Dvejus metus kaunietis Virginijus Bajoras siekė sužinoti, kaip po sunkvežimio ratais žuvo jo 44 metų žmona. Vyrą šokiravo Kauno teisėsaugininkų veiksmai, o tiksliau – neveiksnumas. Nepaisant visų pastangų, tragedijos aplinkybės liko neaiškios.

Žiaurus verdiktas

Kauno apygardos teismas padėjo neskundžiamą tašką V.Bajoro ieškojimuose – liepos 20 d. atmetė skundą, kurį parašęs vyras tikėjosi, kad bus atnaujintas tyrimas: išaiškintos jo sutuoktinės žūties aplinkybės bei nustatytas kaltininkas. Moterį pervažiavęs sunkvežimio vairuotojas liko nekaltas.

Pagal Kelių policijos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos Rimos Jomantaitės surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Valdemaro Venckaus atliktą ekspertizę, Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio surašytą nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas šio įvykio tyrimas, susidėlioja kraupus nelaimės paveikslas.

Atmetus teisinius pasakymus  – A.Bajorienė pati palindo po sunkvežimiu tarp priekinių ir galinių ratų, atsigulė ant pilvo ir buvo pervažiuota transporto priemonei judant į priekį.

"Ar taip įmanoma? – abejones nelaimės scenarijumi ėmė lieti V.Bajoras. – Mes esame vietiniai Šančių gyventojai. Per žmonos laidotuves visi aplinkiniai kalbėjo, kad sunkvežimio vairuotojas žmoną pervažiavo judėdamas atbuline eiga."

Oficialusis aiškinimas

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2013 m. spalio 30-osios rytą vaikų darželio auklėtoja dirbusi A.Bajorienė Švedų g. ėjo į stotelę A.Juozapavičiaus pr. Apie 7.40 val. ties 5-uoju Švedų g. namu krovininis automobilis "Iveco Magirus", vairuojamas Egidijaus Pikčio, "galiniu dešiniu ratu pervažiavo ir mirtinai sužalojo horizontalioje padėtyje buvusią pėsčiąją A.Bajorienę".

Teismo medicinos specialistų išvadoje nurodyta, kad A.Bajorienė mirė nuo kūno sumušimo. Nustatyti daugybiniai kaukolės ir šonkaulių lūžimai ir galvos smegenų aptraiškymas.

Ekspertų teigimu, nėra duomenų, kad A.Bajorienė kažkaip būtų susidūrusi su krovininiu automobiliu eidama, ar mašina būtų ją partrenkusi. Nurodoma, kad "sunkvežimis ant moters užvažiavo jai esant gulimoje kniūbsčioje padėtyje".

Ekspertai tyrėjos pateiktoje medžiagoje nerado duomenų, kad sunkvežimio vairuotojas neįsitikino, ar važiuoti saugu. Jie taip pat padarė išvadą, kad esą negalima nustatyti, kas lėmė šį eismo įvykį. Tačiau žuvusiosios veiksmai apibūdinami, kaip kėlę grėsmę eismo saugumui, nes moteris ėjo ne šaligatviu, o važiuojamąja kelio dalimi.

Neatitiko tikrovės

Našliu su septynmete ir septyniolikos metų amžiaus dukromis likęs V.Bajoras buvo šokiruotas, kai praėjus dešimt mėnesių nuo nelaimės gavo  nutarimą apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl sutuoktinės žūties.

"Tyrimas nutrauktas net neieškojus ir neapklausus liudytojų. Manau, kad net nesistengta buvo ką nors tirti", – apmaudo neslėpė širdgėlos draskomas vyras.

Tik apskundus šią prokuroro nutartį, Kauno apylinkės teismas įpareigojo apklausti liudytojus ir atlikti kitus tyrimui reikalingus veiksmus.

Praėjus pusantrų metų nuo nelaimės našlys pasiekė, kad būtų atliktas eksperimentas ir atkurtos įvykio aplinkybės. Tačiau ir po to teisėsaugininkų išvada nepakito – tragedija įvyko dėl pačios A.Bajorienės neatsargumo.

