Šis įvykis yra neatsitiktinis, o „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“, dalis.

Kelias į šiuolaikinę seniūniją

Visai šalia Kauno esančiame Akademijos miestelyje, XI, dar žinomo kaip Marvos, forto vartus apšvietė lazerių šviesos instaliacija. Ji veiks ištisus metus, tamsiuoju paros metu. Taip siekiama išsaugoti ir pakviesti sugrįžti į šią nepelnytai užmirštą, bet daugeliui gyventojų nostalgiškus jausmus keliančių vietą.

Kai buvo pasiūlyta dalyvauti projekto konkurse ir bandyti laimėti „Šiuolaikinės seniūnijos” vardą, Akademijos bendruomenė to ėmėsi iš peties. Buvo sukviesti aktyvūs bendruomenės nariai ir potencialūs projekto partneriai.

„Iš pradžių dauguma gan skeptiškai žiūrėjo į paraiškos pildymą, gal dėl to, kad nesitikėjome laimėti.  Bet vis dėl to leidomės į avantiūrą ir mums nusišypsojo sėkmė. Dabar, prabėgus beveik metams, galiu drąsiai įvardinti, kad šis „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas ne tik subūrė bendraminčius, bet ir daug išmokė, atvėrė akis, subrandino“ – apie tai, kaip kilo idėja kažką nuveikti bendruomenės labui sakė Akademijos miestelio bendruomenės pirmininkė Daiva Gavrilčikė.

Renginyje dalyvavę vietos gyventojai neslėpė, jog anksčiau bendruomeniškumo tikrai trūko, tačiau sudalyvavus kūrybinėse dirbtuvėse, susipažinus su kitais bendruomenės nariais, atsivėrė neaprėpiami klodai. Dabar žmonės linkę labiau bendrauti ir dalytis geriausiomis idėjomis, kurios padės Akademijai suburti žmones.

„Netyčia sudalyvavome dirbtuvėse, kuriose buvo kuriami medžiaginiai maišeliai. Su savo dukrele taip pat ant vieno piešėme. Buvo smagu, nes visi susibūrė naujai apstatytoje palapinėje. Reikalingi tokie susibūrimai, nes vienija bendruomenę, tada ne tokie visi susiskaldę“, – mintimis pasidalijo Povilas, šeštadienio vakarą su šeima atėjęs pasižiūrėti, ką bendruomenę sukūrė.

Reikalingi tokie susibūrimai, nes vienija bendruomenę, tada ne tokie visi susiskaldę.

Akademijos ašis

D. Gavrilčikė pasakojo, kad noras „išryškinti“ Marvos fortą kaip Akademijos tapatybės dalį, kilo iš pačių miestelio gyventojų.

„Prasidėjus projektui, išklausėme partnerių lūkesčius, dalyvavome kūrybinėse dirbtuvėse, mokymuose, rinkomės diskutuoti, bendrauti, kurti, aiškinomės socialines problemas, bendruomenės poreikius. Atlikus auditorijos apklausas paaiškėjo, kad svarbiausias Akademijos fizinis ženklas, kurį įvardijo dauguma gyventojų – XI-asis (Marvos) fortas. Ši vieta daugumai kelia nostalgiškus jausmus ir jie norėtų šią, nepelnytai užmirštą ir apleistą vietą, prikelti antram gyvenimui“, – teigė bendruomenės pirmininkė.

Bendruomenė surengė Kaimynų pikniką, o jo metu susirinkusieji dalinosi prisiminimais apie fortą. Kažkas čia išmoko plaukti, nes kadaise šioje vietoje veikė pliažas, kažkas ateidavo žemuogiauti, kol brolis žvejodavo, kažkas prisimenė šią vietą kaip romantišką pasivaikščiojimų erdvę. Daugelis čia ateidavo pabūti su draugais, paskaityti knygų ar pasimėgauti saulės spinduliais.

„Visa tai paskatino XI forte surengti šventę kartu su šviesos meno kūrėjais, šviesos srautą nukreipiant į forto vartus“, – kalbėjo D. Gavrilčikė.

Šviesų ir garso šokis

Meninę lazerių instaliaciją Marvos fortui apšviesti sukūrė pati Akademijos bendruomenė, pasitelkę menininkus Liną Ramanauską ir Liną Kutavičių, o instaliacijų atidarymo metu kompozitorius Paulius Kilbauskas atliko specialiai šiai progai sukurtą kūrinį.

„Šviesos srautą projektavome į Marvos fortą, o pagrindiniu akcentu tapo tiltelis, kuriuo vieninteliu galima patekti į salą. Taip pat apšvietėme visą salą“, – pasakojo L. Ramanauskas.

Meninė lazerių instaliacija džiugins miestelio gyventojus ir svečius ištisus metus, po kelias valandas, tamsiu paros metu. Tikimasi, kad šis meninis veiksmas kvies čia sugrįžti, prisiminti, kurti naujus prisiminimus ir naują vietovės istoriją.

Akademijos skoniai

Šeštadienį Marvos forte susirinkusi bendruomenė ne tik gėrėjosi lazerių šou, bet taip pat skanavo ir ypatingų užkandžių, pyragų bei džiovintų gėrybių. Jos rinktos iš aplinkinių gyventojų, kai kurie bendruomenės nariai per skonius leido susipažinti su šeimos tradiciniais patiekalais. Tokia bendra vakariene žmonės buvo ne tik supažindinti su apylinkėse augančio derliaus vaisiais, bet taip pat buvo skatinami viskuo su bendruomene pasidalyti.

„Matydama, kad kiekvieną rudenį šakos lūžta nuo derliaus pertekliaus, pievose matosi kriaušių, slyvų ir kitų gėrybių, kilo mintis pakviesti žmones pasidalyti derliumi. Organizavome talkas, kurios rinko tas gėrybes, jas rankomis tvarkė ir taip gimė Akademijos skoniai. Taip pat pakvietėme žmones dalytis receptais“, – paragauti Akademijos apylinkių gėrybių ir iš jų sukurtų produktų kvietė viena organizatorių Živilė.

Iš įvairių vaisių ir daržovių buvo sukurti džemai, padažai. Susirinkusieji galėjo paskanauti ir pyragais, kurie pagardinti vietiniais obuoliais. Patikusius produktus buvo siūloma įsigyti už simbolinę kainą ir taip prisidėti prie tolimesnių Akademijos bendruomenės renginių.