Nebeturėdama savo gretose nei Patrulių būrio, nei Kelių policijos pareigūnų, Kauno rajono policija visai neblogai susitvarko su užduotimis. Apie tai ir kriminalines pakaunės aktualijas kalbėjomės su laikinuoju jos vadovu Aleksejumi Chraminu.

– Ar saugu gyventi Kauno rajone? Kaip pakaunė atrodo bendrame Lietuvos kontekste?

– Remiantis oficialia statistika, Kauno rajonas niekuo nesiskiria nuo kitų Lietuvos regionų, nors yra vienas tankiausiai apgyvendintų šalyje, turintis 90–93 tūkst. gyventojų, 25 seniūnijas, 371 kaimą, devynis miestelius ir tris miestus. Be to, Kauno rajoną kerta europiniai greitkeliai. Čia įsikūrę didžiausias ir techniškai universaliausias Lietuvoje tarptautinis Karmėlavos oro uostas bei LEZ. Sezono metu Kauno marių regioninis parkas ir vaizdingos Nemuno pakrantės čia pritraukia daug poilsiautojų. Be to, Kauno rajone – net 200 sodų bendrijų, vienijančių 25 tūkst. narių.

Per devynis šių metų mėnesius Kauno rajone užregistruotos 1452 nusikalstamos veikos. 2013-aisiais jų buvo 2,3 proc. mažiau. Be to, šiemet 4,8 proc. pagerėjo jų ištyrimas.
Šiemet Kauno rajone užregistruoti penki nužudymai. Visi jie, kaip ir keturi sunkūs sveikatos sutrikdymai, atskleisti. Trys nužudymų ir dvi sveikatos sutrikdymų bylos jau perduotos teismui. Nužudymams, išžaginimams ir didelį atgarsį visuomenėje sukėlusiems nusikaltimams tirti mes skiriame didžiausią dėmesį.

– Kokie nusikaltimai kelia didžiausią galvos skausmą?

– Kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausia registruojame vagysčių. Jos sudaro apie 45 proc. visų nusikaltimų. Jų gausą lemia tai, kad Kauno rajone daug sodų bendrijų bei tai, kad nemažai kauniečių pastaruoju metu keliasi gyventi į užmiestį.

Deja, pasidžiaugti vagysčių ištyrimu negalime – pavyksta atskleisti tik kas ketvirtą penktą. Šios problemos priežastys įvairios. Pirmiausia, pakaunė – priemiestinis rajonas, čia vagiliauja ir atvykėliai, o apie vagystes iš sodų namelių dažniausiai pranešama pavasarį, t. y. gerokai pavėluotai, kai jau sunku rasti įkalčius.

Dar viena problema, kurią norėčiau išskirti, yra smurtas artimoje aplinkoje. Kauno rajone užregistruojama dvigubai daugiau šios rūšies nusikaltimų negu Kauno policijos komisariatuose. Kauno rajone, kaip ir Lietuvoje, neblaivūs asmenys padaro beveik trečdalį visų nusikaltimų, o smurto artimoje aplinkoje atvejais – beveik visus.

– Pakaunėje – ir Užliedžiai su vis labiau vaiduoklį primenančia Henriko Daktaro pilimi. Ar jos šeimininko įkalinimas iki gyvos galvos turėjo įtakos pakaunės kriminaliniams procesams?

– Vienintelis šio asmens ryšys su Kauno rajonu yra minėta pilaitė. Vadinamieji Kauno berniukai nusikaltimus vykdė visoje Lietuvoje, todėl ieškoti kažkokių ypatingų šios gaujos sąsajų su Kauno rajonu, manau, nederėtų. Jokio ryšio tarp šios pilies šeimininko ir Kauno rajone registruojamų nusikaltimų dinamikos nesame pastebėję. Ir iki H.Daktaro įkalinimo ir po to fiksuojamos panašios tendencijos.

– Kauno rajone – šešios policijos nuovados. Kurios teritorijoje užregistruojama daugiausia nusikaltimų?

– Daugiausia nusikaltimų – apie trečdalį – užregistruojama Garliavos policijos nuovados, turinčios 20 pareigūnų, teritorijoje. Tačiau ir jos dydis – beveik kaip Prienų policijos komisariato. Po Garliavos policijos nuovados rikiuojasi Raudondvario, Domeikavos, Karmėlavos, Noreikiškių ir Vilkijos. Pastarosios teritorijoje nusikaltimų mažiausiai galimai dėl to, kad ji labiausiai nutolusi nuo Kauno, t. y. mažiausiai veikiama jo įtakos. Be to, ten beveik nėra sodų bendrijų.

