Kaltinami kyšio pasidalijimu

Kaip jau rašyta, po daugiau kaip pustrečių metų tyrimo Kauno apygardos teismui buvo perduotas tik vienas skandalingosios bylos dėl galimos korupcijos Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kaip tada teigta, susijusius su jos turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu, epizodas.

Anot ikiteisminį tyrimą atlikusių teisėsaugininkų, tai – vienas iš keturių galimų šios bylos kyšininkavimo atvejų, pasireiškusių grynųjų pinigų davimu ir priėmimu.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyba, duomenimis, bendrovės „Sportėja“, laimėjusios, kaip įtariama, fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui, tuo metu vadovavusiam Kauno rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai, 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pastarojo darbo valandomis Kauno rajono savivaldybės pastate Savanorių prospekte.

Tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau tik 1400 litų. Likusius 3600 litų jis atvežė R.Pudževeliui į tuometinius pastarojo namus Noreikiškėse.

R.Pudževelis kaltinamas kyšininkavimu. K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens  –Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras bei pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą.

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinami priėmę iš „Sportėjos“ atstovo kyšį už tai, kad šiai būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus. Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo, rangos sutartis pasirašyta atgaline data, o už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. „Sportėjai“ buvo pervesti 40 481,76 eurai. 

K. Povilaitis (kairėje) ir R. Pudževelis (dešinėje) su savo advokatais A. Jokūbausku (kairėje) ir A. Mažeika (dešinėje).

Iškalbingos metamorfozės

K.Povilaitis tuo metu buvo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, pirmininkavęs Viešųjų pirkimų komisijai. Ir kitą Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją, per kurią ir buvo sulaikytas dėl galimų senų nuodėmių, jau tapęs Kauno rajono mero pirmuoju pavaduotoju.

Kyšį K.Povilaičiui davęs „Sportėjos“ atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais. Kaip ir dar penki šios bylos liudytojai. Beje, pastarųjų sąraše, perduotame teismui, yra ir daugiau tuometinių Kauno rajono savivaldybės vadovų, tebeužimančių šias pareigas ir šiandien. 

R.Pudževelis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. K.Povilaitis savo nuomonės dėl to nepareiškė. Pagal pareikštą kaltinimą jiems gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Abu teisiamieji šiuo metu vadovauja  įvairioms bendrovėms. 51-erių K.Povilaitis – vienos Kauno rajone registruotos bendrovės, užsiimančios daržovių auginimu, direktorius bei Kaune registruotos keleivių pervežimo bendrovės direktorius pervežimams.

56-erių R.Pudževelis – vienos Kauno rajono bendrovės, užsiimančia didmenine ir mažmenine prekyba antrinėmis žaliavomis, direktorius plėtrai bei kitos Kauno rajono bendrovės, pirminiais duomenimis, besiverčiančios didmenine prekyba porceliano bei stiklo dirbiniais ir valymo priemonėmis, specialistas.  

Pagrindinė byla įstrigusi

Kada bus baigta pagrindinė byla, kurioje kartu su K.Povilaičiu ir R.Pudževeliu – vienuolika įtariamųjų (dar aštuoni verslo atstovai ir R.Pudževelio žmona), neaišku. Anot ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, ji stringa dėl ilgai trunkančių šioje byloje paskirtų įvairių rūšių ekspertizių.

Kaip jau rašyta, šis bombos sprogimui prilygęs ikiteisminis tyrimas dėl galimo kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir papirkimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus buvo pradėtas STT Kauno valdybos pareigūnams 2016-ųjų lapkritį sulaikius penkis asmenis, tarp kurių buvo ir R.Pudževelis, pastarojo sutuoktinė bei bendrovės „Roalsa“ vadovas Saulius Bartašiūnas. Tačiau suimti po dviejų parų sulaikymo buvo tik R.Pudževelis ir S.Bartašiūnas. Juos suimti leidęs Kauno apylinkės teismas tada konstatavo, kad, turimais duomenimis, R.Pudževelis 2014-ųjų rugpjūtį susitarė su S.Bartašiūnu, jog pastarojo vadovaujamos įmonės lėšomis bus įsigytos R.Pudževelio ir jo sutuoktinės statomam gyvenamam namui Kulautuvoje reikalingos statybinės medžiagos. Tačiau įmonės apskaitoje bus nurodyta, kad šios medžiagos bus panaudotos jai renovuojant Kauno rajono savivaldybei priklausančias šilumos katilines. Nusikaltimas truko apie dvejus metus. Įtariama, kad jį inicijavo ir koordinavo S.Bartašiūnas.

Kaip tada teigta, K.Povilaičiui pareikšti įtarimai dėl galimų dviejų kyšininkavimo epizodų, padarytų skirtingu laiku. Tačiau abu jie susiję su Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai K.Povilaitis vadovo ankstesnę Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją – 2011-2015 metais. Tiesa, byla dėl antrojo galimo K.Povilaičio kyšininkavimo atvejo, susijusio su UAB „Alytaus baldai“, kuriame taip pat figūravo ir R.Pudževelis, nutraukta, pritrūkus įrodymų. Tai buvo padaryta jau perdavus šiandien atverstą bylą Kauno apygardos teismui.

