Tyrimo pradžia
Teisėsauga praėjusią savaitę paskelbė, kad po 16 val. trukusių kratų Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko namuose rasta 140 tūkst. eurų. Kaip manoma, ši suma gauta kaip kyšis. Jo davėjas – bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas. Jam ir V.Šiliauskui pareikšti įtarimai.
Be to, pas administracijos direktorių rasta ir daugiau pinigų – iš viso beveik ketvirtis milijono grynųjų. Teisėsauga skelbia, kad šių pinigų kilmė taip pat bus tiriama. Pas papirkimu įtariamą J.Kriaučiūną kratų metu rasta beveik 400 tūkst. eurų grynųjų.
Tiek V.Šiliauską, tiek J.Kriaučiūną buvo prašoma suimti trims mėnesiams. V.Šiliauskas suimtas 10 dienų, J.Kriaučiūnui skirta intensyvi priežiūra – naudojama apykojė.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas vedamas į teismą
Justinos Lasauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Ketvirtadienį teismas pratęsė V. Šiliausko suėmimą mėnesiui.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras areštavo apie 170 įvairių nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas – Kauno miesto administracijos direktorius. „Bendra įtariamųjų šiuo metu areštuoto turto rinkos vertė – septynženklė“, – užvakar paskelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Neatmetama, kad draugystę stiprinančios dovanėlės galėjo lemti „Autokaustos“ dominavimą Kauno savivaldybės skelbiamuose statybų rangos konkursuose.
„Autokausta“ yra laimėjusi ne vieną svarbų Kauno miesto savivaldybės rangos projektą.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis V.Šiliauską nušalino nuo administracijos direktoriaus pareigų.
Vicemero fiasko
Pažvelkime į praeitį. Pirmoji stambi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pagauta žuvis tuomet buvo vicemeras iš Kauno mero, konservatoriaus Andriaus Kupčinsko komandos. Korupcijos dėmę 2012 m. Kauno savivaldybei užtraukė tuometis socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas.
Įkliuvo: korupcijos dėmę 2012 m. Kauno savivaldybei užtraukė tuometinis vicemeras K.Kriščiūnas. (Artūro Morozovo nuotr.)
K.Kriščiūnas kaltintas tuo, kad, naudodamasis savo kaip vicemero įtaka, nurodė „Panemunės butų ūkio“ direktoriui Tomui Pilviniui suremontuoti savo partijos bendražygės butą iš savivaldybei pavaldžios bendrovės lėšų, o kitos savivaldybės viešosios įstaigos – Automobilių stovėjimo aikštelės – lėšomis su jos tuomečio direktoriaus Algimanto Puidoko žinia buvo remontuojami jo automobiliai.
Visa kompanija sėdo į teisiamųjų suolą. Jie buvo kaltinami galimu piktnaudžiavimu, siekiant turtinės naudos sau arba kitiems asmenims. K.Kriščiūnas jam pateiktus kaltinimus įnirtingai neigė. „Visą tą laiką buvo ieškoma, bandoma surasti kažkokios medžiagos ir kai nieko nepavyko, buvo bandoma kriminalizuoti buitinius santykius, – tuomet aiškino jis. – Nėra nė vieno įrodymo, kad aš pasiėmiau nors litą, ir nė vieno įrodymo, kad prašiau kažką nelegaliai padaryti.“
A.Kupčinskui ir vėl teko raudonuoti, nes kyšininkų lizdelis Kauno savivaldybėje aptiktas, jam einant mero pareigas.
Jau atrodė, kad korupcijos burbulas subliuško. Po ketverių metų, 2016-aisiais, byla baigėsi teisiamųjų išteisinimu. Tačiau Kauno apygardos teismo paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį pakeitė Lietuvos apeliacinis teismas.
2018 m. sausį Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K.Kriščiūnas buvo išteisintas, ir pripažino jį kaltu piktnaudžiavus tarnyba.
Teisėjų kolegija paskelbė, kad, esminį vaidmenį padarant visas nusikalstamas veikas, atliko K.Kriščiūnas, jis nubaustas galutine subendrinta bausme, gerokai didesne, nei padaryta turtinė žala, – jam paskirta didesnė nei 20 tūkst. eurų bauda. Baudos skirtos ir kitiems kaltinamiesiems šioje byloje.
