"Kasryt važiuoju Baltijos gatve – vežu žmoną į darbą ir jau sunku nepamesti skaičiaus, kiek kartų mačiau, kai buvo kliudytas kelio ženklas prie "Norfos" pėsčiųjų perėjos", – pasakojo "Kauno dienos" skaitytojas Petras.

Vien per šiuos metus jis suskaičiavo, kad į šį pėsčiųjų perėjos ženklą buvo atsitrenkta vienuolika kartų. Sugadintas stovas pakeičiamas kitu, bet netrukus vėl būna avarija. 

Ir tai – ne vienintelis ženklas, mušantis antirekordus.

"Metų stulpas, keičiamas po du kartus per dieną", – apie pėsčiųjų perėjos ženklą Draugystės gatvėje, esantį taip pat vidury gatvės, po vakarykščio įvykio rašė vienas internautas. Kitas skaičiavo, kad šis ženklas buvo nudaužtas jau devintą kartą. "Mačiau, kaip per dieną dukart į jį sugebėjo įvaryt", – tikino dar kitas kaunietis.

Diskusijos dalyviai konstatavo: jeigu avarijos kurioje nors vietoje kartojasi, vadinasi, ženklas stovi ne vietoje. Tačiau kiti patarė vairuojant nežioplinėti.

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Augustaitis laikosi panašios nuomonės.

"Pėsčiųjų saugumo salelės yra viena iš eismo saugumo priemonių, padedančių pėstiesiems saugiai kirsti gatvių važiuojamąją dalį. Kelių eismo ženklai yra skirti tam, kad atkreiptų vairuotojų dėmesį", – aiškino specialistas.

Anot jo, kelių ženklai montuojami taip, kad būtų pakankamai vietos automobiliams juos apvažiuoti, o jie nukenčia dažniausiai dėl vairuotojų neatidumo.

"Nesvarstoma atsisakyti šių eismo saugumo priemonių. Kiek ženklų per metus apgadinama, šiuo metu negalime atsakyti. Atstatymo kaina priklauso nuo darbo sąnaudų, o atlyginti privalo žalą padaręs asmuo. Jeigu eismo įvykio dalyvis yra apsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, dažniausiai kaštus padengia draudimo bendrovė", – dėstė M.Augustaitis.

Kauno policijos atstovai teigė, kad didelis dėmesys, stiprinant visų eismo dalyvių saugumą, ypač skiriamas pėstiesiems.  "Įrengiamos įvairios saugumo salelės, kuriomis siekiama užtikrinti saugų gyventojų judėjimą, kuomet reikia kirsti važiuojamąją kelio dalį. Šios vietos dažniausiai  labai gerai matomos, kadangi daugelyje jų yra įrengti padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjos tamsiu paros metu būna apšviestos", - teigė policijos atstovai.

Kauno policijos manymu, minėtose vietose dažniausia kelio ženklų apgadinimo priežastimi tampa vairuotojų noras trumpinti kelią, nesilaikymas nurodytų kelio ženklų. "Pridėtoje nuotraukoje matome įrengtą kelio ženklą nr. 402 „Važiuoti į dešinę“), greičio viršijimas, saugaus atstumo nesilaikymas", - teigiama komentare.

Statistika, kurioje atsispindėtų, kiek per metus yra apgadinama kelio ženklinimo stulpų, nėra rengiama. 

Pareigūnai ragina vairuotojus kelyje būti budriais ir atsargiais, tolerantiškais bei pakančiais, laikytis Kelių eismo taisyklių, ypač artėjant rugsėjo 1-ąjai, kuomet į gatves sugrįš jaunieji eismo dalyviai.