Dėkoja naujakuriui

"Jautėme tą baisią smarvę apie dešimt metų. Nesvarbu, koks metų laikas. Kur tik nebandėme ieškoti pagalbos. Tiesa, tik žodžiu. Tačiau visada atsakymas buvo toks pats – Marvelės vandenvalos įmonė savo darbą atlieka kokybiškai", – pasakojo "Kauno dienai" už kilometro nuo Nemuno ir Nevėžio santakos, kur ties Ringaudų ir Kačerginės seniūnijų sankirta įrengtas esą išvalytų "Kauno vandenų" nuotekų kolektorius, gyvenantis Dalius.

Pašnekovas teigė, kad ne jis neapsikentęs parašė skundą Aplinkos ministerijai, nors girdėjo iš kaimynų, kad jau buvo neįmanoma valgyti Nemune sugautos žuvies – taip ši iškepta dvokė. Ir iki šiol mena, kaip smirdėjo kartą čia pat esančioje damboje, kuri būna apsemiama patvinusio Nemuno, išsimaudęs jo šuo.

Daliaus kaimynai, įsikūrę šiame gražiame gamtos prieglobstyje ant Nemuno kranto, įsitikinę, kad tvarką pagaliau pradėjo daryti  naujakurys, besistatantis namą prie pat minėtos dambos. Priešais šią statybvietę – ir ištaigingas vienos valdininkės, į kurią jie taip pat buvo kreipęsi pagalbos, namas. Ji dirba ne Kauno rajono, bet Kauno miesto savivaldybėje ir yra Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė.

Jautėme tą baisią smarvę apie dešimt metų. Nesvarbu, koks metų laikas. Kur tik nebandėme ieškoti pagalbos. Tačiau visada atsakymas buvo toks pats – Marvelės vandenvalos įmonė savo darbą atlieka kokybiškai.

Smirdantis kisielius

Kaimynai nurodė šios specialistės vardą ir pavardę – Jurga Pakrosnienė, jos specializacija – oro taršos mažinimo programų rengimas, gamtos būklės stebėjimas, maudyklių vandens kokybės stebėsena.

"Kauno dienos" žurnalistai bandė prisibelsti į šios Kauno valdininkės duris. Tačiau šeštadienio vidurdienį durų niekas neatidarė, nors lojantį šuniuką kažkas, buvęs viduje, pasišaukė.

"Ta nepakenčiama smarvė, tvyranti apie kilometrą nuo kolektoriaus, labiausiai kankindavo savaitgaliais, kai nedirba ne tik valdininkai, bet ir gamtos inspektoriai, – pasakojo dar vienas minėtos aplinkos apsaugos specialistės kaimynas – pensininkas Sergejus. – Kartu su ta smarve patamsėdavo ir vanduo. Įbridus į Nemuną net nesimato batų – upė virtusi kisieliumi, iš kurio net sunku ištraukti koją. Čia jau nebesimaudo niekas, nors prieš 12–15 metų buvo pliažiukas. Jau dešimt metų čia nebepagaunu žiobrių, nors mano pusbrolis prie Lampėdžių juos tebetraukia. Dabar geriausiu atveju ties Kačergine kimba tik dumblą mėgstantys karšiai. Aš jų nevalgau."

Kaimynai šokiruoti

Anot gyventojų, pastaruoju metu prie Nemuno nebeidavo ir jų kaimynė aplinkosaugininkė. Paaiškėjus, kas iš tikrųjų teršė upę, kai kurie dienraščio pašnekovai buvo linkę kalbėti ironiškai. 

"Anksčiau tų valymo įrenginių visai nebuvo ir dar gyvi esame. Tai gal tikrai čia nieko baisaus?" – parodijavo šiandienius valdininkus pensininkas Jonas, teigęs, kad taip pat jau neina prie Nemuno, kuriame matė plūduriuojant visko.

Kitoje kolektoriaus pusėje – Pypliuose – gyvenanti Virginija irgi pasakojo neseniai buvusi šokiruota.

"Šiaip važinėju automobiliu. O tada, prieš gerą savaitę, esant puikiam orui, nusprendžiau pasivaikščioti iki Kačerginės. Prieš pat ją yra tokia damba, pro kurią vos buvo galima praeiti, – toks buvo kanalizacijos dvokas. Dar pamaniau: nejau vietiniai, gyvenantys tokioje gražioje vietoje, taip baisiai elgiasi? Tačiau kodėl Nemunas pastaruoju metu virtęs tokiu šlykštuku, kuriame jau niekas nesimaudo, supratau tik išgirdusi apie "Kauno vandenų" veiklą", – kalbėjo Pypliuose gyvenanti Virginija.

Čia nebepagaunu žiobrių. Dabar geriausiu atveju ties Kačergine kimba tik dumblą mėgstantys karšiai. Aš jų nevalgau.

Patikrinimą atliko tyliai

Kauno meras V.Matijošaitis stebėjosi, kodėl niekas jo neinformavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimų šiurkščių aplinkosaugos pažeidimų Kauno savivaldybei pavaldžiuose "Kauno vandenyse".