Teismo vertinimu, K.Kriščiūnas veikė priešingai tarnybos ir Kauno miesto bendruomenės interesams, pakenkė Kauno miesto savivaldybės įvaizdžiui, pažemino ir sumenkino Kauno miesto savivaldybės tarybos, atliekančios vietos valdžios funkcijas, autoritetą, diskreditavo Kauno miesto savivaldybės tarybos ir mero pavaduotojo vardą.
Nepamirštamas „auksinukas“
Ne mažiau skambiai nei rekordinio kyšio byla prieš maždaug penkiolika metų spauda ir portalai mirgėjo antraštėmis apie „auksinio“ tualeto bylą.
„Auksinio” tualeto skandalas kilo, kai mero pareigas taip pat ėjo A.Kupčinskas. Bylą Kauno prokuratūra pradėjo tirti, kai bendrovė „TK sprendimai“ Kauno miesto savivaldybės atstovų užsakymu 2008 m. rudenį Kaune įrengė viešąjį tualetą, kainavusį 527 tūkst. litų.
Įtarta, kad įrengiant tualetą buvo klastojami darbų atlikimo aktai, išrašomos fiktyvios sąskaitos ir pan. Kaltinamųjų suolą papuošė dvylika vyrų: Romaldas Rabačius, Jonas Žališkevičius, Rimantas Rutavičius, Valius Knokneris, Zenonas Girčys, Romualdas Laukaitis, Rimgaudas Miliukštis, Stasys Pūtvis, Bronislovas Kučinskas, Egidijus Račkauskas, Antanas Gintautas Liaudanskas ir Jonas Vasauskas. Jie kaltinti turto iššvaistymu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu.
Dėl prasidėjusio tyrimo „auksinis“ tualetas net neatvėręs durų ėmė rūdyti. Po ketverių metų proceso Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos viduryje iš dvylikos teisiamųjų išteisino septynis, keturi sulaukė realių laisvės atėmimo bausmių, o vienam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Finalas: garsiojoje „auksinio tualeto“ byloje į teisiamųjų suolą sėdo net dvylika Kauno valdininkų ir verslininkų, tačiau vėliau jie visi buvo išteisinti. (Artūro Morozovo nuotr.)
Šiuo teismo sprendimu taškas nebuvo padėtas. 2014 m. birželį Lietuvos apeliacinis teismas išteisino ir penkis nuteistuosius. Teismas paskelbė: „J.Žališkevičius, R.Rutavičius, V.Knokneris, A.G.Liaudanskas ir J.Vasauskas išteisinti paaiškėjus, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į nereikšmingą ir daug pastangų reikalaujančių aplinkybių aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos klaidingai.“
Tiesa, 17 kv.m statinys, kainavęs 153 tūkst. eurų, duris atvėrė tik 2012 m., kai teismas pripažino statinio teisėtumą. Vos pradėjus eksploatuoti tualetą, paaiškėjo, kad jau reikia remonto: vandalai buvo išdaužę visus langus, apgadinę apdailą, o metalo konteineris, kuriame įrengtas tualetas, pradėjęs rūdyti. 2019 m. vasarį „auksinio“ tualeto gyvavimo era baigėsi – jis buvo nukeltas.
Mėnesinė rinkliava
Tęsiame kelionę po korupcijos užkulisius Kauno miesto savivaldybėje. Buvę Kauno savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai – Švietimo ir kultūros departamentui vadovavęs Edmundas Balasevičius ir Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus Ūkio poskyrio vedėja Nijolė Stasė Grybėnienė su dar keliais kolegomis taip pat pagarsėjo kaip kyšininkai.
Kalėjimas: buvęs Švietimo departamento direktorius E.Balasevičius – bene ilgiausiai už grotų išbuvęs Kauno valdininkas. (Evaldo Virkečio nuotr.)
A.Kupčinskui ir vėl teko raudonuoti, nes kyšininkų lizdelis Kauno savivaldybėje aptiktas, jam einant mero pareigas. Ši byla didelį atgarsį visuomenėje sukėlė dar ir dėl to, kad buvo priimtas sprendimas taikyti realią laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, neilgai – iki aukštesnės instancijos teismo sprendimo.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad N.S.Grybėnienės per 2010–2011 m. paimtų kyšių suma sudarė per 70 tūkst. litų. Tačiau ne sau ėmė, o kaip bitelė į avilį medų nešė, taip ji kas mėnesį E.Balasevičiui po pusę tūkstančio atiduodavo ir dalį pasilikdavo sau.
