Didžiulį dūmų stulpą kauniečiai užfiksavo sekmadienį tik sutemus.

Pirmos ugniagesių pajėgos į atliekų tvarkymo įmonę „Kauno švara“ atvyko per penkias minutes nuo pranešimo.

„Šitame objekte labai gerai sudirbo signalizacija – gaisras buvo laiku identifikuotas, buvo sargai, kurie įleido į įvykio vietą“, – pasakojo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas.

Gaisrą gesino daugiau kaip 30 ugniagesių ir 9 automobiliai.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

„Viduje degė tam tikros sukrautos atliekos. Ugniagesiai atliko profesionaliai savo darbą – užgesino gaisrą. Objektas su minimaliais nuostoliais paliktas tvarkytis ir tęsti veiklą“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Ugniagesiai pripažįsta – tokie objektai labai sudėtingi gesinti, todėl džiaugiasi, kad šįkart pavyko susitvarkyti per gerą valandą.

„Yra tas pats žmogiškasis faktorius – nežinome, kas tose šiukšlėse gali būti. Ar ličio baterijos, ar dar kažkas. Pavojingumas yra, o gaisro plitimas kartais – nenuspėjamas“, – tikino V. Barauskas.

Dėl gaisro priežasčių aiškinasi specialistai. Pasak vadovybės, neatmetama nė viena versija.

„Tokiuose objektuose gaisrai jau kilo ne pirmą kartą – jie kartojasi, tik skirtingose vietose. Kalbėjome apie praėjusius gaisrus su ekspertais – kai kurie buvo savaiminiai užsidegimai, o kiti atvejai dar tiriami“, – sakė K. Agintas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Per pastaruosius mėnesius Lietuvoje degė keturios su atliekomis dirbančios įmonės.

Balandžio gale – Vilniuje, įmonėje „Energesman“, kur tvarkomos viso regiono šiukšlės. Po kurio laiko – Kauno kogeneracinėje jėgainėje. Vėliau – metalo atliekas tvarkanti įmonė Alytuje. Dar po to – plastiko perdirbimo įmonė „PLASTA“, viena didžiausių Europoje.

Kai kuriems politikams kyla klausimų – ar tai tik atsitiktinumai?

„Žvelgiant į geopolitinę aplinką, turime būti budrūs. Negalima atmesti, kad tokios šalys kaip Rusija, Baltarusija gali siekti destabilizuoti Lietuvą – per padegimus, pasikėsinimus, diversijas, sabotažus“, – teigė nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

„Tikslas gali būti įvairus – chaoso siekis, nesaugumo jausmo stiprinimas. Nebūtina, kad būtų labai aiškus priežastinis ryšys. Gali būti tiesiog siekis parodyti, kad čia esame“, – aiškino komiteto pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

Visgi kiti komiteto nariai sako – greičiau kaltas netinkamas atliekų tvarkymas.

„Vis dėlto linkęs labiau tikėti, kad blogai pasiruošta utilizavimui – ypač ličio jono baterijų. Elektronikos tikrai labai daug“, – sakė komiteto narys Dainius Gaižauskas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Ar tai – atsitiktiniai atvejai, ar tyčiniai padegimai, aiškinasi prokurorai. Sudaryta speciali tyrimo grupė.

„Sąryšio tarp šių gaisrų nematome. Taip pat – jokių ženklų, kad tai būtų veikiama iš užsienio“, – tikino prokuroras Artūras Urbelis.

Tačiau galutinės išvados dar nepateiktos.

Tuo metu aplinkai ir žmonėms padaryta žala – akivaizdi. Buvo išsiųsti įspėjamieji pranešimai.

„Degant plastikui, išsiskiria kenksmingos medžiagos, kurios veikia žmogų. Todėl ir buvo rekomenduota užsidaryti langus, kad žmonės paprasčiausiai nekvėpuotų“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento atstovas Vaidas Laukys.

Tačiau pranešimus prieš pat vidurnaktį gavo ne tik Kauno, bet ir už 100 kilometrų esančio Vilniaus gyventojai. Iš miegų pažadinti žmonės piktinosi socialiniuose tinkluose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Perspėjimo sistema niekada nebus ideali, bet ją reikia nuolat gerinti. Geriau gauti visiems, nei kad negautų tie, kurie išties yra paveikti“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

„Didelė netvarka. Pinigų daug, apie 700 mln. – išmėtyti, ir net nežino, kur panaudojo“, – pridūrė D. Gaižauskas.

Ugniagesiai atsiprašė. Aiškino, kad šįkart kaltos ne sistemos, o žmogiška klaida.

„Pagal pirminę informaciją, tokių pat gatvių yra ir kituose miestuose. Adresas buvo neteisingai suvestas į sistemą – ir parinktas Vilnius“, – aiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas.

Beje, perspėjimų sistema stringa ne pirmą kartą. Vieni žmonės pranešimų negauna visai, kiti – per vėlai. Sutvarkyti ją, ugniagesių teigimu, tikimasi per trejus metus.