Jei žolininkai yra išmintingi ir sąžiningi, jais reikia tikėti. Taip sako kaunietė Marija Rakauskienė, kuri žolininkės patarimu greipfrutais slopino diabetą, vaikams išgydė bronchitą, pažįstamiems – negyjančias žaizdas.

Galima išgydyti vėžį?

Su žolininke iš Ramučių Marija susipažino Kauno autobusų stotyje prieš maždaug 20 metų.

"Gaila, kad ji jau mirusi. Sulaukė beveik 90 metų", – Marija tik geru žodžiu mini Kauno rajone gyvenusią, nuo vaikystės su seneliu vaistingąsias žoles rinkusią ir puikiai augalus bei liaudies mediciną išmaniusią žolininkę.

Ta moteris kaip savo penkis savo pirštus pažinojo augalus. Pasakojo, kad yra sužydinčių per valandą ir reikia nepraleisti tos akimirkos. Kartą Marija matė stebuklą. Žolininkė ant stalo viename jo gale padėjo augalą, kitame – stiklinę vandens, ir tas augalas pats atslinko iki stiklinės.

"Žolininkė sakydavo, kad onkologinės ligos pradžioje galima ją išgydyti. Pas tą moterį esu sutikusi ne vieną gydytoją, iš jų – ir onkologą", – prisiminė Marija.

Atvykusi pas žolininkę laukiamajame Marija nuolat rasdavo daug žmonių. Savo eilę kaunietė užleisdavo kitiems, kad galėtų kuo ilgiau pasišnekėti su laukiančiaisiais. Klausydavosi jų pasakojimų, domėdavosi, ką jiems patardavo, kiek padėdavo žolininkė.

Kartą, kai Marija pas žolininkę nuvažiavo dėl galvos skausmo, gavo susmulkintų augalų žiedų su nurodymu gerti jų nuovirą. Žolininkė griežtai perspėjo nenutraukti gydymo ir paskyrė, kada atvykti kitą kartą.

Skausmas greitai nuslopo, bet bronchitu ir plaučių uždegimu susirgo Marijos sūnus ir dukra. M.Rakauskienė pas žolininkę atvyko daug vėliau, nei buvo paskirta.

Receptas nuo bronchito

"Ji mane labai išbarė, – prisipažino Marija, kuriai vėliau medikai nustatė nepiktybinį augliuką galvoje. – O išgirdusi, kokia neatvykimo priežastis, nusijuokė, kad plaučių uždegimas ir bronchitas – ne ligos."

Žolininkė davė patarimą, kaip saugotis šių ligų. Taigi, reikia iš patikimo žmogaus nusipirkti 500 g natūralaus medaus, būtinai ne jaunesnį nei trejų metų alaviją arba natūralių jo sulčių bei puslitrį romo arba konjako.

"Visą medų reikia ištirpinti inde, įpilti puslitrį romo arba konjako ir stiklinę ne jaunesnio nei trejų metų alavijo sulčių. Jei sultis spaudžiate patys, būtina alavijų nuvalyti degtine ar spiritu suvilgyta šluoste, šakeles naudoti tik nuo apatinės dalies, nupjauti spygliukus. Vartoti po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną, pusvalandį prieš valgį. Šį mišinį galima pradėti vartoti, praėjus 2–3 savaitėms po ligos", – pasakojo M.Rakauskienė.

Dažnai sirgdavę bronchų, plaučių ligomis Marijos vaikai, pradėję vartoti šį gėrimą, iš jų išsivadavo, daugiau nebesirgo.

Stebuklingas daugiažiedis amarilis

Lankydamasi pas žolininkę M.Rakauskienė sužinojo ir dar kelis receptus. Kartą išgirdo, kad vienai žolininkės pacientei negyja žaizdos.

Žolininkė patarė ieškoti daugiažiedžio amarilio. Yliškėse su vyru, dukra ir žentu gyvenanti moteris prisiminė, kur jis auga.

"Išvydusį jį, žolininkė užtikrino, kad tai – puikus, gana retas augalas", – pasakojo Marija, sužinojusi šio svogūninio augalo receptą vaistams nuo atvirų, užkrečiamų, pūliuojančių ir negyjančių žaizdų.