Tyrimas parodė, kad E.Balasevičius iš kolegės N.S.Grybėnienės kas mėnesį reikalavo po 500 litų (per metus – 17,5 tūkst. litų). Po kurio laiko per N.S.Grybėnienę buvo perduotas 4 tūkst. litų kyšis, o paskutinį kartą – 20 tūkst. litų kyšį E.Balasevičiui perdavė N.S.Grybėnienės sutuoktinis V.Grybėnas.
Teisiamųjų suole atsidūrė septyni daugiau ar mažiau su nusikalstama veika susiję veikėjai. 2013 m. Kauno apylinkės teismas buvusiam Kauno miesto savivaldybės Švietimo departamento direktoriui E.Balasevičiui skyrė trejus metus nelaisvės. Taip pat nuspręsta konfiskuoti jo turto už 36,5 tūkst. litų.
Mergaitės galingos ir efektingos. Jos ima sklypus, stato ir parduoda. Kauno savivaldybė šoka, kaip jos liepia.
N.S.Grybėnienei skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos atlikimą atidėjo. Taip pat nuspręsta konfiskuoti nuteistosios turto už 29,5 tūkst. litų. Nuo realios laisvės atėmimo bausmės išsisuko šioje kyšininkavimo byloje teisiamas buvęs N.S.Grybėnienės viršininkas Valentas Ražanskas ir jo pavaldinys Petras Astraitis.
Po metų, 2014-aisiais, E.Balasevičius sulaukė teismo malonės. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad kyšininkui treji metai už grotų – pernelyg didelė bausmė. E.Balasevičiaus apskųstą Kauno apylinkės teismo sprendimą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas nutarė, kad E.Balasevičius nuteisiamas dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Užpainioti moterų
Vienas seniausių Kauno korupcijos skandalų išėjo už miesto savivaldybės ribų. Lietuvos dėmesį prikaustė žinia, kai 2008 m. tuomečiam Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui buvo pareikšti įtarimai. Vėliau V.Muntianas buvo išteisintas, o Kaune virusio korupcijos puodo veikėjai nubausti.
Buvęs Seimo pirmininkas V.Muntianas, buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, buvęs Kauno vicemeras Adolfas Antanas Balutis, kaunietės verslininkės Birutė Jablonskienė ir Laima Baranauskienė buvo kaltinami kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimu.
Veikėjas: palankumo gauti sklypą siekiančioms verslininkėms pagalbos ranką sutiko ištiesti anuomet vicemero pareigas ėjęs konservatorius A.A.Balutis. (Tomo Raginos nuotr.)
Garsioji trijų politikų karjerą sužlugdžiusi korupcijos byla Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama ilgiau nei dvejus metus. Ne mažiau garsios buvo ir byloje minimos verslininkės, kurių pastangos siekiant gauti sklypą A.Mickevičiaus g. tapo raktu į korupcijos skrynią.
Šios verslininkės žinomos kaip pirmojo „stiklainio“ Laisvės alėjoje statytojos. Procese buvo pagarsinti slaptai darytų įrašų epizodai, kuriuose veikliosios moterys apibūdinamos taip: „Mergaitės galingos ir efektingos. Jos ima sklypus, stato ir parduoda. Kauno savivaldybė šoka, kaip jos liepia.“
Palankumo gauti sklypą siekiančioms verslininkėms pagalbos ranką sutiko ištiesti anuomet vicemero pareigas ėjęs konservatorius A.A.Balutis. Dar viena korupcijos dėmė tuomečio Kauno mero A.Kupčinsko komandoje. Ir, beje, pirmaisiais jo kadencijos einant mero pareigas metais. A.Kupčinskas Kauno mero pareigas ėjo 2007–2015 m.
2007 m. spalį moterys Jonavoje susitiko su A.A.Balučiu ir perdavė paketą su pinigais. Kaunietės žinomą politiką įpareigojo susitarti su V.Vizbaru dėl galutinės kyšio sumos.
Prokurorų skaičiavimais, V.Vizbarui atiteko 80 tūkst. litų. Dar 20 tūkst. litų V.Vizbaras nurodė pervesti kaip paramą Pilietinės demokratijos partijai (PDP). PDP tuo metu vadovavo Seimo pirmininkas V.Muntianas. Pareigūnams besiklausant Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pokalbių įkliuvo ir tuometis Seimo pirmininkas V.Muntianas.
