Pirmą kartą atliktas tyrimas dėl narkotikų vartojimo Kauno mokyklose. Jame sutiko dalyvauti tik trečdalis mokyklų. Marihuanos ar sintetinių medžiagų pėdsakų aptikta devyniose. Konstatuota, kad kas trečias apklaustas moksleivis toleruoja, kad bendramoksliai vartoja narkotikus.

Vieni neatsakė, kiti išsisukinėjo

Pasak Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistės Linos Kleinauskienės, dalyvauti tyrime dėl narkotikų vartojimo kviestos 75 Kauno mokyklos. Sutiko dalyvauti tik 29. Keturios iš jų buvo pradinės.

Kai kurių Kauno mokyklų vadovai net neatsakė į kvietimą. O kai kurie savo atsisakymą dalyvauti tyrime teisino tuo, kad nenori viešumo. Nors visiems žadėta, kad tyrimo rezultatai bus anonimiški – apie teigiamus testus bus informuota tik tos mokyklos, kurioje jie bus atlikti, vadovybė.

Šis tyrimas buvo vykdomas pernai prieš Kalėdas, tačiau anonimiški jo rezultatai paskelbti tik šiomis dienomis. Nors jie turėjo būti žinomi mokyklų, kuriose rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, vadovams tą pačią dieną, kai Visuomenės sveikatos biuro užsakymą vykdžiusi įmonė konstatavo jų valdose teigiamą vienkartinio narkotinių medžiagų aptikimo testą "iDenta" (Izraelis).

Vaikinai piktnaudžiauja dažniau?

Sutikusių dalyvauti tyrime mokyklų vadovai buvo perspėti, prieš atliekant testus kuo mažiau valyti patalpas, kad nebūtų sunaikinti pėdsakai.

Testai "iDenta", galintys aptikti 21 narkotinę medžiagą, deja, jų neidentifikuojant, taip pat – augalinės kilmės narkotikus, tokius kaip kanapės (marihuana ir hašišas), atlikti ant visų paviršių pasirinktose mokyklų patalpose. Tyrime dalyvavusiems mokyklų atstovams leista patiems pasiūlyti vieną papildomą patalpą.

L.Kleinauskienė prisipažino, kad šį kartą mokytojų kambariai nebuvo tirti, tačiau atliekant kitą tyrimą ketinama užsukti ir į juos.

Šį kartą tikrinti tik pirmojo aukšto koridoriai ir rūbinės, vaikinų ir merginų persirengimo kambariai bei tualetai, kompiuterinės klasės. Pastarosiose dviem atvejais rasta sintetinių narkotikų pėdsakų. Tiek pat kartų jų aptikta ir pirmo aukšto koridoriuose bei rūbinėse. Vienu atveju – vaikinų tualete. Ten aptikta ir marihuanos pėdsakų (trys atvejai). Dviem atvejais jie rasti ir pirmo aukšto koridoriuose bei rūbinėse.

Sveikatos biuras laikosi savo pažado neidentifikuoti mokyklų, kuriose atlikti testai buvo teigiami.

Apklausti anonimiškai

Kartu su Visuomenės sveikatos biuru šiame tyrime dalyvavo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyrius. Jo pareigūnai parengė anketas tyrime dalyvauti sutikusių bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų moksleiviams.

Anot skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės, apklausai, kuri buvo anoniminė, pasirinkti rizikingiausiai grupei priskiriami 14–17 metų moksleiviai. Jiems buvo užduoti šeši klausimai su galimais atsakymų variantais. Jais siekta išsiaiškinti, kaip lengvai Kauno moksleiviams yra prieinamos narkotinės bei psichotropinės medžiagos ir ką jie apie šias mano.

Apklausus 842 moksleivius, konstatuotas didelis tolerancijos laipsnis narkotikams. Net trečdalis iš jų (34,4 proc.), pasak J.Gudelytės, į klausimą, ar jums netrukdo, kad narkotikus vartoja jūsų bendramoksliai, atsakė, kad tai jiems visai netrukdo. Nors tik 4 proc. prisipažino, kad ir jiems buvo siūlyta pabandyti narkotikų. Ir tai darė arba bendramoksliai, arba nepažįstami asmenys prie mokyklos.

