Tiesa. Iš ko ji susideda? Kaip ją atpažinti? Kodėl kartais nuo jos norisi pabėgti? Šie klausimai – nelyg fosilijos kasdienybės paviršiuose, atrandami ir tyrinėjami vis iš naujo. Kiek tiesos galimybių egzistuoja?

Grafinio dizaino, garso meno, fotografijos srityse kuriantis menininkas Gytis Skudžinskas POST galerijoje veikiančioje parodoje išgrynina kelias tiesas. Visos jos – apie fotografiją. "Kelios fotografijos tiesos" – tai analitinis procesas, nagrinėjantis ne rezultatą, o judesių, vedančių link rezultato, ryšius.

Eksperimentinis tyrimas

Ekspozicija primena eksperimentinę erdvę, kurią G.Skudžinskas naudoja kaip paviršių tiesai atkurti. Erdvėje išsklaidydamas užrašų sąsiuvinius, fotojuostas, nuotraukų tonų parinkimo paletes, medines dėžutes su senomis, išgeltusiomis fotografijos ar ant sienų sukabindamas įrėmintas nuotraukas, menininkas tarsi rentgeno aparatu išskaido fotografijos sudedamąsias dalis, išnarsto kūrybinio proceso etapus į savarankiškus objektus, priartėjančius prie galimos tiesos, jos atskleidimo. Tam, kad faktai, kuriuos išreiškia ekspoziciją sudarantys objektai, pasitvirtintų ar būtų paneigti. G.Skudžinskui reikalinga erdvė, kurioje jis galėtų tirti: objektus, jų tarpusavio ryšius, suvokimo procesus.

Parodos visumą kuriantys objektai autoriui yra medžiaga analizei, palyginimui, atmetimui ar patvirtinimui. Medžiaga sukurtai, nuspėtai ar visą laiką žinotai tiesai vizualizuoti. Tiesai, kuri transformuodamasi į skirtingus ženklus, kuria ryšius, sąsajas.

Tiesioginio naratyvo tarp paskirų objektų žiūrovas neturėtų ieškoti. Pasakojimas kaip logiška vaizdų ar žodžių seka šioje ekspozicijoje neegzistuoja. Fotografijų serijos ("Retušas" (sidabro želatinos atspaudai), "Backgrounds" (liet. "Fonai"), "Infospalvos", "Albumas" ir kt.), veikiau primena atskirus knygos puslapius, kuriuose aprašant tą pačią istoriją kaskart pateikiami vis nauji faktai, kuriantys skirtingas istorijos versijas.

Tęstiniame projekte "Backgrounds" G.Skudžinskas domisi, kas tvyro fotografų studijose, kai jose nevyksta kūrybinis procesas. Kūrinių cikle užfiksuotos tuščios fotosesijų vietos, sugėrusios į save buvusio laiko dinamiškumą.

Iš pirmo žvilgsnio, tuščia, nebyli erdvė, menininko fotografijose tampa pasakotoju, prikeliančiu susipynusias istorijas. Kūrinių serijoje "Retušas" autorius analizuoja analoginės ir skaitmeninės fotografijos skirtybes. Darbai primena tuštumoje besiformuojančias mistiškas struktūras, galimas naujas pasaulio versijas. Tos struktūros – tai kompiuterinės pelės judėjimo trajektorijos, redaguojant kadrus kompiuterinėmis programomis.

Vietoje kompiuterinės pelės kilimėlio retušavimo eigoje naudojamas sidabrinis fotopopierius, išryškintas jis atveria intensyvų skaitmeninės fotografijos tobulinimo procesą.

Stačiakampėse medinėse dėžutėse, pavadintose "Albumas" G.Skudžinskas laiko Vilniaus sendaikčių turguose rastas ir įsigytas (ar gautas dovanų) nežinomų žmonių fotografijas: senas, nespalvotas. Nuotraukos nedidelio formato, dėžutėse sudėliotos po kelias, nugarinėmis pusėmis į viršų. Užfiksuoto vaizdo žiūrovas nepamatys, tik nuotraukų nugarėles, kuriose pirštų atspaudai, užrašai, laiko dėmės. Menininkas kiekvienam parodos lankytojui palieka erdvę interpretuoti ir iš trapių, nykstančių ženklų, sukurti savo istorijos versiją.

Parodoje "Kelios fotografijos tiesos" menininkas užmezga dialogą, kurio plėtojimosi eiga perduodama pašnekovui į rankas. Kiek tiesų bus atrasta pašnekesio metu, ar jos bus apie fotografiją, o gal apie kažką daugiau, priklauso nuo žiūrovo. Jis – kaip eksperimento dalyvis, (ne vertintojas) yra skatinamas įdėmiai pasižvalgyti ir susidėlioti savo tiesas.

Kur? "POST" galerijoje (Laisvės pr. 51 a.).

Kas? G.Skudžinsko paroda "Kelios fotografijos tiesos".

Kada? Veikia iki kovo 15 d