Jis buvo išteisintas jau Kauno apygardos teisme. Už grotų ketveriems metams nutarta pasiųsti V.Vizbarą. L.Baranauskienė buvo nubausta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, B.Jablonskienė – dvejiems metams, bausmę taip pat atidedant, o A.A.Balutis sulaukė vienų metų laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymas atidėtas tokiam pačiam laikotarpiui.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros skundą, V.Muntianą paliko išteisintą. Kitiems kaltinamiesiems bausmės nepakeistos.
Kyšiai savivaldybės įmonėse
„Kauno vandenys“
2015 m. Kauno apygardos teismą pasiekė „Kauno vandenų“ korupcijos byla. Teisiamųjų suolu dalijosi devyni kaltinamieji, tačiau centrinė korupcijos bylos figūra – buvęs vienas Kauno miesto socialdemokratų lyderių, savivaldybės tarybos narys ir tuometis „Kauno vandenų“ techninis direktorius Valys Venslovas (nuotr.).
Didelės apimties ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad kyšiai bendrovės vadovams buvo mokami nuolat. Skelbta, kad vien per 2012 ir 2013 m. kai kurios verslo įmonės už kyšius laimėjo net 70 viešųjų pirkimų konkursų. „Atkato“ dydis priklausė nuo darbų sumos: svyruodavo nuo 3 iki 10 proc.
Vieno kyšio suma vidutiniškai buvo apie 2 tūkst. litų (beveik 600 eurų). Be to, kyšiai buvo mokami ne tik pinigais, bet ir įvairiais daiktais, pavyzdžiui, tuometis bendrovės technikos direktorius V.Venslovas kaip kyšį gavo profesionalią žvejybinę valtį, kurios vertė 2013 m. tuomete valiuta galėjo būti apie 3 tūkst. litų (beveik 900 eurų).
Iš viso byloje nagrinėti aštuoni skirtingi kyšio epizodai. Didžiausia rangovų „Kauno vandenims“ sumokėta kyšio suma – 6,8 tūkst. litų (beveik 2 tūkst. eurų).
Po trejų metų korupcijos narpliojimo teismas V.Venslovą pripažino kaltu. Jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą dvejiems metams, ir beveik 38 tūkst. eurų bauda.
2020 m. gruodį Lietuvos apeliacinis teismas V.Venslovui sumažino baudą iki 30 tūkst. eurų, nes jis nepagrįstai buvo nuteistas dėl keturių nusikalstamų veikų. 2021 m. liepą buvo pranešta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė „Kauno vandenų“ korupcijos bylą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Šią savaitę nuspręsta, kad byla grąžinama Apeliaciniam teismui, panaikinus kai kurias anksčiau priimto nuosprendžio dalis.
V.Venslovo pavardė sublizgėjo ir garsiajame teisėjų korupcijos ikiteisminiame tyrime. STT nustatė, kad tuometis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas bendravo su savo vaikystės draugu V.Venslovu ir tarėsi, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį vienam Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis paveiktų bylą nagrinėjusį teisėją Algirdą Urbšį.
„Kauno švara“
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2019 m. teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Kauno savivaldybės įmonės „Kauno švara“ generalinis direktorius Dalius Tumynas kaltinamas kyšininkavimu, o privačios bendrovės „Galuotas“ vadovas Algimantas Tareilis ir pati bendrovė, kaip juridinis asmuo, kaltinami papirkimu.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai. Tyrimo duomenimis, įmonės „Kauno švara“ vadovas sudarė išskirtines sąlygas A.Tareilio vadovaujamai bendrovei dalyvauti „Kauno švaros“ viešuosiuose pirkimuose ir juos laimėti. Už tai D.Tumynas, įtariama, kaip kyšį gavo didesnės nei 14 tūkst. eurų vertės traktorių.
Bylos duomenimis, „Kauno švara“ planuojamuose vykdyti viešuosiuose pirkimuose trims traktoriams su valymo įranga įsigyti techninės specifikacijos turėjo būti parengtos ir pritaikytos taip, kad pirmenybė būtų teikiama „Galuotui“.
Teismas baigė nagrinėti šią bylą. Balandžio 7 d. numatyta skelbti sprendimą.
Naujausi komentarai