Žiedai vaistams tinka tuomet, kai jau peržydi ir vysta. Stiebą su žiedais reikia nuvalyti degtine suvilgytu skudurėliu, supjaustyti nerūdijančiu peiliu ir užpilti degtine ar naminuke: keturiems žiedams – puslitrį, aštuoniems – litrą degtinės ar dar geriau – kokybiškos naminukės. Vartoti, kelias savaites palaikius tamsioje vietoje.

M.Rakauskienė ne vieną kartą įsitikino tokių vaistų efektyvumu, o pirmoji vartojo jos pažįstama siuvėja. Ant jos kojos negijo žaizda, kurios gydytojai niekaip negalėjo užgydyti. Koja paraudo iki kelio.

"Užklijavome tvarstį, suvilgytą skystyje. Iš pradžių, žinoma, labai skaudėjo. Kitą dieną, kai nuėmėme tvarstį, jis buvo pilnas pūlių, nešvarumų. Antrą dieną jų buvo mažiau, trečią jau dingo raudonumas nuo kojos ir ji išgijo", – pasakojo moteris.

Prieš diabetą – be vaistų

Du kartus patyrusi insultą M.Rakauskienė įtarė, kad gali sirgti diabetu: jos prakaitas būdavo lipnus, niežėdavo tarp pirštų.

Kraujo tyrimas parodė, kad cukraus kiekis jame buvo pakilęs beveik iki 10 vienetų.

"Iškart pradėjau valgyti greipfrutus, – Marija prisiminė žolininkės patarimą kitiems žmonėms. – Tiesa, kraujui valyti ji dar duodavo išgerti kažkokių vaistažolių arbatos."
Marija per savaitę suvalgydavo po dešimt greipfrutų. Beveik visiškai atsisakė bulvių, kvietinių miltų, batono.

"Kai po trijų savaičių atliko kraujo tyrimus, gydytojai buvo apstulbę, – stebino Marija. – Greipfrutai padėjo ir daug kartų man po to dėkojusiai pažįstamai. Tiesa, jos skrandis buvo jautrus, todėl ji valgydavo po ketvirtį vaisiaus ryte ir vakare. Cukraus kiekis jos kraujyje nuo 14 nukrito iki 5 vienetų."

Tiesa, M.Rakauskienę žolininkė buvo perspėjusi, kad negalima valgyti daug greipfrutų, jei skrandyje yra žaizdų. Po akimirkos pasiūlė dar vieną receptą – nuo skrandžio, žarnų žaizdų.

Ką mes valgome?

"Reikia kiekvieną dieną išgerti šaukštą gero, kokybiško aliejaus, sumaišyto su lašeliu spirito. Kasdien lašelių turi būti vienu daugiau. Ir taip – iki 25. Po to mažėjančia tvarka iki vieno."
Taip žaizdas dvylikapirštėje žarnoje išsigydė Marijos draugės sūnus. Medikai sunkiai patikėjo rezultatais, bet buvo priversti juos pripažinti.

"Žinoma, reikia klausyti ir gerų medikų, ir protingų žolininkų, – Marija įsitikinusi, kad žmogaus sveikatai daug įtakos turi mityba. – Ką mums dabar parduoda? Ar sąžiningai dirba kontrolės tarnybos?"

Praėjusią žiemą moteris zylutėms padėjo šviežių lašinių, tačiau jos jų net nepalietė. Padėjo į šaldytuvą, manė, sukūrens. Užsimiršo, o kai po metų išėmė, nesūdyti lašinukai dar buvo nesugedę!

"Kadaise Kauno duona buvo puiki, o iš ko dabar ji kepama? Ar reikia cukraus, visokių priedų? Kodėl žmonėms taip skauda sąnarius, daugėja sergančiųjų diabetu, skrandžio ligomis? – Marija apgailestavo, kad bankrutavo puikią duoną kepusi "Kauno duona". – Neseniai turguje nusipirkau lašinukų. Užbarsčiau, kaip tai darau įprastai, pipiriukų, česnako, lapelių. Ir lašinukai akimirksniu paraudo! O kai prieskonių užbėriau ant raumens, jis ėmė šnypšti!"