Daugiau kaip 200 Vokietijos gyventojų, valgiusių Ispanijoje užaugintų agurkų, galėjo užsikrėsti verocitotoksine bakterija, sukeliančia stiprų viduriavimą. Du ligoniai mirė. Ar atvežtines ir Lietuvoje užaugintas daržoves valgantys lietuviai nuo to apsaugoti?

„Šita bakterija ant daržovių patenka, jeigu dirva tręšiama mėšlu. Tai vadinamasis fekalinis užterštumas“, – paaiškino Kauno technologijos universiteto Maisto instituto direktorius mikrobiologas dr. Antanas Šarkinas. Jo manymu, siekiant išvengti verocitotoksinės bakterijos Escherichia coli sukeliamos ligos, derėtų nepamiršti paties elementariausio dalyko – prieš valgant kruopščiai nuplauti daržoves.

Anot A.Šarkino, daržovės bakterijomis gali būti užkrėstos ne tik darže. „Galbūt vežant ar sandėliuojant kokia žiurkė prabėgo, gal paukštis gal koks praskrido virš sunkvežimio ir kažką padarė. Variantų gali būti visokių“, – pastebėjo specialistas.

Escherichia coli bakterijomis gali būti užkrėstos tiek atvežtinės, tiek Lietuvoje auginamos daržovės, tręšiamos mėšlu, tačiau Maisto instituto direktorius pastebėjo, kad tai nėra kažkas neįprasto. „Šių bakterijų visada yra mūsų žarnyne, bet pasitaiko patogeninių bakterijų porūšių. Manau, kad mes maitinamės sveikiau nei kiti europiečiai, todėl mūsų organizmai ir žarnynai stipresni. Man neteko girdėti, kad tokių ligos atvejų būtų užfiksuota Lietuvoje“, – pasakojo A.Šarkinas.

Auginant daržoves paprastai purškiami ir įvairūs chemikalai nuo piktžolių ir nuo augalų ligų. KTU Maisto instituto direktoriaus teigimu, jie Escherichia coli bakterijų nesunaikina, o priešbakterinių preparatų daržovių augintojai parastai nenaudoja.

Daržovės iš ekologiškų ūkių taip pat neapsaugotos nuo šią ligą sukeliančios bakterijos, jeigu dirva buvo tręšiama mėšlu.

Kaip penktadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vokietijos atsakingos institucijos oficialiai patvirtino jau anksčiau Hamburgo higienos ir aplinkos instituto paskelbtą informaciją, kad infekcijos sukėlėjas (šiga toksiną gaminanti E. coli) išskirtas natūraliai užaugintuose (angl. organic) agurkuose, atvežtuose iš dviejų Ispanijos provincijų - Almerijos ir Malagos. Šiuo metu yra tiriama agurkų atvežtų iš Olandijos ir parduotų Vokietijoje siunta.

Kaip praneša oficialūs šaltiniai, Ispanijos atsakingos institucijos šiuo metu vykdo intensyvius patikrinimus nurodytose provincijose, norėdami nustatyti konkrečius ekologinius ūkius, kuriuose buvo užaugintos užterštos daržovės.

Manoma, kad Vokietijos Hamburgo kompanija iš Ispanijos įsigijo ir išplatino daugiau nei 23 tonas užterštų agurkų.

Švedijoje yra užregistruoti 10, Danijoje – 4, Jungtinėje Karalystėje – 3 ir Olandijoje – 1 užsikrėtimo atvejis.

Paprastai į Lietuvą iš kitų šalių atkeliaujančios daržovės yra tikrinamos, tačiau ligos protrūkį Vokietijoje sukėlusių bakterijų specialistai paprastai neieško. Specialistai sujudo tik kilus tarptautiniam skandalui dėl Ispanijoje augintų bei Vokietijoje realizuotų užkrėstų agurkų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo Deivido Kliučinsko teigimu, šiuo metu inspektoriai atrinkinėja mėginius, kurie bus tiriami dėl Escherichia coli sukėlėjo Lietuvoje. „Teisės aktai numato pesticidų kiekių tyrimą daržovėse ir vaisiuose, nitratų – lapinėse daržovėse, bei sunkiųjų metalų nustatymą. Mikrobinės taršos tyrimai  nėra reglamentuoti“, – aiškino D.Kliučinskas.

Vis tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas įsitikinęs, kad užkrėstų agurkų iš Ispanijos į Lietuvą nepateko, nes agurkų sezonas jau prasidėjo Lietuvoje ir Lenkijoje.

Vartotojai raginami atidžiau laikytis asmeninės higienos ir maisto ruošimo saugos reikalavimų. Pavyzdžiui, plauti rankas prieš valgį ar prieš pradedant ruošti maistą, atidžiai plauti vaisius ir daržoves po tekančiu vandeniu, ruošiant maistą vengti kryžminės taršos ir saugoti maisto produktus tinkamoje temperatūroje.