"Liudytojai buvo apklausti tik V.Bajorui ėmus reikalauti.  O ir liudytojai apklausti tik tie, kuriuos pats V.Bajoras surado", – našlio emocijas argumentais rėmė advokatas Laimutis Jankauskas.

Advokatas pabrėžė, kad pirmasis į akis krentantis neatitikimas yra tyrėjos nubraižyta įvykio schema.

"Įvykio vietos planas neatitinka tikrovės", – teigia L.Jankauskas. Nukentėjusioji pusė rėmėsi televizijos nufilmuota medžiaga. Joje aiškiai matyti, kad kūno ir kelio ženklų vieta schemoje neatitinka iškart po nelaimės užfiksuoto vaizdo. Schemoje nepažymėta duobė, šalia kurios gulėjo moters kūnas, skiriasi atstumai tarp objektų.

Bereikšmiai liudytojai?

V.Bajoras pateikia makabrišką tragedijos versiją. Vyras neatmeta prielaidos, kad žuvusiosios kūnas galėjo būti perkeltas iš vienos vietos į kitą. Esą sunkvežimio vairuotojas jo žmoną pervažiavo važiuodamas atbuline eiga. Tokiu atveju jis būtų pripažintas kaltu dėl nelaimės. Našlys neatmeta tikimybės, kad, siekiant išvengti atsakomybės, buvo imtasi priemonių nelaimės schemą sudėlioti palankiai vairuotojui.

"Tą patį rytą viena moteris ėjo paskui mano žmoną. Ji tai patvirtina. Paties įvykio moteris nematė, tačiau į Švedų g. įsuko netrukus po nelaimės. Ši liudytoja jau pervažiuotą mano žmoną matė kitoje vietoje. Tą patį sako dar vienas vyras. Tačiau šie parodymai nevertinami, o minimi tik tokie, kurie patvirtina jų pačių nubraižytą schemą", – guodėsi V.Bajoras.

Nuostabą kelia ir tai, kad nebuvo apklausti netoli nelaimės vietos dirbę darbininkai. "Tyrėjai pakako po metų vykusio pokalbio telefonu su ekskavatorininku. Kadangi ekskavatorininkas pareiškė nieko nematęs, tyrėja net nepasivargino apklausti jo kaip liudytojo. Tuomet būtų tekę  išaiškinti visas jo pareigas ir padarinius už melagingus parodymus", – stebėjosi advokatas L.Jankauskas.

Įdomi detalė – ant namo Švedų g., prie kurio įvyko nelaimė, yra vaizdo stebėjimo kameros. Vėl keistas sutapimas, tačiau jų savininkas aiškino nežinojęs, kad tuo momentu kameros neįrašinėjo vaizdo.

Eksperimentas nepadėjo

"Šitoje byloje padėtas taškas. Mes padarėme viską, ką galėjome. Baudžiamąja prasme sunkvežimio vairuotojas yra nekaltas. Teismas pasisakė, kad mes viską tinkamai padarėme", – pareiškė eismo įvykio tyrimą kontroliavęs prokuroras M.Šukys.

Teismas sutiko, nes rėmėsi prokuratūros pateikta medžiaga. Tik ar ji išsami?

Prokuroras pripažino, kad nelaimės aplinkybės liko iki galo neatskleistos. "Per eksperimentą buvo matyti, kad tam tikrais rakursais sunkvežimio vairuotojui ateinančios moteriškės nesimatė, o kai kuriais matėsi", – dėstė prokuroras.

Kaip vis dėlto A.Bajorienė galėjo atsidurti po sunkvežimiu kniūbsčia? "O gal 5 litai buvo po sunkvežimiu, ar auksinė grandinėlė mėtėsi. Kai kuriose vietose žemesniam žmogui net lenktis nereikia, kad atsidurtum po sunkvežimiu", – švelniai tariant, sunkiai suvokiamomis prielaidomis dalijosi prokuroras.

