Nuomonės išsiskyrė

Kaip jau rašyta, praėjusiame posėdyje bandant atversti šią bylą visi jie prašė uždaro teismo proceso. Tačiau šis jų prašymas buvo atmestas, bylą nagrinėjančiai teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos kolegijai nusprendus, kad neviešuose posėdžiuose bus apklausti tik įslaptinti liudytojai.

Į teisiamųjų narvą pasodinti A.Grabbi bei E.Ehvertas reikalavo tada viešo posėdžio – esą, kad visi sužinotų, jog tie keturi anonimai, kurių parodymais remiasi jiems pareikšti kaltinimai, juos apšmeižė.

Savo nuomonės neturėjo tik R.Baika, kurį gina net du advokatai.

Šiandien klausantis nukentėjusiųjų parodymų, taip ir liko neaišku dėl kokių tariamų paslapčių jie vengė viešumo.

Aišku, visi laukė, ką pasakys V.Jakutienė, kurią teisėjų kolegija nusprendė apklausti pačią paskutinę – galimai tikėdamasi daugiausiai emocijų. Iš tikrųjų ši nukentėjusioji, atstovaujanti ir judviejų su D.Bugavičiumi dukrą, sprendžiant iš jo balso intonacijų, grįžusi mintimis į to tragiško vakaro įvykius, pastebimai jaudinosi. Ir kuo toliau, tuo labiau.

Vita Jakutienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pateko į spąstus

„Man sunku kalbėti, nors gyvenu su tuo kasdien“, – pradėjo savo pasakojimą, prieš tai prisiekusi teismui, kad sakys tik tiesą ir nieko nenutylės, V.Jakutienė. Ir netrukus paaiškėjo, kad paskutines D.Bugavičiaus gyvenimo valandas jie tada leido viename Šilainių klube, kur žaidė boulingą, kartu su gruzinų tautybės D.Bugavičiaus draugu, kurį, teisėsaugininkų duomenimis, taip pat planuota nužudyti, šio drauge bei vaiku. Po to, anot V.Jakutienės, jiedu su D.Bugavičiumi dar važiavo pas kažkokį šio draugą į namus, bet jo nerado. Ir tik po grįžo į D.Bugavičiaus nuomojamą butą Šilainiuose, Šėtos gatvėje, kur jų jau laukė žudikai.

„Buvau labai pavargusi, todėl snaudžiau ant Deimanto peties, – pradėjo pasakojimą apie šio sušaudymo aplinkybes V.Jakutienė. – Užtvaro pultelis buvo pas Deimantą. Tačiau belaukiant, kol jis pakils, atbulomis prie mūsų privažiavo netoliese stovėjęs automobilis, kuris užkirto mums kelią. Iš jo keleivio pusės išlipo asmuo, prisidengęs veido apačią šaliku. Stovėdamas už dviejų metrų nuo mūsų mersedeso, jis laikė rankoje ginklą, iš kurio iššovė. Po to žengė dar porą žingsnių arčiau ir vėl šovė. Sakiau Deimantui: „Spausk gazą – važiuojam iš čia!“, bet jis jau nebereagavo.“

Atpažino iš nuotraukos

Anot V.Jakutienės, kulkų sutrupinto priekinio jų mersedeso stiklo šukės sužeidė tada ir ją. Tačiau ji pradėjusi klykti, tik žudikų automobiliui jau benuvažiuojant. Kai išlipusi iš mersedeso, nuėjo iki Deimanto pusės.

V.Jakutienė pasakojo atpažinusi asmenį, galimai nušovusį tada Deimantą, iš pradžių iš jai pateiktų šešiolikos asmenų nuotraukų. „Jis buvo panašiausias, nors panašus buvo visi“, – teigė V.Jakutienė. Ir, anot jos, visai nesvarbu, kad tos nuotraukos jai buvo parodytos už kelių metų po įvykio. „Aš iš karto sakiau, kad pagal įsidėmėtus veido bruožus galėčiau jį atpažinti. Turiu tokį bruožą, nes nuolat stebiu aplinką. O to įvykio aš nepamiršiu niekada gyvenime“, – tikino V.Jakutienė.