– O kurios nuovados teritorijoje daugiausia naminukės varyklų?

– Remiantis oficialia statistika, Noreikiškių nuovados, nes ten ir Zapyškis, ir Braziūkai, kuriuos supa miškai. Šiemet juose aptikome jau du fabrikėlius.

– Ar Kauno rajono policiją tenkina gyventojų aktyvumas, informuojant apie jų kaimynystėje daromus nusikaltimus ar teisės pažeidimus? Kiek procentų, jūsų nuomone, šios informacijos yra nuslepiama?

– Kriminologai sako, kad nusikaltimų latentiškumas sudaro apie 60 proc., t. y. tiek jų gali būti nuslepiama. Atsižvelgiant į tai, susitikimuose su bendruomene mes akcentuojame, kokią didelę reikšmę turi gyventojų pagalba kuriant saugesnę aplinką. Kauno rajono teritorijoje šiandien veikia 85 saugios kaimynystės grupės, vienijančios apie 2000 gyventojų. Daugiausia – Garliavoje, Ringauduose ir Ežerėlyje. Siekiame, kad jų būtų dar daugiau. Dažnai šia idėja susidomima mums žymint gyventojų daiktus.

Pastaruoju metu tokių grupių kūrimas suaktyvėjęs Vilkijoje – per šešis mėnesius susikūrė dešimt. Džiugina ir pastebėjimas, kad visuomenė vis mažiau toleruoja nusikaltimus darančius asmenis.

– Kokiu būdu dažniausiai pranešama apie negatyvius reiškinius?

– Įvairiai – ir anoniminiais telefonais, ir bendraujant su pasitikėjimą pelniusiais pareigūnais. Naudodamasis proga norėčiau priminti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato anoniminių telefonų numerius: 303 050 (laukiama informacijos apie pilstuko gamybą ir prekybą juo, landynes, neprižiūrimus ar smurtą patiriančius vaikus, sąvadautojus, prostituciją, narkomanus), 303 060 (apie organizuotą nusikalstamumą, neteisėtą prekybą narkotikais, prekybą žmonėmis, kontrabandą), 303 333 (automobilių vagystes tiriančių pareigūnų), 306 180 (apie neteisėtus pareigūnų veiksmus).

Šiais telefonais gaunama informacija yra paskirstoma pagal teritorijas, susijusias su pranešimų turiniu. Ir mes visada ją tikriname. Norėtųsi dar didesnio visuomenės aktyvumo. Policijai aktuali informacija apie bet kokį teisės pažeidėją.

– Tačiau neretai žmonės vengia skambinti į policiją, nes bijo apsijuokti, arba nebūdami užtikrinti, kad apie jų skambutį netaps žinoma tam, apie kurio darbelius pranešta. Kiti nenori po to būti kviečiami į teismą liudyti.

– Manau, kad pranešti apie kilusius įtarimus reikia visada. O mes jau atsirinksime. Be to, mes stengiamės kuo mažiau gaišinti svarbią informaciją suteikusius asmenis. Tačiau kartais iškyla būtinybė juos apklausti papildomai. Stengiamės tai atlikti kuo greičiau ir išsamiau, kad nereikėtų pakartotinai. Yra galimybė taikyti tokiems asmenims ir anoniminio liudytojo statusą – jeigu gresia pavojus gyvybei ar verslo interesams, jeigu parodymai yra labai svarbūs ir pan. Kiekvienas pareigūnas privalo neatskleisti jokių duomenų apie asmenį, suteikusį svarbią informaciją.

– Kokio nusikaltimo atskleidimą ar pavojingo reiškinio pažabojimą laikote didžiausia pastarųjų metų sėkme?

– Džiugu, kad išaiškinta didžioji dalis rezonansinių nusikaltimų. Apie 70 proc. – visų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Esame radę naminės degtinės fabrikėlių ir Raseinių rajone.

– Kaip kriminogeninę situaciją veikia metų laikai?

– Pavasarį padaugėja pranešimų apie nežinia kada įvykdytas vagystes iš sodų namelių. Tamsiu paros metu – viešosios tvarkos pažeidimų. Pastebima tendencija, kad vasarą nusikaltimų užregistruojama mažiau. Greičiausia, kad juos darantys asmenis taip pat išvyksta atostogų. Rudenį, kai sugrįžta studentai, darbo vėl padaugėja. Spaudžiant speigui, nusikaltimų sumažėja. Mano darbo praktikoje yra buvę, kai smarkiai pasnigus ir esant dideliam šalčiui per savaitę buvo vos du trys pranešimai apie įvykius.