Dvigubi standartai

Prokuroras absurdiška vadina versiją, kad esą moters kūnas galėjo būti perneštas. "Kai mes atkėlėme kūną, telkšojo kraujo klanas. Niekur kitur kraujo nebuvo", – tvirtino prokuroras, nors pats įvykio vietoje nė nebuvo.

Neužkliuvo ir tai, kad sunkvežimio savininkė, bendrovė KRS, iškart po nelaimės šią transporto priemonę pardavė. "Ant sunkvežimio nebuvo jokių žymių, jis nebuvo sugadintas, todėl nebuvo jokio reikalo jį tirti", – aiškino prokuroras.

Visa tai, kas prokuratūrai, regis, savaime suprantama, V.Bajoras vertina kaip netinkamai atliktą įvykio vietos apžiūrą, tyrimą. "Tyrėja sako, kad viską sprendžia prokuroras, pastarasis pareiškia, kad sprendžia pagal tyrėjo surinktą medžiagą", – stumdymą vienas nuo kito pamena V.Bajoras.

Prokuroras įsitikinęs,kad padarė viską, ką galėjo. "Liudytojai teigia, kad tas pats V.Bajoras ateina girtas ir liepia kažką sakyti, o jei sako kitaip – grasina", – rėžė prokuroras.

Tačiau "Kauno dienai" viena liudytoja patvirtino, niekada nemačiusi V.Bajoro girto. "Parodymais apie tariamą mano girtumą tikima, o liudytojų, kurie nelaimės vietą apibūdina kitaip, netikima", – dvigubais teisėtvarkos standartais stebėjosi V.Bajoras.

Nenorėjo matyti?

Švedų g. Šančiuose nėra intensyvaus eismo. Nelaimės dieną į Švedų g. iš A.Juozapavičiaus pr. pro parduotuvę "Šilas" eismas buvo draudžiamas. Čia vyko remonto darbai. Sunkvežimiu smėlį vežęs E.Piktys neneigė nedidelėje gatvelėje manevravęs, kol išpylė smėlį reikiamoje vietoje. Jam į pagalbą buvo atskubėjęs ir ekskavatorininkas.

Darbo dieną, kai išaušo, šioje vietoje jau buvo žmonių, tačiau tvirtinama, kad kiekvienas buvo užsiėmęs savo darbu, todėl  esą tos pačios bendrovės darbininkas nematė, kaip įvyko nelaimė.

"Ar nenorėjo matyti, liudyti", – greičiausiai taip ir liksiančius neatsakytus klausimus kėlė V.Bajoras.

Kauno apygardos teismui palikus galioti Apylinkės teismo nutartį – nutraukti ikiteisminį tyrimą, V.Bajorui liko dar nedidelė galimybė į teismą kreipti civiline tvarka.

"Baudžiamąja tvarka jau nieko nepasieks. Civiline tvarka gali būti keliamas klausimas, ar  bendrovė, vykdydama gatvės remonto darbus, užtikrino pėsčiųjų saugumą", – patarė M.Šukys.

Klausimai, kaip A.Bajorienė atsidūrė po sunkvežimiu, kurio galinių ratų žymės yra likusios ant tamsios moters striukės nugaros pusėje, jau nebus atsakyta.

Po galutinės Kauno apygardos teismo nutarties striukė bus sunaikinta. Jei kriminalistikos ekspertai būtų ištyrę ant sunkvežimio likusias A.Bajorienės drabužių daleles, DNR pėdsakus, greičiausiai tiksliau paaiškėtų, kaip moteris buvo pervažiuota, ir nekiltų abejonių dėl teisėsaugos.

Tragiškas susidūrimas

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar vieno eismo įvykio, per kurį žuvo jaunas vyras, byla labai primena V.Bajoro nelaimę. Skirtumas tik tas, kad ši byla pasiekė teismą, panašumas – Kelių policijos tyrėjų nekvalifikuotai atlikti veiksmai po tragedijos ir to paties prokuroro pavardė.

