Kasdien miesto kriminalinį pulsą matuojantis Kauno policijos vadovas Darius Žukauskas – savo profesijos fanatikas. Ir širdimi, ir darbo rezultatais.

Apie tai byloja ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pasiekimai tarnyboje – du kartus geriausias šalies seklys. To dar niekam nepavyko pakartoti.

Vakar minėta Angelų sargų diena, tad pareigūnams nestigo sveikinimų. Susitikęs su Kauno policijos vadovu sveikinimus pareigūnams perdavė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

"Kauno dienos" atviras pokalbis su Kauno policijos vadovu.

– Šiemet Policijos diena jums – dviguba šventė, nes minite ją jau 25 kartą. Ar niekada neteko patirti abejonių dėl pasirinktos profesijos, kuriai atidavėte pusę gyvenimo?

– Niekada, nė akimirkos nesudvejojau dėl savo pasirinkto kelio. Sako, kad profesija renkasi žmogų, o ne žmogus profesiją. Visko buvo – ir sunkių, ir gerų akimirkų, tačiau, kuo rimtesnių iššūkių reikalaudavo darbas, tuo labiau norėjosi laimėti prieš patį save.

Manau, kad sėkmė lydi darbščiuosius. Juolab kad ir komandos nariai visada palaikydavo, o kartu surėmus pečius nėra nieko neįmanomo. Todėl nenorėčiau sutikti, kad atidaviau policininko profesijai pusę gyvenimo. Atvirkščiai – įgijau galimybę gyventi įdomų, įvairių iššūkių kupiną gyvenimą.

– Vaizdžiai tariant, esate ukmergiškis su vilnietiškomis ir kaunietiškomis korekcijomis. Ką jums davė darbo metai gimtojoje Ukmergėje, kur pradėjote karjerą, vėliau – Vilniuje, o pastaruosius aštuonerius metus – Kaune?

– Ukmergėje išėjau profesijos pradžiamokslį. Ten pradėjau tarnybą Kriminalinės policijos jaunesniuoju inspektoriumi. Turėjau galimybę mokytis iš patyrusių darbuotojų.

Įgijęs patirties, buvau pakviestas dirbti į Vilnių, kur galėjau realizuoti save kaip kriminalistą, nes kartu su tikrai stipria komanda teko tirti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Profesija visur ir visada reikalauja 100 procentų atsiduoti darbui, negailėti jėgų ir neskaičiuoti darbo valandų. Todėl ir Kaunas pasitiko svetingai – čia jaučiuosi reikalingas, dirbu su stipriu kolektyvu.

– Kai kurie jūsų kolegos, paskelbus konkursą į Kauno apskrities policijos viršininko pareigas, prasitarė nematantys tinkamesnio kandidato už jus, nes kito tokio lyderio Kaune nėra. Tai, kad turbūt ir nebuvo, įrodo ir įvykiai, kurių centre atsidūrėte – nuginklavote granata grasinusį įtariamąjį, ėjote derėtis su buvusiu kolega, grasinusiu nušauti bet ką, kas prie jo prisiartins. Kas jus verčia taip elgtis – Zodiako ženklas, siekis būti pavyzdžiu pavaldiniams ar adrenalino stygius nuo vaikystės?

– Žmonių pasitikėjimas ir pagarba atsiranda, kai atlieki darbą nuoširdžiai. Veikti kritinėse, sudėtingose situacijose skatina noras apsaugoti pavaldinius. O siekdamas išvengti sunkių padarinių, pasikliaunu sukaupta patirtimi. Be to, ne visi pareigūnų veiksmai, sprendžiant konfliktines situacijas, yra viešinami, todėl džiaugiuosi ir didžiuojuosi kasdieniu kolegų darbu ir jų sėkme, kai pavyksta atlikti užduotis. Manau, kad vadovas turi būti su savo žmonėmis, todėl stengiuosi kuo daugiau bendrauti su kolegomis, kartu dalyvauti įvairiose operacijose, kurioms pasibaigus, bendrai aptariame klaidas, kad ateityje jų išvengtume.