Tiesa, netrukus ji patikslino, kad, peržiūrėjusi nuotraukas, nurodė du galimus įtariamuosius. Tačiau, kai šie buvo atvesti, ji paprašė, kad jie žengtų porą žingsnių į priekį. Ir iš eisenos jau nurodė kaip galimą įtariamąjį tik vieną iš jų.

„Tas asmuo, kuris galimai tada šaudė, yra ir teismo salėje“, – teigė V.Jakutienė, nurodydama A.Grabbi, kuris šiandieniniame posėdyje, skirtingai, negu ankstesniame, jau nedėvėjo kostiumo. Tačiau ir vėl, kaip ir kiti du kaltinamieji, buvo su antrankiais, nors esą yra alergiškas nikeliui. Tik šį kartą jis jau nebeprašė šių nuimti, nes praėjusį kartą tokius jo prašymus atmetusi teisėjų kolegija sakė tai padarys, tik gavusi medikų pažymą, patvirtinančią tokią alergiją.

Prašė eksperimento

Teisėjų kolegijos pirmininkui pasiteiravus, už ką, jos nuomone, buvo nužudytas D.Bugavičius, V.Jakutienė apibūdino savo mylimąjį, su kuriuo artimiau pradėjo bendrauti paskutinę jo gyvenimo vasarą, kaip visiškai neemocionalų gana uždarą žmogų, kuris niekada nepasakojo apie savo problemas. Tačiau nieko ir nebijojo. Gavęs kokią nors nemalonią žinutę telefonu paprastai sakydavo: „Tai yra išsprendžiama.“

Nors V.Jakutienė tikino norinti, kad kuo greičiau viskas baigtųsi, jos apklausą ketinama tęsti ir kitą posėdį, kuris suplanuotas jau kitais metais. A.Grabbi advokatei Galinai Kardanovskajai pavykus priversti V.Jakutienę prisipažinti, kad ši nėra 100 proc. garantuota, kad D.Bugavičių nušovė jos ginamasis, G.Kardanovskaja paprašė teismo procese pertraukos. Esą turi V.Jakutienei apie 20 klausimų, o šiandien posėdis buvo suplanuotas tik iki pietų.

Teisėjų kolegija paskelbė D.Bugavičiaus nužudymo byloje pertrauką iki kitų metų sausio 6-osios.

Kaip jau rašyta, praėjusiame posėdyje A.Grabbi advokatė prašė teismo atlikti eksperimentą, ar iš V.Jakutienės nurodyto atstumo ir būnant automobilyje per kelias sekundes galima įžiūrėti šaudžiusio asmens veidą, kurį šis pridengęs šaliku? Kaltinimą palaikantis prokuroras Zdislavas Tuliševskis tada kontratakavo, kad toks eksperimentas neįmanomas, nes kiekvienas asmuo tokioje situacijoje elgiasi ir įsimena detales individualiai.

Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija G.Kardanovskajos prašymą dėl eksperimento atmetė.

Žuvo nuo pirmos kulkos?

Tačiau patenkino D.Bugavičiaus mamą bei brolį atstovaujančio advokato Kęstučio Jonaičio prašymą dėl teisiamiesiems pareikšto kaltinimo nužudžius D.Bugavičių dėl savanaudiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu papildymo aplinkybe „itin žiauriai“.

K.Jonaitis šį savo prašymą grindė tuo, kad A.Grabbi, kurį į nusikaltimo vietą atvežė H.E.Ehvertas, kaltinamas šaudęs į D.Bugavičių iš dviejų pistoletų ir paleidęs mažiausiai 12 šūvių. Nors, anot prokuroro Z.Tuliševskio, D.Bugavičius nerodė jokių gyvybės ženklų jau po pirmo šūvio.

Šiandien Z.Tuliševskiui pagarsinus sutrumpintą D.Bugavičiaus nužudymo bylos kaltinamąjį aktą, kurio skaitymas vis tiek užtruko apie dešimt minučių, paaiškėjo ir daugiau šios, teisėsaugininkų duomenimis, užsakytos žmogžudystės aplinkybių, bylojančių, kad turimi įrodymai – gana svarūs.

R.Baika, A.Grabbi ir H.E.Evertas kaltinami veikę organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, įkurto 2007-aisiais, nariais. Teisiamieji buvo pasitelkti tik organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą. Ir A.Grabbi su

H.E.Ehvertu sutiko dalyvauti šiame išpuolyje dėl piniginio atlygio. O R.Baika – siekdamas pelnyti susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatorių palankumą.

