partnerio nuotr.
Neturiu abejonių, kad tai puikiai supranta S. Skvernelis, iš patirties žinantis, ką reiškia atsakomybė einant premjero pareigas. Mums, t. y. Kaunui ir visai Lietuvai, išties reikia dirbančios Vyriausybės su tikru lyderiu, kuris geba palaikyti efektyvų santykį su savivalda. Per pastarus ketverius metus Seime buvo nemažai intrigų ir įtampos, todėl atėjo laikas į Lietuvos politiką pagaliau sugrąžinti kompetencijas, profesionalumą ir ramybę.
Politinė reklama bus apmokėta iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ PK sąskaitos. Užs. 1900311.
Naujausi komentarai