Namo renovacija

Kaunietis Jonas Stadalninkas norėtų rekonstruoti vieną Žaliakalnio medinuką. Kartu jis siekia sutvarkyti kiemą ir taip pagražinti bendrą vaizdą. Šiuo metu Savanorių pr. 63 sklype stovi ne vienas apšepęs namas. Jonas pasakojo, kad vieną pastatų įsigijo, nes sklypo formavimas ėjo į pabaigą, todėl tikėjosi, kad greitu metu galės pradėti rekonstrukcijos darbus.

Pagal J.Stadalninko viziją, trijų butų sukiužęs medinukas turi pasikeisti iš esmės. Numatyta įdėti didesnius langus, sutvarkyti sienas, šiek tiek pakeisti stogo konstrukcijas. Telšių gatvėje esantis namas turėtų virsti kotedžo tipo namu.

Pagal galiojančius įstatymus, norint atlikti kapitalinę namo ar buto renovaciją, būtina gauti kaimynų ar namo bendraturčių sutikimą. Kaunietis, vos tik įsigijęs namą, pradėjo rinkti parašus, tačiau su gretimo namo pertvarkomis sutinka ne visi.

"Mano įsigytas trijų butų namas priklauso tik man, todėl rinkau kaimynų parašus, su kurių namais dalijamės vienu kiemu. Pasirašė net tie, kurie pro langus mato mano stogą. Pagal projektą namo plotas nepadidėja, tik stogas bus ne toks nuožulnus. Iš esmės kaimynams rekonstrukcija nieko nekeičia, tiesiog tokia yra procedūra, todėl 15 kaimyninių butų savininkų pasirašė, tik vienas kaimynas nesutiko", – situaciją apibūdino J.Stadalninkas.

Kaunietis pasakojo, kad nori savo lėšomis sutvarkyti ir kiemą, kuris ribojasi su kitais namais, tačiau ir čia kyla problemų. Priešais renovuoti ketinamą namą nuo senų laikų stovi gyventojų sandėliai. Dabartinė jų būklė yra kritinė – sienos pavojingai pasvirusios, atrodo, kad stipresnis vėjas tiesiog nupūstų sandėlį ant šono. Deja, kaimynai atsisakyti šio turto neketina.

"Dalis sandėlių priklauso gyventojams, dalis – savivaldybei. Aš net siūliau gyventojams kitoje vietoje sandėlius pasidaryti, tačiau nugriauti avarinį sandėlį nesutiko vienas kaimynas. Kaip įkalbėti miestą nugriauti šį kreivą statinį, taip pat nėra aišku, ar aš viską vienas savomis lėšomis turiu daryti ir ieškoti siūlymų kaimynams? – kalbėjo J.Stadalninkas. – Be to, viena kaimynė nori rūsį tvarkytis, bet per tą pakrypusį sandėlį į kiemą negali įvažiuoti sunkvežimis, kuris išvežtų šiukšles. Turbūt belieka tik laukti, kol jis visiškai nugrius?"

Sklypo ribos

Kaunietis Jonas pasakojo, kad dėl renovacijos nepasirašęs kaimynas Arūnas Šidagis turi kelis gretimus namus Savanorių per. 63 sklype. Anot kauniečio, kaimynas nepasirašė dėl įsivėlusios klaidos. Nedidelė A.Šidagio sklypo dalis buvo užrašyta kitiems, ištaisius klaidą, kaimynas pradėjo ieškoti kitų priekabių, taip vilkindamas visą procesą.

"Šis sklypas formuoti pradėtas dar 2012 m., tiek laiko tame sklype nieko negalima daryti. Namą Telšių g. 10 įsigijau per kelerius metus supirkdamas tris butus ir pastogę, pabaigiau 2016-ųjų rudenį. Buvo gan aiški situacija – sklypas baigiamas formuoti, niekas per ketverius metus neapskundė, lyg ir viskas gerai, kai kurie kaimynai nori, kad aplinka būtų tvarkoma, – seką pasakojo J.Stadalninkas. – Tų pačių metų lapkritį išėjo NŽT (Nacionalinės žemės tarnybos – red. past.) įsakymas, kuriuo priskirtas sklypas visiems jame turtą turintiems savininkams. Jo vėl niekas neapskundė, viskas atrodė gerai, tačiau, atrodo, kad suklydau."

Dalis sandėlių priklauso gyventojams, dalis – savivaldybei. Aš net siūliau gyventojams kitoje vietoje sandėlius pasidaryti, tačiau nugriauti avarinį sandėlį nesutiko vienas kaimynas.

Nori daugiau

Žaliakalnyje seną namą nusipirkęs vyras dėstė, kad kaimynui A.Šidagiui priskirta Savanorių pr. 63 bendro sklypo dalis – apie 18 arų.

