Kauno ugniagesių gelbėtojų ilgojo savaitgalio suvestinės verčia griebtis už galvos. Vien antrąją Velykų dieną Kaune užregistruoti šeši piktybiniais nusikaltimais laikomi pernykštės žolės padegimai. Kauno rajone – penki.

Mena ne vieną tragediją

"Beveik kasmet tokie gaisrai pasiglemžia po sodybą. Yra buvę atvejų, kai savo namus, degindami šalia esančias pievas, supleškina patys jų šeimininkai. Neretai ugnies, žaibu nuvilnijusios sausa žole, grobiu tampa vasarnamiai ar sodybos, kuriose lankomasi tik vasarą", – pasakojo kasmet su kolegomis piktybinį padegimų vajų fiksuojantis Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas.

Mena jis ir gaisrą Kaune, Taikos prospekte – šalia buvusios Naftos bazės, kai užgesinus liepsnojančią apleistą pievą, buvo aptiktas apdegęs žmogaus kūnas. Tai buvo netoliese gyvenusio vyro, bėgusio gesinti padegtą pievą, palaikai. Buvo nustatyta, kad mirtis jį ištiko dar prieš sudegant – kaip įtariama, nualpus, kai apsinuodijo pavojingais dūmais.

Lig šiol V.Jokšas prisimena ir kaip klaikiai atrodė su Kauno rajonu besiribojančio Jonavos rajono miškas, išdegus durpingam jo paklotės sluoksniui. Tada išdegė apie 60 cm jo gylio ir medžių, į kuriuos, laimė, ugnis tada nepersimetė, kelmai rėmėsi į išdegusią žemę apsinuoginusiomis šaknimis. "Didžioji dauguma miško gaisrų pavasarį kyla taip pat nuo pernykštės žolės deginimo", –  konstatavo jau 35-erius metus ugniagesiu dirbantis V.Jokšas.

Vos spėjo suktis

Antrąją Velykų dieną sausos žolės padegėjai pradėjo šokdinti Kauno ugniagesius gelbėtojus apie pusę trijų dienos. Neveronyse apie 30 arų plote degė žolė.

Prieš 15 val. gautas pranešimas ir apie Zapyškio seniūnijoje degantį jauną mišką bei jo paklotę. Šį gaisrą pavyko lokalizuoti tik per pusvalandį, o užgesinti – per valandą. Kaip ir gaisrą Domeikavos seniūnijos Voškonių kaime, apie kurį pranešta apie pusę keturių. Ir ten 3 hektarų plote degė pernykštė žolė.

Po to pasipylė panašūs pranešimai iš Kauno. Apie pusę šešių vakaro Panerių gatvės gale 10 arų plote degė žolė ir krūmai. Dar po pusvalandžio teko skubėti į šios gaisravietės kaimynystėje esančią J.Vienožinskio gatvę. Šios Vilijampolės dalies gyventojai pranešė, kad dega hektaras sausos žolės su krūmais, o šalia – namas.

Apie septintą vakaro Apuolės gatvėje kilo gaisras 10 arų pernykštės žolės plote. Apie pusę devynių Marijampolės plente degė 50 arų pieva. Paraleliai vėl pradėti registruoti iškvietimai į Neveronis, kur vėl buvo padegta pernykštė žolė. Tačiau ir toliau netrūko darbo Vilijampolėje – apie devintą vakaro užfiksuota, kad dega Neries pakrantė ties Pagėgių ir A.Strazdo gatvėmis. Tik pastarąjį gaisrą užgesino gyventojai.

Padaroma didelė žala

Pasak V.Jokšo, neretai padegus pernykštę žolę netrukus kyla ir vėjas – tarsi gamta keršytų už jai daromą žalą. Tada situacija jau tampa sunkiai valdoma.

Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik daug laiko bei fizinių sąnaudų, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos detalės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Ne veltui yra numatytos baudos ir už gamtai padarytą žalą, kurios neretai skiriamos kartu su administracine bauda už padegimą. Žala gamtai, deginant pievas, sudaro nuo 8 eurų už arą, o deginant ražienas – nuo 5 eurų už arą. Be to, degindami žolę, ūkininkai rizikuoja netekti ES išmokų.

Baudas norima didinti

Numatytos nemenkos baudos ir už patį sausos žolės bei nukritusių medžių lapų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. Miestuose ir miesteliuose, turinčiuose daugiau kaip 500 gyventojų, juos deginti draudžiama, kaip ir laukininkystės bei daržininkystės atliekas. Už tai numatyta bauda nuo 28 iki 231 euro.

Už ražienų deginimą gresia bauda nuo 57 iki 289 eurų. O žemės savininkai, naudotojai ar valdytojai, pastebėję savo valdose žolės ar ražienų gaisrą ir nesiėmę priešgaisrinės apsaugos priemonių, gali būti nubausti bauda nuo 28 iki 173 eurų.

Ugniagesiai gelbėtojai pataria, pastebėjus degančią žolę nieko nelaukti ir pasistengti ją užgesinti, kol ugnis nepersimetė į didesnius plotus. Patariama užplakti liepsną medžių šakomis ar užtrypti kojomis, užpilti vandeniu ar smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais – kad liepsna neišplistų. Matant, kad pačiam susidoroti su ugnimi nepavyks, – nedelsiant bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 kviesti ugniagesius gelbėtojus.

Dar didesnės baudos gresia už durpynų ar durpingų pievų padegimą – nuo 86 iki 231 euro, o už miško naikinimą ar žalojimą jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi – net nuo 579 iki 1 158 eurų.

Artimiausiu metu šias baudas ketinama dar didinti.