Būtina sąlyga

Kitaip kaip entuziastais kaimo turizmo sodybų šeimininkų nepavadinsi. Kalbinti šios srities verslininkai pasakoja, kad be meilės gamtai ir žmonėms tokia veikla pasmerkta žlugti.

"Vieningi, darbštūs ir atsidavę", – savo sodybos, esančios Vilkijos apylinkių seniūnijoje, sėkmės receptą įvardija kaimo turizmo pradininkai Kauno rajone Zalensai.

Ne viena sodyba, kuri šiuo metu klesti kaip kaimo turizmo, įkurta jos savininkams norint sau ramaus kampelio, ieškant galimybių pailsėti, atsigauti gamtos prieglobstyje.

"Mano svajonė visada buvo ramybė ir namelis miške arba bent prie jo, kur gražu", – pasakojo Kristina Bonkevičienė, su dukra Jurgita vedžiodama po savo kaimo turizmo sodybą "Altonė", esančią Zapyškio seniūnijoje.

Norėjo ramios užuovėjos

Dalį Kristinos ir Jurgitos valdų Altoniškių kaime juosia Šernupio ir Oros upeliai, sutekantys į įspūdingą didelį tvenkinį žvyruotu dugnu. Jį ir visą vienkiemį juosia miškai.

Ant vieno skardžių įrengtos sūpynės. Sodybos kiemą ir rąstinius pastatus su visais patogumais, pirtį puošia gėlės.

Iš pradžių ši vieta visai nepriminė poilsiui tinkamo kampelio. "Tuomet čia veikė gyvulių supirkimo punktas, mechaninės dirbtuvės. Aplink buvo šiukšlynai, šabakštynai", – prisiminė šeimininkė K.Bonkevičienė.

Nepaisant nykaus vaizdo, jai šioje vietoje buvo gera, tad, yrant kolūkiams, prašė ne visų taip tuomet trokštų derlingų Zapyškio žemių, o to užmiršto išdarkyto gamtos kampelio.

Padedama dukrų Kristina jį po truputį ėmė tvarkyti. Prieš 25 metus apie kaimo turizmą ji nė minties neturėjo. Tenorėjo ramios užuovėjos sau ir dukroms.

Kūrėsi sunkiai, bet judėjo į priekį. Stimulas buvo vaikai. "Be galo myliu savo mergaites. Jei ne aš, kas jas būtų užauginęs", – susigraudino prisiminusi sunkias akimirkas Kristina, vyro netekusi kai dukroms tebuvo treji ir šešeri metukai.

Atperka laimingi veidai

"Altonės" veikla orientuota į žmones, norinčius ramaus poilsio, ieškančių vietos, kur galėtų atgauti pusiausvyrą, tačiau čia netrūksta ir šventinio šurmulio bei sportinių aistrų tinklinio aikštelėje. Nepamiršti ir pirčių bei vandens pramogų mėgėjai.

"Norisi, kad svečiai iš čia išsivežtų bent dalelę tos ramybės, kuria čia alsuoja visa aplinka. Labiausiai džiugina, kai matome laimingus poilsiautojų veidus. Visą vargą atperka svečių žodžiai, kad čia jiems gera. Kaip ranka nuima nuovargį", – tikino sodyboje šeimininkaujančios mama su dukra.

Kaimo turizmo verslas – nelengvas, ypač dėl daugybės einamųjų vyriškų darbų. Pavyzdžiui, nupjauti žolę didžiulėje teritorijoje. Šiai sodybai priklauso daugiau kaip 3 ha miško ir apie hektarą kiemo.

Šį plotą reikia apeiti kiekvieną rytą. "Būtina apžiūrėti, gal kur medis nugriuvęs ar numesta šiukšlė, gal kur augaliukas nuvytęs", – apie dienotvarkę kalbėjo K.Bonkevičienė. Paskui imama ruoštis atvažiuosiantiems svečiams – paklojamos lovos, apžiūrima pavėsinė, jeigu reikia – perstumdomi stalai ir t.t.

Tai jau beveik menkniekis, palyginti su tuo, kokie darbai atlikti sodybos teritorijoje. "Čia buvo džiunglės, šiukšlynai, metalo sąvartynas", – prisiminė Kristina.

Be poilsiautojų, sodyboje sulaukiama ir vietinių plunksnuotų ar kitokių svečių draugijos. Netoliese esančiame Novaraisčio ornitologijos draustinyje yra vienas didžiausių gervynų Europoje. Gervių, taip pat ir stirnų užsuka ir į moterų sodybos kiemą. Apačioje esančiuose upeliuose darbuojasi bebrai.

Nenusėdi vietoje

Atėjusios prie sūpynių, esančių prie skardžio, moterys užsisvajojo – planų ir idėjų daugiau, nei yra laiko ir pinigų jiems įgyvendinti.

Proskyna jau iškirsta – atsiveria gražus vaizdas. "Va ten reikėtų pasodinti žemaūgių obelaičių sodą. Labai gražiai žydėtų", – viena su kita kalbėjosi moterys. "Augalais rūpinasi mama", – apie pareigų pasidalijimą prabilo Jurgita.

Sodyba iš pradžių statyta kaip ramus užutekis sau. Ar nuo jos savininkėms reikia pailsėti? Kur ir kaip jos leidžia laisvalaikį? "Esu apkeliavusi daug Europos, ir Kuboje buvau. Bet negaliu gulėti prie jūros – turiu judėti, keliauti", – pasakojo Kristina.

Žiemą ji gyvena bute Akademijoje, bet Altoniškiuose praleidžia visą vasarą. "Bute man trūksta oro, erdvės. Nėra ką veikti. Nebent tik piešti", – kalbėjo veikli ir energinga moteris. Jurgita, priklausomai nuo situacijos, marširuoja tarp Kauno ir "Altonės".

