Nieko nenujausdami vieną dieną galite tapti kaltu, ir jokia nekaltumo prezumpcija nepadės. Taip nutiko kauniečiui, kurio vardu iš liūdnai pagarsėjusios kredito unijos "Laikinosios sostinės kredito" buvo paimtas kreditas. Vyras priverstas teisme įrodinėti savo nekaltumą.

Dovanėlė paštu – skola

Vieną dieną draugų gerbiamas Jonas M. (pavardė redakcijai žinoma – red. past.) atsibudo turėdamas daugiau nei 30 tūkst. litų skolą. Už tai, kad esą iš "Laikinosios sostinės kredito" paėmė ir negrąžino šios paskolos, apskaičiuotos ir palūkanos, ir delspinigiai. Tokią "dovanėlę" kaunietis gavo paštu.

Vyras sužinojo, kad jis, susimokėjęs 4 tūkst. litų,  įstojo į kredito unijos "Laikinosios sostinės kreditas" pajininkus. Juo tapęs gavo beveik 28 tūkst. litų paskolą. Visa tai kaunietis sužinojo skaitydamas jau Kauno apylinkės teismo nutartį.

"Skaitau ir nesuprantu, kas čia yra. Jokių kreditų ir jokių paskolų, kurios surašytos, nesu gavęs. Ir apskritai visi šio veiksmo dalyviai man visiškai nepažįstami", – dėstė Jonas M., nenorėjęs skelbti savo pavardės tam, kad nenukentėtų jo reputacija.

Kitas veidas

Pirmiausia kaunietis situaciją ėmė aiškintis su Kauno apylinkės teismu. Paskambino teisėjos sekretorei. Paaiškėjo, kad jo turtui – sodo nameliui, žemės sklypui – jau uždėtas areštas. Sekretorė ramino, kad viską išsiaiškins teismas, tačiau areštuoto turto savininkui nuo to nesidarė ramiau.

"Ką aš galėčiau paaiškinti apie paimtą kreditą, kurio neėmiau", – pečiais gūžčiojo Jonas M. Labiausiai vyrą glumino tai, kad jam atsiųstuose dokumentuose buvo įrašytas tikras jo vardas, pavardė ir asmens kodas. Tiesa, kiti anketiniai duomenys buvo klaidingi. Kredito ėmėjas buvo vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbo elektriku.

Jono M. išsilavinimas – aukštasis, jis sukūręs šeimą ir dirba visai ne elektriku. "Bet juk tapatybę apibrėžia ir kiti dalykai, ne tik asmens kodas. Tai ir socialinis statusas, šeiminė padėtis", – stebėtis nesiliovė kaunietis.

Galiausiai Jonas M. gavo ir kreditą paėmusio asmens tapatybės kortelės kopiją. Kopijoje akivaizdžiai buvo matyti, kad nuotrauka visai ne jo, neatitiko ir tapatybės kortelės numeris bei išdavimo vieta. Tačiau šių duomenų, pasak Jono M., teisėsauga nė nevertino. Kyla klausimas: ar mūsų valstybėje egzistuoja asmens duomenų apsauga?

Grandiozinis tyrimas

Gavęs šokiruojančius dokumentus Jonas M. dar nežinojo, kad pakliuvo į didelio ir galingo sukčių tinklo pinkles ir kad kapstytis iš jo jam teks pačiam. Kredito unijai "Laikinosios sostinės kreditas", iš kurios jis neva buvo paėmęs kreditą, veiklos licencija buvo sustabdyta 2013 m. Lietuvos bankas atšaukė unijos licenciją ir pripažino ją nemokia.

Vis dėlto "Laikinosios sostinė kredito" bankrotas – tik mažoji blogybė. Generalinė prokuratūra kontroliuoja Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamą keturių kredito unijų ("Nacionalinės kredito unijos", "Laikinosios sostinės kredito", "Vilniaus taupomosios kasos" ir "Švyturio taupomosios kasos") ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo ir kitų nusikaltimų.

Bendra nusikalstamu būdu iš kredito unijų gauta suma viršija 75 mln. litų. Tiriami, kaip įtariama, nusikalstami ir unijos "Laikinosios sostinės kreditas" kreditų, kurių bendra suma viršija 7,7 mln. litų, išdavimo faktai. Neatmestina, kad tarp šių milijonų yra ir kauniečio Jono M. galbūt apgaulinga tūkstantinė paskola.

Aiškino laikąsis įstatymų

Pernai pradėto ikiteisminio tyrimo pabaigos dar nematyti, o štai unijos bankroto procedūra stumiasi į priekį. Atliekant šią procedūrą galimos sukčių pinklės ir atsivyniojo iki Jono M. "Laikinosios sostinės kredito" bankroto procedūra perduota administruoti UAB "Verslo konsultantai".