Nemanau, kad noras padėti žmogui ar įveikti iššūkius susijęs su adrenalinu, kurio mūsų darbe – tikrai daug. Sakoma, kad drąsa – tai ne baimės nebuvimas, o suvokimas, kad yra kažkas svarbiau už vienokius ar kitokius jausmus. Pats gerbiu tuos kolegas, kurie vertina savo profesiją kaip pašaukimą.

– Kaip į tai reaguoja jūsų artimieji, kai sužino, kad pats sprendėte ekstremalias situacijas?

– Artimieji mane supranta ir palaiko. Žinoma, jie išgyvena, kai patenku į sudėtingas situacijas. Manau, kad kiekvienas patirties turintis pareigūnas, neatsižvelgiant į užimamas pareigas, ieškotų būdų, kaip sėkmingai išspręsti konfliktines situacijas.

– Kokius darbus per tą pusmetį, kai vadovaujate Kauno policijai, išskirtumėte? Dėl ko labiausiai gaila, kad kol kas nepavyko įgyvendinti?

– Pavyko sukurti Nusikalstamų veikų registravimo skyrių, kurio tikslai – įgyvendinti mūsų veiklos prioritetus, saugant visuomenės interesus bei užkardant, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas, optimizuojant ikiteisminio tyrimo procedūras bei operatyviai reaguojant į pranešimus apie rengiamas ar padarytas nusikalstamas veikas.

Pasiteisino ir bendruomenės pareigūnų, kurių pagrindinis tikslas – formuoti saugią aplinką, užtikrinti ir nuolat palaikyti abipusį policijos, bendruomenės ir savivaldos institucijų bendradarbiavimą, veikla. Aišku, pirmiausia reikėjo išgryninti gyventojams svarbiausias problemas. O po to jau kartu su bendruomenėmis pradėtos organizuoti bendros priemonės: patruliavimai, reidai, susitikimai su kitomis institucijomis, kurios turi dalyvauti sprendžiant iškilusias problemas.

Džiaugiuosi ir įgyvendinama programa "Saugi Kauno apskritis". Ją vykdant mūsų pareigūnai, pasitelkę bendruomenių iniciatyvinių grupių atstovus ir policijos rėmėjus, organizavo daugiau kaip 1000 įvairių prevencinių priemonių, reidų ir patruliavimų.

– Kauno policijoje šiuo metu vyksta įvairios reformos. Kai kurių eksperimentų rezultatų laukia visa šalies policija. Kokie pokyčiai, susiję su miesto policijos veikla, artimiausiu metu laukia kauniečių?

– Atlikę operatyvaus valdymo padalinių (budėtojų tarnybų) darbo analizę, nustatėme, kad valdant šias pajėgas iš kelių vietų neefektyviai ir neracionaliai naudojamos ir mūsų pajėgos, ir finansai. Vykdant šių padalinių optimizavimo procesą, jos bus valdomos iš vieno pastato – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Diegiame ir kitus naujus darbo metodus – spalio 1-ąją startavo eksperimentas "Mobilusis apylinkės inspektorius". Panemunės policijos komisariato apylinkės inspektoriams nupirkta beveik 30 nešiojamųjų kompiuterių – kad mažėtų popierizmo ir pareigūnai daugiau laiko galėtų skirti prevencijai aptarnaujamoje teritorijoje. Stengiamės darbą organizuoti taip, kad policininkas žmogui būtų pasiekiamas per kuo trumpesnį laiką ir sulauktų kvalifikuotos pagalbos. Visada pavaldiniams akcentuoju, kad jie atliktų visus darbus iš visos širdies, nes tik taip galima pelnyti žmonių pasitikėjimą ir pagarbą.

– Kada Žukas, kaip jus draugiškai pravardžiuoja kolegos, būna laimingas?

– Kai pavyksta padaryti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė neįmanoma. Kai kartu su komanda įveikiame iššūkius, kai pavyksta padėti žmogui.