"Matininkai ištaisė klaidą, iš naujo nubraižė ir pakeitė tą Telšių g. 10 namui priskirto sklypo ribą. Tada jam atsirado naujų problemų, sakė, kad nieko nepasirašys, – kaimyno ginčus vardijo J.Stadalninkas. – Dabar jis nori, kad žemės dalis, esanti po sandėliuku, būtų priskirta jam, nors ten aiškiai yra kitas savininkas – jis teisiškai tą sandėliuką įregistravęs. Yra tvarka, kad kieno turtas stovi ant žemės, tam tas lopinėlis ir priklauso. Realiai dėl kvadratinio metro, kuris net jam nepriklauso, jis stabdo visą procesą."

A.Šidagis susidariusios situacijos išsamiai komentuoti nepanoro. Jis tikino, kad kaimyno namo rekonstrukcijai pritaria, tačiau ant dokumentų nepasirašo būtent dėl neaiškių sklypo ribų.

"Planas yra blogas ir neatitinka tikrovės. Kai bus sutvarkytas išdėstymas, tada ir pasirašysiu. Renovaciją jis kaip nori, tegul taip ir daro, aš nieko neturiu prieš. Tik sakau, kad sklype yra neteisingos ribos subraižytos ir "Geometrai" duota pertvarkyti", – nedaugžodžiavo kaimynas A.Šidagis.

Įstatymų spragos

J.Stadalninkas sakė, kad pakliuvo į situaciją, kur savo turto negali realizuoti ne tik dėl kaimynų, bet dėl įstatymų spragų ir nelogiškų formuluočių. Anot kauniečio, kol nėra iki galo padalytas žemės lopinėlis, jam neleidžiama pradėti namo renovacijos.

"Istorija be pabaigos – kaimynas nepasirašo, nes priskirtos žemės dalys jam nepatinka, o aš negaliu pradėti darbų. Būčiau dėkingas, jei NŽT man ne baksnotų į įstatymų ištraukas, bet realiai paaiškintų viso šito prasmę. Kam reikia man tos žemės dalies rekonstruojant savo trijų butų namą ir nekeičiant nei paskirties, nei užstatymo ploto, nei butų skaičiaus, – sakė Žaliakalnyje namą nusipirkęs kaunietis. – Nelogiška, kad, norint renovuoti namą, sklypas turi būti iki galo suformuotas."

Jis nesupranta ir kodėl, teikiant namo rekonstrukcijos projektą, jis turi nurodyti tris automobilių stovėjimo vietas, nors pastato užstatymas nesikeičia. Anot J.Standalninko, juk ir dabar name yra trys butai, kuriems priklauso tiek pat automobilių stovėjimo vietų. Šie dalykai stabdo viso rajono raidą.

"Tokie dalykai ir neleidžia tvarkyti apleistų teritorijų. Tai yra tipinis pavyzdys, dėl ko turime Žaliakalnyje ir Centre daug lūšnų ir jų neįmanoma per tiek metų rekonstruoti ar nugriauti ir taip pagražinti bendrą vaizdą", – nuomonę išsakė pašnekovas.

Tikslinamos ribos

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė sutiko pakomentuoti susidariusią situaciją dėl Savanorių pr. 63 sklypo. Ji atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, NŽT jį valdo patikėjimo teise.

"Kauno miesto skyrius 2016 m. gruodžio 20 d. gavo vieno iš žemės sklypo naudotojų pareiškimą, kuriuo jis nurodo, kad plane galbūt yra padaryta klaidų, ir prašo jas ištaisyti. Patikrinus vietoje nustatyta, kad teritorijos planavimo dokumente ir plane neteisingai kartografuotos kelių pastatų ribos, todėl buvo informuotas plano rengėjas − UAB "Geometra" apie tai, kad reikia patikslinti bendrovės parengtus dokumentus. Tik plano rengėjui patikslinus planą, specialistai galės tęsti žemės sklypo valdymo teisės įgijimo procedūras", – kalbėjo specialistė.

Paklausus, kodėl negalima nepadalijus sklypo renovuoti namo, nors jis šiame sklype stovi jau ne vienus metus, A.Lisauskienė aiškino, kad statytojo teisė įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – nuomos, panaudos, nuosavybės teisėmis.

"Žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti, nes teisių į įsigytą žemės sklypą pobūdis ir apimtis turi įtakos statytojo teisės apimčiai ir jos įgyvendinimui", – įstatymų nuostatas vardijo NŽT atstovė. – Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto."

A.Lisauskienė pridūrė, kad bendrovei "Geometra" patikslinus parengtus šio sklypo planus, dokumentų rengimo procedūros dėl žemės sklypo (jo dalių) nuomos, pardavimo ar kitos teisės įgijimo, bus tęsiamos.

"Problema, dėl kurios asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės, turėtų būti išspręsta. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT Kauno miesto skyriaus turimoje archyvinėje dokumentacijoje nėra asmenų prašymų, pareiškimų, kurie informuotų apie planuojamus statybos ar rekonstrukcijos darbus žemės sklype", – sakė pašnekovė.