"Kauno dienos" žiniomis,  apie Aplinkos ministerijos inicijuotą neplaninį Kauno vandenvalos įmonės patikrinimą nebuvo informuotas ne tik Kauno meras, bet ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Laikinai šio departamento agentūrai, vykdančiai aplinkos apsaugos gamtos išteklių naudojimo kontrolę Kauno mieste ir Kauno rajone, vadovaujanti Valdonė Liaugaudienė, praėjus daugiau kaip dviem paroms po šokiruojančių neplaninio patikrinimo rezultatų, teigė, kad žino tik tiek, kiek skelbia žiniasklaida.

"Mano žiniomis, mes jokių nusiskundimų dėl užteršto Nemuno vandens ar nepakenčiamo jo kvapo nebuvome gavę", – sakė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius.

Mįslinga sklendė

Atlikti neplaninį Marvelės vandenvalos įmonės patikrinimą, gavus skundą dėl galbūt jos į Nemuną išleidžiamų neišvalytų nuotekų, Aplinkos ministerija pavedė ne Kauno, bet Panevėžio aplinkosaugininkams.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas, pats dalyvavęs vykdant šią užduotį, "Kauno dienai" pasakojo, kad įtartina sklendė buvo aptikta ne įmonės teritorijoje, bet jau už jos vartų. Tai liudija šviežiai sukasta žemė ties įeiga į pastatą su užrašu "Kauno vandenys".

"Eidami per visą technologinę liniją, pagaliau radome neaiškios paskirties sklendę. Pasiteiravę apie ją įmonės vadovo ir vyriausiojo technologo, iš pradžių negavome jokio atsakymo. Vėliau imta teigti, kad tai greičiausiai užsilikę dar nuo įmonės statybos. Nieko konkrečiau negalėjo paaiškinti ir buvęs įmonės vyriausiasis technologas, dabar dirbantis ne visu etatu", –  aiškino V.Jakštas.

Anot Panevėžio aplinkosaugininkų vadovo, pradėjus šio mįslingo radinio vietoje kasti, buvo girdėti, kaip kelis kartus įsijungė siurbliai. Jie veikė 4–5 minutes. Po to kurį laiką buvo tyla.

"Buvo pumpuojama periodiškai. Stebėdami sistemos valdymą dispečerinėje, padarėme išvadą, kad šie siurbliai galėjo būti valdomi rankiniu būdu", – teigė V.Jakštas.

Mėginiai – baisūs

Netrukus Panevėžio aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad 1,5 m gylyje įrengtas slaptas vamzdis buvo įleistas į legalų išvalytų nuotekų kanalą žemiau jų mėginių ėmimo vietos.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad šio techninėje įmonės dokumentacijoje nepažymėto vamzdžio turinys 400 kartų viršijo upėje leistiną taršos koncentraciją. Šie teršalai kartu su išvalytomis nuotekomis buvo išleidžiami minėtu kolektoriumi, esančiu ties Ringaudų ir Kačerginės seniūnijų sankirta, keli metrai po vandeniu. Visa tai tekėjo tiesiai į Nemuną. Ir tai, anot K.Navicko, buvo ne paprastos gyventojų nuotekos, o koncentruotas jų teršalas, susidaręs po išvalymo.

Panevėžio aplinkosaugininkų vadas K.Jakštas patikslino, kad atrastas slaptas vamzdis buvo 16 cm diametro. "Preliminariai per 4 minutes iš jo nutekėdavo iki 15 kubų nevalytų nuotekų. Padauginkite šį skaičių iš valandų, parų, metų ir pažiūrėkite, kiek tai bus juokinga", – replikavo jis Kauno merui V.Matijošaičiui, teigusiam, kad, aptikus tik tokio neva menko diametro vamzdį, juokinga kalbėti apie globalius taršos padarinius.

V.Matijošaičio svarstymu, tas vamzdis galėjo ten atsirasti vos prieš kelerius metus, kai įvyko avarija.

Preliminariai per 4 minutes iš jo nutekėdavo iki 15 kubų nevalytų nuotekų. Padauginkite šį skaičių iš valandų, parų, metų ir pažiūrėkite, kiek tai bus juokinga.

Vis dėlto šalia barbariškai teršiamo Nemuno įsikūrę Kačerginės gyventojai kalba apie kelis kartus ilgesnį laikotarpį, kai jiems teko gyventi jaučiant nepakenčiamą smarvę.

Teisėsauga prašo pagalbos

Anot pradėtą ikiteisminį tyrimą organizuojančios Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus, besispecializuojančio tiriant finansinius nusikaltimus, prokurorės Inesos Gulbinienės, įtarimai su šia afera siejamiems asmenims gali būti pradėti reikšti tik išstudijavus iš kompiuterių paimtus duomenis.

Teisėsaugininkai prašo ir visuomenės, galinčios padėti narpliojant šią aferą, pagalbos. Turinčiuosius informacijos prokurorė prašo jai skambinti telefonu – 242 971. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus, tiriančio rezonansinius nusikaltimus, vyresniajai tyrėjai Vaidai Gasiūnaitei-Marcinkevičienei – 303 618.