Kur suklydo žudikai?

Remiantis kaltinamuoju aktu, pagrindinė susidorojimo su D.Bugavičiumi priežastis – gauta informacija, kad jis galėjo kelti grėsmę neteisėtai šio nusikaltimo organizatorių nusikalstamai veikai – prekybai narkotikais stambiu mastu. Dėl to nusprendusieji pašalinti jį kaip konkurentą 2015-ųjų vasarą Ispanijos karalystėje kreipėsi pagalbos į asmenį, turintį ryšių su samdomaisiais žudikais.

Po po to sekusios grandininės reakcijos šiame nusikalstamame plane atsirado ir A.Grabbi su H.Ehvertu bei R.Baika su dar vienas įtariamuoju turėjus pirmiesiems dviem padėti. Netrukus buvo įsigyta slapta sekimo įranga, kuri iki 2015-ųjų rugsėjo vidurio buvo sumontuota D.Bugavičiaus automobilyje „Mercedes-Benz“. Be to, įsigytas rugpjūčio pabaigoje Prancūzijoje pavogtas „Renault Megane“, kuriuo žudikai atvyko į nusikaltimo vietą. O Ispanijos karalystėje apsirūpinta ir cheminėmis medžiagomis nusikaltimo pėdsakams naikinti.

Du 9 mm kalibro pistoletai, kuriais buvo apginkluoti žudikai, buvo nelegaliai įvežti į Lietuvą maršrutiniu autobusu – apie D.Bugavičiaus nužudymo organizavimą nežinančio asmens kuprinėje. Ir perduoti žudikams vienoje Trakų rajono kavinėje.

Gresia iki gyvos galvos

27-erių D. Bugavičius buvo nušautas paskutinėmis 2015-ųjų lapkričio 6-osios minutėmis prie nuomojamo kotedžo Šilainių Šėtos gatvėje, – jo motinos vardu registruotame automobilyje „Mercedes-Benz“, kuriuo važinėjo.

Po to, laikantis iš anksto parengto plano, žudikų transporto priemonė sudeginta netoliese esančios Vėtrungės gatvės 3-iojo namo kieme. Palikti šio nusikaltimo vietą, o netrukus ir Lietuvą, A.Grabbi ir H.E.Ehvertui padėjo R.Baika.

Visi trys savo kaltę neigia. O jie kaltinami ne tik D.Bugavičiaus nužudymu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis ir svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – buvo ne tik sušaudytas D.Bugavičiaus mamos mersedesas, bet ir viena kulka išdaužė vieno Baltų prospekto gyventojo langą, o nuo padegro „Renault Megane“ apdegė ir minėtame Vėtrungės kieme stovėjęs automobilis „Toyota“.

A.Grabbi, H.E.Ehvertui ir R.Baikai gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos.

Ieškinio nepareiškė tik tėvas

Kaip jau rašyta, didžiausią ieškinį iš nukentėjusiųjų teisiamiesiems pareiškė V.Jakutienė. Ši prašo priteisti jai su taip pat nukentėjusiąja pripažinta D.Bugavičiaus dukra daugiau kaip 1,8 mln. eurų. Esą tokia joms padaryta turtinė ir neturtinė žala.

V.Jakutienė prašė priteisti šią sumą ne tik iš visų teisiamųjų solidariai, bet ir iš šiuo metu Airijoje sulaikyto dar vieno Estijos piliečio, kaip rašė žiniasklaida, – instruktavusio savo tautiečius, kaltinamus D.Bugavičiaus sušaudymu. Tačiau bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nusprendė tenkinti šį V.Jakutienės prašymą tik iš dalies, iš asmenų, kuriems ji yra pareiškusi ieškinį, sąrašo išbraukiant jau minėtą Estijos pilietį, sulaikytą Airijoje, nes šioje byloje jam kaltinimai nepareikšti.

Velionio mama ir brolis prašo iš teisiamųjų solidariai po 300 tūkst. eurų moralinio atlygio. D.Bugavičiaus tėvas savo teise pareikšti kaltinamiesiems sūnaus nužudymu kokį nors ieškinį nusprendė nepasinaudoti.