Šarūnas Motiejaitis eina sunkiu teisėsaugos labirintu. 23 metų sūnaus per avariją netekęs tėvas nė kiek neabejoja, kad dėl nekvalifikuotai atliktų pirmųjų nelaimės tyrimo veiksmų, tenka eiti sudėtingu ikiteisminio tyrimo detalių neigimo keliu.

2014 m. sausio 30-osios vakarą Karaliaus Mindaugo pr. įvyko baisi avarija. Nuo Žemųjų Šančių "Akropolio" link dideliu greičiu lekiantis automobilis "Mercedes-Benz E280" rėžėsi į "Opel Astra", sukantį į kairę. "Opelis" važiavo ne didesniu nei 40 km per val. greičiu.

Stiprus smūgis nusviedė "Opel" apie 30 metrų. Keleivio vietoje sėdėjęs 23 metų Eimantas Motiejaitis žuvo iš karto. Automobilį vairavusi metais vyresnė jo sužadėtinė Greta Labanauskaitė patyrė sunkių sužalojimų, tačiau liko gyva.

Skriejo gatve

Nedaug trūko, kad dėl tragedijos kalta būtų pripažinta G.Labanauskaitė. Tarsi logiška, kad ji nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio "Mercedes-Benz", tačiau užkliuvo šio automobilio greitis.

Avarijos aplinkybes ištyrę ekspertai konstatavo, jog "Mercedes" greitis susidūrimo metu buvo gerokai per didelis nei leistina – net 108 km per val. Analizuodamas vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdą, Š.Motiejaitis nustatė, kad, iki susiduriant su "Opeliu", šio automobilio greitis buvo dar didesnis. Jie siekė 154–162 km per val.

Panašiai, kaip ir V.Bajoro nelaimės atveju, Š.Mietiejaičio sūnaus tragediją tirdami pareigūnai nedėjo pastangų, kad apklaustų iškart po nelaimės įvykio vietoje atsidūrusius liudytojus. Sūnaus netekęs tėvas savo iniciatyva ieškojo Bendruoju pagalbos centro (BPC)telefonu skambinusių žmonių. Teismui leidus, dabar šie žmonės liudija skandalingoje byloje. Tačiau nei policija, nei prokuroras į BPC net nesikreipė ieškodami liudininkų.

Pakišo draugą?

Tai tik dalis akivaizdaus teisėtvarkos neveiksnumo. Šioje byloje aiškėja gerokai baisesnės detalės. Kaltinamuoju dėl E.Motiejaičio žūties pripažintas Darius Vilūnas. Iki prasidedant bylos nagrinėjimui niekur nedirbęs kaltinamasis įsidarbina pagalbiniu darbininku. Teisme jam atstovauja viena brangiausių advokačių laikoma politikė, praėjusią kadenciją net siekusi užimti Kauno mero postą Aušra Ručienė.

"Teisiamas ne tas avarijos kaltininkas", – įsitikinęs Š.Motiejaitis. Tai patvirtina ir liudytoja, mačiusi, kad už automobilio-žudiko vairo sėdėjo kitas vyras. Ji atpažino, kad tai buvo liūdnai pagarsėjęs Arūnas Stiklioraitis. Kitas liudininkas patvirtino, kad prie "Mercedes" stovėjęs vyras, prasitarė neturintis vairuotojo pažymėjimo.

Prieš keturis mėnesius iki šios nelaimės A.Stiklioraitis jau buvo sukėlęs avariją, vos nesibaigusią mirtimi. Iš jo laikinai buvo atimta teisė vairuoti. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nuo 2005 m. šis kaunietis baustas net 32 kartus.

Tai tik kelios detalės, atspindinčios teisaugininkų paviršutinišką požiūrį į nelaimę, žmogaus mirtį ar tiesiog į pareigą sąžiningai ir kruopščiai dirbti savo darbą.