„Šiandien bus atliekami proceso veiksmai ir bus sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Konkrečių proceso veiksmų ji neįvardijo.

N. Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė BNS ketvirtadienį sakė, kad prokurorai planavo įtariamosios apklausą.

Prokuroras: kardomoji priemonė priklausys nuo įtariamosios pozicijos

Kaip BNS sakė Kauno apygardos prokuroras Darius Jakutis, N. Venckienės apklausa vyks „kaip įmanoma greičiau“.

Jis teigė kol kas negalintis pasakyti, ar bus prašoma ją suimti.

„Bus sprendžiama eiliškumo tvarka: pirmiausia mes turime išsiaiškinti įtariamojo poziciją tyrimo atžvilgiu ir visus kitus dalykus, todėl neužbėkime įvykiams už akių“, – kalbėjo prokuroras.

„Kardomosios priemonės parinkimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tame tarpe ir nuo pozicijos įtariamojo byloje, jos mes šiuo metu nežinome“, – pridūrė jis.

Pasak prokuroro, dėl kardomosios priemonės turėtų būti kreiptasi pagal ikiteisminio tyrimo vietą, tai yra, į Kauno apylinkės teismą, tačiau nėra aišku, ar šis teismas dėl kardomosios priemonės galėtų spręsti.

N. Venckienė yra dirbusi Kauno apygardos teismo teisėja, o prieš tai teisėjavo Kauno rajono apylinkės teisme.

„Tai spręsis, kai bus kreiptasi į teismą ir tai yra prerogatyva teismo spręsti, jeigu jis turės pagrindų nušalinimams ar panašiems dalykams“, – sakė D. Jakutis.

Prokuratūra ketina pateikti įtarimus N. Venckienei dėl keturių įtariamų nusikaltimų – sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei, smūgio policijos pareigūnui, teismo sprendimo nevykdymo ir trukdymo antstoliui.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad griežčiausia bausmė už šiuos nusikaltimus yra treji metai laisvės atėmimo.

N. Venckienei panaikinti kaltinimai dėl tvirkinimo ir neteisėto informacijos rinkimo.

Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Krušna žurnalistams trečiadienį teigė, kad ikiteisminis tyrimas eina į pabaigą.

Jis taip pat pridūrė, kad yra galimybė, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreiptis į užsienio valstybę dėl naujų įtarimų.

E. Pašilis žada vėliau atsakyti, kodėl panaikinta dalis kaltinimų

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams nekomentavo, kiek įtarimų N. Venckienei panaikinta dėl Lietuvos ir JAV teisinės sistemos skirtumų, o kiek dėl galimų prokurorų klaidų.

„Aš manyčiau, gal vėliau mes atsakysime jums į šitą klausimą“, – kalbėjo prokuratūros vadovas.

Jis taip pat teigė kol kas neįžvelgiantis Lietuvos prokurorų klaidų dėl kai kurių panaikintų N. Venckienei įtarimų.

„Sprendė perduodančioji valstybė – būtent JAV ir tas reglamentavimas turėtų būti aiškus pagal abiejų valstybių įstatymus. Ir šiandien turim tai, ką turim – tuos keturis straipsnius. Ir matysim, jeigu faktinės aplinkybės rodys ir situacija, kad reikia praplėsti įtarimų sąrašą, baudžiamosios atsakomybės ribas, tai bus taip ir daroma“, – teigė generalinis prokuroras.

„Kol kas aš bent jau prokurorų kaltės neįžvelgiu. Jeigu bus tam tikri požymiai, kad kažkas neatlikta... Bet aš jums galiu garantuot, kad visą tą ekstradicijos laikotarpį vyko aktyvus susižinojimas su JAV. Jeigu buvo reikalingi tam tikri patikslinimai, viskas buvo atlikta“, – pridūrė jis.

Iš Varšuvos – automobiliu

N. Venckienė į Lietuvą buvo pargabenta trečiadienio vakarą.

Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad iš Čikagos įtariamąją skraidinęs lėktuvas apie 14.00 val. (15.00 val. Lietuvos laiku) nusileido Varšuvos oro uoste.

Iš ten ji išvežta Lietuvos policijos automobiliu. N. Venckienė Lietuvos sieną kirto apie 20 val., o dar po maždaug dviejų valandų buvo atgabenta į Kauno tardymo izoliatorių.

Pasklidus žiniai apie buvusios teisėjos ir parlamentarės parvežimą, Lietuvos teisėsauga iš pradžių atsisakė nurodyti, kada ji bus pargabenta.

Generalinis prokuroras E. Pašilis sakė, kad „prokuratūra nieko neslėpė“.

„Kaip jums žinoma, ne prokuratūra vykdė patį pervežimą, pats ekstradicijos procesas yra didesnis, nei tik pervežimas. Tai yra visa eilė procesinių veiksmų, kurie, visų pirma, yra atliekami perduodančiosios valstybės teritorijoje“, – kalbėjo E. Pašilis.

Jis tvirtino, kad N. Venckienės atvežimo detalės buvo konfidencialios, siekiant apsaugoti įtariamąją gabenusius pareigūnus, ją pačią, užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

E. Pašilis ragino nesureikšminti šio tyrimo ir pavadino jį „eiline byla, gal su kažkiek užsitęsusiu ekstradicijos procesu“.

Generalinės prokuratūros vadovas taip pat paragino žmones „nepiketuoti nei teismuose, nei prie prokuratūros“.

Po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu generalinis prokuroras E. Pašilis teigė, kad N. Venckienės klausimas nebuvo aptartas.

„Šito klausimo tai tikrai mes nelietėm. Turėjom klausimų, kuriuos turėjom aptart: tiek ir reglamentavimo įstatyminio, aš jau minėjau, ir specialaus prokuroro statuso praplėtimo, nes mes praktikoje matom ir susiduriam, kad turėtų būti korekcijos šito straipsnio, taip pat ir bendro ryšio tilto su teisėjais, nes turim labai panašias ir socialines garantijas. Ir Europos yra praktika, kad tos sistemos turi būti daug atviresnės – tiek teismų, tiek prokuratūros“, – žurnalistams sakė E. Pašilis.

N. Venckienė Čikagos kalėjime buvo laikoma nuo 2018 metų pradžios.

Buvusi teisėja ir politikė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.

N. Venckienė teigia, kad teisėsaugos kaltinimai jai yra politiškai motyvuoti.