Deividas Bugavičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Vyrai buvo nekalbūs

Šiandien V.Jakutienė dar nespėjo pagrįsti savo ieškinio dydžio.

Tuo tarpu jo atsisakęs D.Bugavičiaus tėvas, kuris šiandien buvo apklaustas pirmasis iš nukentėjusiųjų, teigė, kad joks ieškinys sūnaus nebeprikels.

„Aš vadovaujuosi savo moraliniais įsitikinimais ir tai nėra mano pasipelnymo objektas. Be to, tikiu teismu – kad žudikai bus nubausti maksimaliai“, – sakė Raimundas Bugavičiaus, teigęs, kad bendraudavo su sūnumi Deimantu bent kartą per savaitę. Tačiau, tikinęs, kad nežinojęs nei už ką šis buvo teistas, nei, kuo vertėsi, išleistas 2014-ųjų pabaigoje į laisvę.

Raimundas Bugavičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Nebuvau jo buhalteris, todėl negaliu pasakyti iš kokių pajamų jis gyveno“, – teigė R.Bugavičius. Tačiau apie sūnaus ir V.Jakutienės santykius D.Bugavičiaus tėvas savo nuomonę turėjo: „Nemanau, kad tai buvo rimta.“

Panašiai į tuos pačius klausimus atsakinėjo ir D.Bugavičiaus brolis Deividas, kuris ir pranešė tada tėvui apie tragediją. Šis pasakojo, kad tada vos prieš kelias savaites buvo grįžęs iš užsienio, kur dirbo statybose. O paskutinę brolio gyvenimo dieną, šio pakviestas kartu su mama pietavo viename Savanorių prospekto restorane.

Aš vadovaujuosi savo moraliniais įsitikinimais ir tai nėra mano pasipelnymo objektas. Be to, tikiu teismu – kad žudikai bus nubausti maksimaliai.

Išsiaiškinus, kas pranešė nušautojo broliui apie tragediją, A.Grabbi advokatė paprašė teismo iškviesti parodymams ir šį asmenį. G.Kardanovskajos taktika – ieškoti kitų įtariamųjų, turėjusių priežasčių keršyti už ką nors nužudytajam, paaiškėjo gana greitai. Ji prašė teismo ir išsireikalauti duomenis apie nužudytojo mamos Aušros Bugavičienės turtinę padėtį.

Padės sergantiems vaikams?

A.Bugavičienė – vienintelė iš nukentėjusiųjų nurodė teismui, kuo vertėsi 2014-ųjų gruodį iš Pravieniškių pataisos namų, kur, anot jos, atliko bausmę už jaunystės lengvabūdiškumą, paleistas jos sūnus.

„Iš pradžių jis užsiregistravo Darbo biržoje. O po to – įsigijęs verslo liudijimą, prekiavo rūbais. Klausdavau, ar jam užtenka pinigų. Atsakydavo, kad pakanka,“ – teigė A.Bugavičienė.

Aušra Bugavičienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Anot jos, automobilį „Mercedes-Benz“ Deimantui buvo nupirktas, kaip kompensacija už tai, ką jam teko patirti už grotų. Susidėjo visi. Prisidėjo ir labai Deimantą mylėjusi močiutė.

„Kas turi vaikų, tas supras, kodėl prašau iš sūnaus žudikų 300 tūkst. eurų moralinio atlygio – niekas jiems nedavė teisės žudyti mano sūnaus, kurį aš pagimdžiau ir užauginau!“ – pareiškė A.Bugavičienė gana pakeltu tonu, paprašius jos pagrįsti savo ieškinį. Tačiau, teismo narve įsitaisęs A.Grabbi perdavė per estų-lietuvių kalbos vertėją, kad norėtų, jog A.Bugavičienė pateiktų jam visą šios sumos „kalkuliacijos“ procesą.

Daugiausiai klausimų A.Grabbi su H.E.Ehvertu turėjo nužudytojo broliui. Tačiau bent jau po vertėjos atliktų jų vertimo buvo aišku tik tiek, kad kalbama apie kažkokius jiems visiems galimai bendrus pažįstamus.

Žinoma, užkliuvo šiems estams ir nužudytojo brolio ieškinys. Tačiau šis labai ramiai atkirto, kad šiais pinigais norėtų padėti neįgaliems bei onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.