Išsaugojo propromočiutės skrynią

Kristina laisvalaikiu mėgsta tapyti. Ji yra išsaugojusi 1868 m. pagamintą propromočiutės naudotą skrynią. Besikraustant iš senųjų namų ji niekaip netilpo nei pro duris, nei pro langą.

Gavusi pasiūlymą skrynią supjaustyti ir taip atlaisvinti patalpas, Kristina su dukromis kvietėsi pagalbą ir relikviją šiaip ne taip iškėlė pro lubas.

Šią įmantriais raštais išpieštą skrynią Kristina netrukus ims restauruoti. Ji bus viena istorinės ekspozicijos dalių.

Kiti eksponatai – jau restauruotos lovos, arpa, naudota grūdams sijoti, senovinio audinio gabalas, kuriam jau – per 100 metų.

Verslu tapo pomėgis

Kaimo turizmo pradinininkų Kauno rajone Romos ir Eimanto Zalensų šeimos verslas per 20 metų išsiplėtojo kaip reikiant.

Idėja nepakartojamo grožio Dubysos slėnyje įkurti pirmąją sodybą, simboliškai pavadintą šeimos vardu, R.Zalensienei kilo dar 1996 m. "Vis tiek visi pas mus važiuodavo poilsiauti, švęsti. Tad nusprendėme, kad būtų neblogai, jeigu sulauktume ne tik svečių, bet ir pajamų", – "Kauno dienai" sakė R.Zalensienė.

Per du dešimtmečius Padubysio kaime esančiame poilsio ir pramogų slėnyje "Zalensai" išdygo trys įvairių dydžių sodybos, išskirtinis "Gegužinių slėnis" ir stovyklavietė "Dubysa". Šeimininkai skaičiuoja, kad vienu metu visame komplekse gali svečiuotis apie 3 tūkst. žmonių.

Šiuo metu "Zalensų sodybų" komplekse, be Eimanto ir Romos, darbuojasi jų dukra Erika, žentas Marius, sūnus Irmantas su žmona Simona.

Zalensai įsitikinę, kad kaimo turizme svarbi ne tik aplinka. Nuostabus gamtovaizdis, sodyboje esantys patogumai ir paslaugų įvairovė – tik dalis sėkmės faktorių.

"Visų pirma reikia atsižvelgti į kliento poreikius, jam skirti nuoširdų dėmesį. Atvažiavus svečiams, savo principus reikia palikti namie", – patarė R.Zalensienė.

Be poilsiautojų, Zalensai sulaukia ir verslininkų, sodybose norinčių organizuoti seminarus, mokymus, svarbius susitikimus.

"Šis verslas įdomus tuo, kad sutinkame daugybę pačių įvairiausių žmonių. Labai malonus grįžtamasis ryšys, kai, pavyzdžiui, vestuves pas mus šventusi pora sugrįžta švęsti krikštynų ar pan.", – dalijosi įspūdžiais R.Zalensienė.

Komentaras

Aistė Plūkaitė

Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro l.e.p. direktorė

Šiuo metu Kauno rajono savivaldybėje veikia 24 kaimo turizmo sodybos (2012–2013 m. – 20 sodybų; 2013–2014 m. – 23; 2014–2015 m. – 23; 2015–2016 m. – 24 sodybos).

Į klausimą, kiek vienu metu Kauno rajono kaimo turizmo sodybos galėtų priimti žmonių, tikslaus atsakymo nėra. Daugelyje sodybų vietų skaičius konferencijoms/pobūviams/šventėms be nakvynės (dažniausiai nurodomas šis skaičius – tai vietų skaičius sodyboje) yra didesnis, nei nakvynės vietų skaičius (kai kuriose sodybose šis skaičius gali skirtis net dvigubai). Yra sodybų, kurios siūlo galimybę nakvoti ant šieno, daugelis sodybų priima ir nakvojančiuosius palapinėse.

2015 m. duomenimis Kauno rajono sodybose apsistojo 12,7 tūkst. žmonių.

Kauno rajono kaimo turizmo sodybos siūlo šias paslaugas:

konferencijos/seminarai;

vandens pramogos;

pirtis ir kubilas;

baseinas;

biliardas;

dviračiai;

tinklinio, krepšinio; futbolo aikštelės;

vaikų žaidimų aikštelės;

jodinėjimas žirgais.

Rečiau pasitaikančios pramogos:

šaudymas iš lanko bei pneumatinio ginklo;

sezoninė medžioklė;

skrydis parasparniu.

Daugiausia kaimo turizmo sodybų yra įsikūrusios šiose Kauno rajono seniūnijose: Vilkijos apylinkių, Kulautuvos, Zapyškio, Kačerginės, Samylų. Šių seniūnijų kraštovaizdis itin patrauklus – miškai, Nemuno, Dubysos upių pakrantės, Kauno marių vaizdai.

Kauno rajono kaimo turizmo sodybos iš kitų išsiskiria svetingumu, puoselėjamu tautiškumu ir tradicijomis. Besilankantys svečiai yra vaišinami sodybose gamintais ir užaugintais produktais, vasaros bei žiemos sezonais nuolatos vyksta degustacijos, edukacinės programos. Lankytojams siūloma paragauti naminio vyno, alaus, tradicinių lietuviškų dešrų, džemų, uogienių, išsikepti duonos. Organizuojamos vaikų vasaros poilsio sodybos, orientacinės varžybos ir kt.

Kauno rajono kaimo turizmo sodybos šeimininkai noriai organizuoja edukacines/pažintines programas, rekomenduoja turistinius maršrutus, norintiesiems keliauti po apylinkes ir Kauno rajoną.