– Pasitarime pas Kauno rajono merą Valerijų Makūną buvo planuota komisariato reidų ir prevencinių priemonių gausa. Apie kokias priemones kalbėta?

– Prevencines priemones, atsižvelgdami į kriminogeninę situaciją, mes planuojame kas mėnesį. Pavyzdžiui, artimiausiu metu planuojame pradėti rengti bendrus naktinius reidus su Kauno rajono savivaldybės darbuotojais. Juose ketina dalyvauti ir Kauno rajono meras V.Makūnas. Planuojame lankyti socialinės rizikos asmenis, probleminius taškus. Atsižvelgiant į gyventojų poreikius prieš mėnesį prailginome kai kurių nuovadų darbo laiką.

Rajone patruliuoja ir Kelių policijos, ir Patrulių rinktinės pareigūnai. Nors jie dabar pavaldūs Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, jų funkcija – užtikrinti gyventojų saugumą ir viešąją tvarką priskirtoje rajono teritorijoje – liko ta pati.

Pagal policijos generalinio komisaro patvirtintą tvarką į "A" kategorijos įvykius (nužudymus ar keliančius pavojų gyvybei) privalu atvykti per 12 minučių. Į "B" (apysunkiai nusikaltimai) – per 20. "C" (pavyzdžiui, techninius eismo įvykius)– per valandą.

– "Kauno diena" jau rašė, kad kviečiantis iš Kauno pagalbą telefonu 112, atsiliepia šio bendrojo pagalbos centro operatorius Klaipėdoje, kuris vėliau pranešimą peradresuoja specialiosioms Kauno tarnyboms. Gaištamas laikas, jau nekalbant apie tai, kad atsiliepusieji Klaipėdoje gali ne taip išgirsti jiems nežinomų vietovių pavadinimus. Kokią alternatyvą telefonui 112, kviečiantis policiją, turi Kauno rajono gyventojai?

– Tiesiogiai į Kauno rajono policijos budėtojų dalį galima paskambinti telefonais: 303 91, 303 956 arba 321 543. Telefonu 02 jau paskambinti tiesiogiai nepavyks.

– Šiais metais Garliavos Vytauto g., kurioje yra įrengtas greičio matuoklis, jau žuvo keturi žmonės. Ar ketinama imtis  papildomų priemonių, kad gatvė taptų saugesnė?

– Neseniai ši problema buvo sprendžiama ir pasitarime pas Kauno rajono merą. Ne kartą diskutavome apie ją ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijoje. Mes siūlome įrengti Garliavos Vytauto g. "gulinčius policininkus".

Mūsų bendradarbiavimas su Kauno rajono valdžia – labai glaudus ir konstruktyvus. Ji finansiškai prisideda ir prie nuovadų išlaikymo. Bandysime kartu ieškoti ir kaip išspręsti Garliavos Vytauto g. problemą.

– Ko labiausiai trūksta Kauno rajono policijai, kad ji geriau atliktų savo funkcijas?

– Mūsų komisariate, kaip ir visoje Lietuvoje, labiausiai trūksta vadinamųjų pirminės grandies pareigūnų, kurie dirba nuovadose ir pirmiausiai reaguoja į pranešimus apie įvykius. Tikimės, kad situacija gerės, šiemet atsidarius Policijos mokyklai Mastaičiuose, kuri rengs būtent pirminės grandies pareigūnus. Viliamės, kad ją baigusieji atvykėliai iš visos Lietuvos sukurs čia šeimas ir liks dirbti Kauno rajone.

– Ar teisybė, kad į Mastaičius ketinama perkelti ir patį Kauno rajono policijos komisariatą?

– Tokių vizijų yra. Manau, kad tai būtų neblogas sprendimas, nes dabar mūsų komisariatas glaudžiasi skirtinguose Kauno centro pastatuose. Administracija, budėtojai ir dalis kriminalinės policijos – V.Putvinskio g. Likę kriminalistai – M.K.Čiurlionio g., nes visi jie ten netelpa. Tačiau mus į šią tarnybą ir atvedė iššūkių ieškojimas.

Įspūdingas derlius

Padedant visuomenei, šiemet Kauno rajono policija perėmė iš nelegalių prekeivių akcizais apmokestinamų prekių: beveik šešias tonas dyzelino, apie 80 litrų alkoholio, beveik 9 tūkst. pakelių cigarečių, aptiko apie penkias tonas raugo na