Bankroto administratoriai atkasė Jono M. esą negrąžintos paskolos sutartį. "Kai paskolą paėmęs žmogus vėluoja ją grąžinti, yra atliekama labai standartinė procedūra. Mes primename jam. Jei žmogus neatsiliepia, nutraukiame sutartį ir tada jau prisiteisiame", – paaiškino bankroto administratorius Alvydas Mogenis.

Jeigu teismas priteisia administratoriaus nurodytą sumą, pradedamas skolos išieškojimas. Žmogelis atiduodamas antstoliams, o su antstoliais – juokai menki. A.Mogenis nesigynė atsimenantis Jono M. atvejį, tačiau tikino, kad ne bankroto administratoriaus prievolė tikrinti asmens tapatybės atitikimą. Bankroto administratorius tvirtino griežtai besilaikantis įstatymų numatytos tvarkos.

Tapatybės netikrino

Paruošti dokumentus teismui bankroto administratorius perdavė advokatams. Jono M. byla pakliuvo į advokatės Rūtos Čilinskaitės kontorą. "Buvo nurodytas paskolos gavėjas, jo duomenys. Mes pagal juos ir rašome teismui, kad paskolos gavėjas yra tas ir tas, jis gyvena ten ir ten. Fiziškai patikrinti, ar tai yra tas asmuo, ar ne, mes neturime nei galimybių, nei pareigos", – teigė advokatė.

Vertindama susidariusią situaciją R.Čilinskaitė svarstė, kad visus priekaištus Jonas M. turėtų reikšti buvusiems unijų vadovams. "Niekas neneigia, kad galėjo būti suklastoti dokumentai, tačiau tokio tyrimo neatlieka nei advokatai, nei teismas", – dėstė R.Čilinskaitė.

Advokatė sutiko, kad Jonas M. atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, tačiau aiškino, kad kapstytis, deja, jam teks pačiam. "Dabar jau taip atsitiko ir jis toks ne vienas, kuris turi įrodinėti, kad negavo jokios paskolos. Iš kur tuose dokumentuose atsidūrė jo duomenys, yra tyrimo klausimas. Be jo paties pareiškimo niekas nepradės aiškintis, ar buvo suklastoti asmens tapatybės dokumentai, ar ne", – aiškino advokatė.

Advokatai – nė krust

Jonas M. kaltino R.Čilinskaitės advokatų kontorą, kad neįsigilino į situaciją. "Vadinasi, advokatų kontora turi galimybę susirasti mane ir mano nekilnojamąjį turtą, nurodyti jį teismui ir prašyti areštuoti. Kadangi neatitiko mano ir to paėmusio paskolą žmogaus gyvenamoji vieta, tai mane dar apkaltino, kad aš pakeičiau gyvenamąją vietą", – nepelnytų kalčių purtėsi kaunietis.

Kauno apylinkės teismo nutartyje aiškiai nurodoma, kad paskolą paėmęs žmogus nebendrauja, neteikia apie save jokių duomenų, siunčiamų pranešimų neatsiima ir neinformuoja apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, todėl egzistuoja realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

"Aš buvau nuėjęs į R.Čilinskaitės advokatų kontorą. Ir ji pati, ir dokumentus rengusios advokatės padėjėjos įsitikino, kad jų turimos asmens tapatybės kortelės kopija ir mano dokumentas yra skirtingi. Vis dėlto to nepakako, kad pripažintų savo klaidą ir atsiimtų ieškinį iš teismo, kad nuimtų areštą nuo mano turto", – pritaikytu "teisingumo" principu piktinosi vyras.
Žlugdantis neatsakingumas

Jonas M. negali atsipeikėti nuo jį prislėgusio akibrokšto. "Nejaugi bankroto administratorius ar advokatė negali pripažinti, kad įsivėlė klaida, ir palikti mane ramybėje? Kažkas pateikė suklastotą dokumentą. Jie pripažįsta, kad taip galėjo atsitikti. Tačiau vis tiek ir toliau niekas nieko nesiaiškina ir įtraukia žmogų į bylinėjimosi procesą. Ir niekam niekas nebeįdomu. Esą teismas išsiaiškins. Tačiau tam, kad teismas aiškintųsi, lakstyti turiu aš, nors esu niekuo dėtas", – teisinės sistemos absurdais stebėjosi Jonas M.

Negana to, kaunietis baiminasi, kad jo pavardė atsidurs juoduosiuose bankų sąrašuose. Jei kartais jam teks ateityje prašyti kurio nors banko kredito, sunku įsivaizduoti, kokį įtikinėjimo kelią, kad jis doras ir sąžiningas žmogus, gali tekti nueiti.

"Negi neįmanoma atsakingiau į viską pažiūrėti prieš iškeliant bylą, prieš surašant prašymą teismui? O dabar – viskas vyksta automatu. Automatu ieškomi duomenys, automatu įveliama klaida, o vėliau – jau tu pats aiškinkis", – užgriuvusiais rūpesčiais piktinosi kaunietis.