Svarbiausias klausimas neužduotas

Deja, klausimas, ar anketų autoriai yra bandę narkotikų, Kauno moksleiviams nebuvo užduotas.

J.Gudelytės įsitikinimu, kuo klausimai abstraktesni, tuo konkretesnių atsakymų galima į juos tikėtis. Nors paklaida galima visada, nes sunku patikrinti, kiek rimtai į juos atsakinėjama.

Anot pareigūnės, testų, atliktų Kauno mokyklose, rezultatai – jau neginčijamas įrodymas, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo problema jose egzistuoja.

Kauno medikai teigia, kad jiems ne kartą yra tekę vykti į miesto mokyklas, gavus pranešimus apie įtartinai apsvaigusius moksleivius. Tokie atvejai kol kas pavieniai. Tai dar nėra masinis reiškinys.

Iškalbingi faktai

Anot medikų, kviesdami juos pedagogai dažniausiai akcentuoja keistą moksleivių elgesį.

Pernai toks iškvietimas užregistruotas į vieną Šilainių mokyklą. Kilo įtarimas, nes vienas moksleivis tiesiog sviro, kaip teigta, suole. Iš pradžių manyta, kad galbūt jis neišsimiegojęs. Tačiau kuo toliau, tuo labiau imta įtarti, kad vaikinukas gali būti apsvaigęs nuo neaiškių medžiagų.

Buvo pernai panašus iškvietimas ir į vieną Dainavos rajono mokyklą. Prie jos stadiono rastos dvi paauglės, kurios pasijuto blogai, išgėrusios kažkieno pasiūlyto neaiškaus gėrimo. Nuo jų nesijautė alkoholio kvapo.

Prieš keletą metų medikams teko skubėti į vieną Kauno gimnaziją, kurioje prastai pasijuto septintokai, sučiulpę kažkokių paauglių jiems įsiūlytų žirniukų. Šios spalvotos tabletės mokyklos sporto aikštelėje jiems duotos pabandyti nemokamai. Jas sučiulpus, pradėjo svaigti galva.

Komentaras

Aurelijus Veryga

Gydytojas psichiatras

Net ir be šių testų mes visi žinome, kad Lietuvos mokyklose egzistuoja tokia problema. Tyrimo rezultatai dar kartą pakartojo tai, kas jau aišku, bet neparodė, kokiais mastais narkotinės medžiagos vartojamos. Taigi kiekybinė išraiška nežinoma. Galiausiai neaišku, ar tie aptikti pėdsakai tikrai buvo būtent moksleivių rankose ir kišenėse. Reikia toliau tą siūlą narplioti, sekti užtiktais pėdsakais, aiškintis konkrečius asmenis. Vis dėlto šie skaičiai daugelį galutinai įtikins ir privers susimąstyti, kad tokia problema egzistuoja ir ji yra čia pat, tarp mūsų. Jau kuris laikas klausiu, kada mokyklose bus pradėta diegti sveikos gyvensenos ugdymo sistema? Pasigirsta kalbų, esą jau dabar to mokoma. Pasakysiu atvirai: jei taip būtų mokoma ir matematikos, tai veikiausiai niekas neišlaikytų valstybinių egzaminų ir apskritai nelabai mokėtų skaičiuoti. Juk visi norime sveikų vaikų, tai ugdykime juos tokius, keiskime sistemą.

Pirmaujame Europoje

Remiantis tarptautiniu lyginamuoju tyrimu, kas ketverius metus atliekamu daugelyje Europos valstybių (ESPAD), Lietuva viršija ES vidurkį pagal paauglių, bent kartą gyvenime vartojusių narkotikus skaičių. ES jis siekia 18 proc. Lietuvoje – 21 proc. Tiek paauglių (27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių) 2011 m. Lietuvoje jau buvo vartoję kokį nors narkotiką.

Populiariausias narkotikas tarp mūsų moksleivių – kanapės. Jų bent kartą gyvenime yra vartojęs kas penktas Lietuvos moksleivis (25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių). Ir šis rodiklis taip pat viršija ES vidurkį (17 proc.)

Remiantis minėtu tyrimu, pirmą kartą narkotinės ir psichotropinės medžiagos Lietuvoje pabandomos gana jauno amžiaus – tarp 9 ir 11 metų.