Skirtingos karjeros 

Kauno rajono savivaldybės opozicija, kilus skandalui dėl K.Povilaičio ir R.Pudževelio sulaikymo bei jiems pareikštų įtarimų, išreiškė tada pastariesiems nepasitikėjimą. Tačiau interpeliacijos klausimas į tarybos darbotvarkę įtrauktas nebuvo, motyvuojant tuo, kad per vėlai pateikti dokumentai. Abu jie buvo atleisti iš pareigų patiems prašant. Ir sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje.

Atėję šiandien į savo bylos nagrinėjimą nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis nuo gausiai susirinkusios žiniasklaidos fotoobjektyvų nesislapstė. Tačiau laikėsi skirtingų pozicijų.

R.Pudževelis pareiškė, kad su žiniasklaida nebendraus. Tuo tarpu K.Povilaitis buvo linkęs viešai piktintis. „Neturiu, ką komentuoti, nes neprisimenu ir, ką vakar valgiau! Ar jūs prisimenate, kas buvo prieš aštuonerius metus?! Tegul parodo faktus, tada galėsiu komentuoti! Absurdas – to, kas vyksta, Lietuvoje negali vykti! Kiek nekaltų žmonių Lietuvoje tąsoma! Aš tik vienas iš jų. Už ką teisėsaugai moka pinigus ir didelius pinigus?! Už tai, kad po išgirsto pokalbio tik po kelių metų pradeda ikiteisminį tyrimą, o sulaiko dar po pusmečio?! Dėl to, kas vyksta, jaučiuosi ne tik prastai, bet ir sužlugdytas bei žeminamas Lietuvos teisėsaugos bei valstybės!“ – nevyniojo žodžių į vatą prieš teismo posėdį K.Povilaitis.

Pastarąjį gina buvęs vienas iš Kauno policijos Tardymo valdybos vadovų, rengęs teismui ir garsiąją koncerno EBSW bylą, vėliau perėjęs dirbti į STT Kauno skyrių bei septynerius metus buvęs vienu iš jo vadovų – Aleksandras Jokūbauskas. R.Pudževelio advokatas – buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika, kurio buvę kolegos iš Kauno apygardos prokuratūros vadovauja STT atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl jau teismui perduotos ir dar tebetiriamos galimos K.Povilaičio ir R.Pudževelio nusikalstamos veikos. 

Geriausia gynyba puolant?

Prieš atverčiant šiandien bylą, ją nagrinėsianti teisėja Danguolė Šiugždinytė buvo priversta iš karto skelbti pertrauką. Po to, kai prokuroras pateikė teismui dalį išslaptintos 2014-ųjų gegužės nutarties dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš teisiamuosius atlikimo.

Susipažinęs su pateiktu dokumentu, K.Povilaičio advokatas A.Jokūbauskas pareiškė, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo sąžiningas, nes, remiantis jau byloje esančia išslaptinta tos pačios nutarties dalimi, STT buvo galima tik slapta patekti į R.Pudževelio gyvenamąsias patalpas Noreikiškėse ir atlikti jų apžiūrą. STT Kauno valdybos vadovo prašymas, kuriuo remiantis ši nutartis išslaptinta papildomai, kas šiandien ir pateikta teismui, buvo gautas jau baigus ikiteisminį tyrimą. Ir šį prašymą tenkinęs jau kitas, nei ankstesnį išslaptinimą atlikęs Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas jau išslaptina, kad esą buvo galima atlikti ir slaptą sekimą, naudojant garso bei vaizdo priemones. 

Be to, anot A.Jokūbausko, teisinantis, kodėl tik beveik po dvejų metų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo teigiama, kad tokiu būdu siekta kur kas svarbesnių tikslų – atskleisti galimo nusikalstamo susivienijimo arba organizuotos grupės veiklą. Nors perduotoje teismui byloje apie tai nėra nė žodžio, todėl ji turėtų būti nagrinėjama su pagrindine byla, kuri dar tiriama.

Pritardamas savo kolegai, R.Pudževelio advokatas A.Mažeika prašė teismo išslaptinti visą minėtą 2014-ųjų gegužės nutartį bei išsireikalauti iš STT Kauno valdybos teismui pateiktą naują prašymą dėl papildomo šios nutarties išslaptinimo – kokie buvo to motyvai? Teisėja D.Šiugždinytė įpareigojo, kad tai padarytų prokuroras, kuriam šiandien perskaičius kaltinamąjį aktą, ir K.Povilaitis, ir R.Pudževelis teigė, kad savo kaltės nepripažįsta ir duos parodymus tik po visų liudytojų apklausos. Nors K.Povilaitis iš pradžių ir teisme spyriojosi, kad susilaiko nuo parodymų davimo, vėliau pareikšdamas, kad iš viso jų neduos.

Kitas šios bylos posėdis, į kurį bus kviečiami liudytojai, numatytas jau tik spalio viduryje.